Atlygio skaidrumas: ką darbdavys turi padaryti ir iki kada

Atlygio skaidrumo direktyvą (ES) 2023/970 Lietuva perkėlė 2026 m. gegužės 21 d. Darbo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XV-969 (Įstatymo Nr. XV-969 22 straipsnis, XV-969 įst. 22 str.). Dauguma pakeitimų galioja nuo 2026 m. birželio 7 d., darbo užmokesčio duomenų teikimo taisyklės – nuo 2027 m. sausio 1 d., o pirmieji atotrūkio rodikliai – 2028 arba 2031 m., pagal apdraustųjų asmenų skaičių. Pirmasis darbas visiems darbdaviams yra tas pats: iki 2026 m. gruodžio 31 d. patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą arba peržiūrėti turimą. Toliau – atrankos ir konfidencialumo taisyklės, darbuotojų teisė gauti atlygio duomenis ir ataskaitos, kurių apimtis priklauso nuo darbuotojų skaičiaus. Žemiau – visa procedūra eilės tvarka, su datomis.

Kaip nustatyti naujo darbuotojo atlyginimą, kai jis derasi dėl didesnio, jau atsakėme darbo teisės konsultacijų dažnų klausimų skiltyje. Čia – ką įmonė turi padaryti kaip sistema.

Kada kas įsigalioja

Įstatymas Nr. XV-969, išskyrus jo 2 ir 17 straipsnius bei 23 straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2026 m. birželio 7 d. (XV-969 įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, XV-969 įst. 23 str. 1 d.). Jo 2 ir 17 straipsniai, kuriais pakeisti Darbo kodekso 23 ir 148 straipsniai, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. (XV-969 įst. 23 str. 2 d.).

Praktiškai tai reiškia keturis etapus:

• nuo 2026 m. birželio 7 d. – nauji reikalavimai darbo apmokėjimo sistemai, atrankai ir konfidencialumui;
• iki 2026 m. gruodžio 31 d. – darbo apmokėjimo sistemos patvirtinimas ar peržiūra;
• nuo 2027 m. sausio 1 d. – mėnesiniai duomenys valstybei ir darbuotojo teisė gauti savo ir savo pareigybių grupės rodiklius (DK 148 str. 4 d., red. nuo 2027-01-01). Darbdavys juos teikia tik tada, kai juos pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra, toliau – valdyba), o metinius rodiklius valdyba pirmą kartą pateikia iki 2028 m. kovo 1 d. (XV-969 įst. 23 str. 8 d. ir 9 d.);
• 2028 arba 2031 m. – atotrūkio rodikliai: pirmą kartą iki 2028 m. kovo 1 d. arba iki 2031 m. kovo 1 d., pagal apdraustųjų asmenų skaičių (XV-969 įst. 23 str. 5 d.).

1 žingsnis: darbo apmokėjimo sistema iki 2026 m. gruodžio 31 d.

Darbdaviai iki 2026 m. gruodžio 31 d. patvirtina darbo apmokėjimo sistemą. Jeigu sistema jau yra, ją peržiūri ir prireikus pakeičia pagal Darbo kodekso 140 straipsnį (XV-969 įst. 23 str. 4 d.).

Ką sistema turi turėti, nustato Darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalis (DK 140 str. 3 d.):

• jeigu nėra darbo apmokėjimo sistemą nustatančios kolektyvinės sutarties, darbdavys ją patvirtina ir padaro prieinamą susipažinti visiems darbuotojams;
• prieš tvirtinant ar keičiant sistemą turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros;
• pareigybės suskirstomos į grupes pagal objektyvius ir lyties požiūriu neutralius kriterijus: įgūdžius, kvalifikaciją, pastangas, atsakomybę, darbo sąlygas ir, jeigu tikslinga, kitus svarbius kriterijus;
• pareigybės, kurioms priskirtas toks pats ar vienodos vertės darbas, priskiriamos tai pačiai grupei;
• nustatomos apmokėjimo formos, darbo užmokesčio dydžiai ar ribos (minimali ir maksimali), priedų, priemokų ir premijų skyrimo pagrindai, dydžiai ir tvarka, taip pat darbo užmokesčio indeksavimo ir didinimo kriterijai ir tvarka.

Viena išimtis. Darbdaviai, turintys mažiau nei 50 darbuotojų, atleidžiami nuo pareigos sistemoje numatyti darbo užmokesčio didinimo kriterijus ir tvarką (DK 140 str. 3 d.). Kitų reikalavimų ši išimtis nepanaikina.

Sistema turi būti parengta taip, kad būtų išvengta diskriminavimo lyties ir kitais pagrindais. Toks pats darbas – tai darbas, kai abu darbuotojai gali būti sukeisti vietomis ir darbdavys dėl to nepatirtų didesnių sąnaudų. Vienodos vertės darbas vertinamas pagal tuos pačius 140 straipsnio 3 dalies kriterijus (Darbo kodekso 140 straipsnio 5 dalis, DK 140 str. 5 d.).

Svarbiausia sistemos dalis – ne dokumento tekstas, o pareigybių grupavimas. Pradėkite nuo pareigybių sąrašo ir kiekvienai pareigybei užrašykite, kokius įgūdžius, pastangas, atsakomybę ir sąlygas ji reikalauja.

2 žingsnis: atranka ir darbo pasiūlymas

Darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus (Darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalis, DK 25 str. 6 d.).

Nuo 2026 m. birželio 7 d. iš kandidato draudžiama reikalauti informacijos apie dabartiniuose ar ankstesniuose darbo santykiuose jo gautą darbo užmokestį (Darbo kodekso 41 straipsnio 1 dalis, DK 41 str. 1 d.). Todėl klausimą „kiek uždirbate dabar?” reikia išbraukti iš anketų, pokalbių scenarijų ir personalo atrankos agentūrų užduočių.

Jeigu įmonėje galioja kolektyvinė sutartis, būsimas darbdavys iki darbo sutarties sudarymo turi pateikti ne tik darbo skelbimo informaciją, bet ir kolektyvinės sutarties nuostatas, kurios bus taikomos. Informacija pateikiama taip, kad būtų užtikrintos pagrįstos ir skaidrios derybos dėl darbo užmokesčio (DK 41 str. 1 d.).

3 žingsnis: konfidencialumo susitarimai ir darbo tvarkos taisyklės

Konfidencialia informacija negali būti laikomi duomenys apie savo darbo užmokestį, jeigu darbuotojas juos atskleidžia siekdamas užtikrinti savo teisę už tokį patį ar vienodos vertės darbą gauti vienodą darbo užmokestį (Darbo kodekso 39 straipsnio 1 dalis, DK 39 str. 1 d.).

Peržiūrėkite darbo sutartis, konfidencialumo susitarimus ir darbo tvarkos taisykles. Formuluotė „darbo užmokestis yra konfidenciali informacija” dabar yra per plati. Ji nesukurs draudimo ten, kur įstatymas jo neleidžia. Saugiau tiksliai apibrėžti, kas įmonėje yra konfidencialu, pavyzdžiui, vadovo patvirtintu konfidencialios informacijos sąrašu, su kuriuo supažindinami darbuotojai.

4 žingsnis: darbuotojų teisė gauti atlygio duomenis nuo 2027 m. sausio 1 d.

Nuo 2027 m. sausio 1 d. darbuotojas turi teisę raštu iš darbdavio gauti duomenis apie savo metinį darbo užmokestį ir vidutinį darbo užmokestį už valandą (per mėnesį ir per metus). Taip pat – apie darbdavio darbuotojų vidutinį metinį darbo užmokestį ir vidutinį užmokestį už valandą (per mėnesį ir per metus) pagal lytį toje pačioje pareigybių grupėje, kuriai priskirta jo pareigybė. Darbdaviai privalo kasmet informuoti darbuotojus apie šią teisę ir duomenų teikimo tvarką (Darbo kodekso 148 straipsnio 4 dalis, DK 148 str. 4 d., red. nuo 2027-01-01).

Darbdavys darbuotojo prašymu šiuos duomenis, gautus iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, pateikia raštu per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo. Jeigu duomenys netikslūs ar neišsamūs, darbuotojas gali reikalauti paaiškinimų, o jų teikimas negali trukti ilgiau kaip 2 mėnesius nuo darbuotojo pirminio prašymo pateikti duomenis gavimo dienos (DK 148 str. 5 d., red. nuo 2027-01-01). Valstybinei darbo inspekcijai ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pareikalavus, duomenis reikia pateikti per jos nustatytą terminą, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo (DK 148 str. 6 d., red. nuo 2027-01-01).

Kiekvieno darbuotojo ir visų darbdavio darbuotojų vidutinius darbo užmokesčio dydžius pagal lytį toje pačioje pareigybių grupėje valdyba apskaičiuoja iš duomenų, kuriuos kas mėnesį teikia darbdaviai (DK 23 str. 3 d. ir 4 d., red. nuo 2027-01-01). DK 23 straipsnio 4 dalyje apdraustųjų asmenų skaičiaus ribos (nuo 100 iki 249 ir 250 ar daugiau) nurodytos prie praėjusių kalendorinių metų atotrūkio rodiklių; ten paminėti ir mažiau apdraustųjų asmenų turintys darbdaviai, pageidaujantys, kad jiems būtų taikomos tokios pačios duomenų tvarkymo taisyklės kaip darbdaviams, turintiems nuo 100 iki 249 apdraustųjų asmenų. Kiekvieno darbuotojo ir pareigybių grupės dydžiams ši dalis tokių ribų nenurodo. Šiuos dydžius valdyba pateikia „šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems darbdaviams” (DK 23 str. 5 d., red. nuo 2027-01-01), o metinius dydžius pirmą kartą pateikia darbdaviams iki 2028 m. kovo 1 d. (XV-969 įst. 23 str. 8 d.). Nei darbuotojo teisės gauti šiuos duomenis, nei pareigos kasmet informuoti darbuotojus apie šią teisę DK 148 straipsnio 4 dalis darbdavio dydžiu neriboja. Ar valdyba šiuos dydžius pateiks ir darbdaviams, turintiems mažiau nei 100 apdraustųjų asmenų, įstatymo tekstas aiškiai nepasako. Todėl saugiau pasirengti šiuos duomenis teikti nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus, kol bus patvirtinta ministro nustatyta šių duomenų teikimo tvarka (DK 23 str. 12 d., red. nuo 2027-01-01).

Jeigu duomenys atskleistų kito atpažįstamo darbuotojo darbo užmokestį, jie, darbuotojui paprašius, teikiami tik darbuotojų atstovams, Valstybinei darbo inspekcijai arba Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (DK 148 str. 7 d., red. nuo 2027-01-01). Darbdavys gali reikalauti, kad darbuotojas gautų duomenų, išskyrus duomenis apie savo darbo užmokestį, nenaudotų kitais tikslais, tik teisei į vienodą darbo užmokestį įgyvendinti. Šio reikalavimo nesilaikymas gali būti laikomas darbo pareigų pažeidimu (DK 148 str. 8 d., red. nuo 2027-01-01).

Svarbi pereinamoji taisyklė: šiuos rodiklius darbdaviai pradeda teikti tik po to, kai juos pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (XV-969 įst. 23 str. 9 d.). Kiekvieno darbuotojo metinius dydžius ir darbdavio darbuotojų metinius dydžius pagal pareigybių grupes ir lytį valdyba darbdaviams pirmą kartą pateikia iki 2028 m. kovo 1 d. (XV-969 įst. 23 str. 8 d.). Tačiau pareiga kasmet informuoti darbuotojus apie jų teisę yra atskira, todėl ją verta įtraukti į darbo tvarkos taisykles jau dabar.

5 žingsnis: ataskaitos pagal darbuotojų skaičių

Jau dabar darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius – daugiau kaip dvidešimt, darbo tarybai (jeigu jos nėra – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai) pareikalavus turi teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją. Tai nuasmeninti duomenys apie vidutinį darbo užmokestį pagal pareigybių grupes ir lytį, išskyrus vadovaujamas pareigas, jeigu grupėje yra daugiau kaip 2 darbuotojai (Darbo kodekso 23 straipsnio 2 dalis, DK 23 str. 2 d.).

Nuo 2027 m. sausio 1 d. darbdaviai kas mėnesį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teikia duomenis apie darbuotojų darbo užmokestį, darbo laiką ir pareigybės grupę pagal darbo apmokėjimo sistemą. Išimtis – duomenys apie pareigūnus, statutinius valstybės tarnautojus, asmenis, kurių duomenys sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, ir laikinuosius darbuotojus, kurių darbo užmokesčio rodikliai teikiami pagal DK 23 str. 8 d.: jie valdybai šia tvarka neteikiami (DK 23 str. 3 d., red. nuo 2027-01-01). Todėl pareigybių grupės sistemoje turi būti aiškios iki tos dienos.

Iš šių duomenų valdyba pati apskaičiuoja vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio rodiklius. Darbdaviams, turintiems nuo 100 iki 249 apdraustųjų asmenų, tai daroma kas trejus metus, o turintiems 250 ar daugiau – kasmet (DK 23 str. 4 d., red. nuo 2027-01-01). Mažesni darbdaviai gali pasirinkti, kad jiems būtų taikomos tos pačios taisyklės (DK 23 str. 4 d., red. nuo 2027-01-01).

Gavęs rodiklius, darbdavys per vieną mėnesį turi pateikti darbuotojų atstovams ir darbuotojams atotrūkio pagal bazinį ir papildomą darbo užmokestį pagal pareigybių grupes rodiklį, kai grupėje yra daugiau kaip 2 kurios nors lyties darbuotojai (DK 23 str. 5 d., red. nuo 2027-01-01).

Pirmieji terminai nustatyti pereinamosiose nuostatose (XV-969 įst. 23 str. 5 d.):

• darbdaviams, turintiems 150 ar daugiau apdraustųjų asmenų, valdyba rodiklius pirmą kartą pateikia iki 2028 m. kovo 1 d.;
• darbdaviams, turintiems nuo 100 iki 149 apdraustųjų asmenų (ir mažesniems, kurie pasirinko tokias taisykles), – iki 2031 m. kovo 1 d.

Viešai šių darbdavių rodikliai pirmą kartą skelbiami atitinkamai iki 2028 m. balandžio 1 d. ir iki 2031 m. balandžio 1 d. (XV-969 įst. 23 str. 7 d.). Be to, valdyba kas mėnesį viešai skelbia darbdavių, turinčių ne mažiau kaip 8 darbuotojus (daugiau negu 3 moteris ir daugiau negu 3 vyrus), vyrų ir moterų vidutinį darbo užmokestį už valandą (DK 23 str. 6 d., red. nuo 2027-01-01).

Jeigu esate laikinojo įdarbinimo įmonė: turėdami nuo 100 iki 249 apdraustųjų asmenų, laikinųjų darbuotojų rodiklius apskaičiuojate patys ir pateikiate valdybai kas trejus metus, o turėdami 250 ar daugiau – kasmet. DK 23 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodytą rodiklį taip pat pateikiate darbuotojų atstovams ir darbuotojams, jeigu pareigybių grupėje yra daugiau kaip 2 kurios nors lyties darbuotojai (DK 23 str. 8 d., red. nuo 2027-01-01). Pirmą kartą – ne vėliau kaip iki 2028 m. kovo 1 d. (150 ar daugiau apdraustųjų asmenų) arba iki 2031 m. kovo 1 d. (nuo 100 iki 149) (XV-969 įst. 23 str. 6 d.). Laikinojo darbo naudotojui svarbu tai, kad laikinieji darbuotojai rodiklių ir paaiškinimų gali prašyti ir jo (DK 148 str. 5 d., red. nuo 2027-01-01).

6 žingsnis: paaiškinimai, ištaisymas ir bendras vertinimas

Šios pareigos taikomos ne visiems darbdaviams, o tik DK 23 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytiems, t. y. turintiems nuo 100 iki 249 arba 250 ar daugiau apdraustųjų asmenų (DK 23 str. 7 d. ir 8 d., red. nuo 2027-01-01).

Jeigu pateikus rodiklius darbuotojams ar jų atstovams kyla neaiškumų, darbdavys jų prašymu turi pateikti paaiškinimus per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikti paaiškinimus gavimo dienos. Valstybinei darbo inspekcijai ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pareikalavus – per jų nustatytą terminą, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (DK 23 str. 9 d., red. nuo 2027-01-01).

Jeigu skirtumas nepagrindžiamas objektyviais, lyties požiūriu neutraliais kriterijais, darbdavys per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo rodiklių gavimo (laikinųjų darbuotojų atveju – nuo rodiklių pateikimo valdybai dienos), jį ištaiso, bendradarbiaudamas su darbuotojų atstovais (DK 23 str. 10 d., red. nuo 2027-01-01).

Bendras darbo užmokesčio vertinimas privalomas, kai yra visos trys sąlygos (DK 23 str. 11 d., red. nuo 2027-01-01):

1. rodikliai rodo bent 5 procentų bet kurios pareigybių grupės vidutinio moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą;
2. darbdavys skirtumo nepagrindė objektyviais ir lyties požiūriu neutraliais kriterijais;
3. darbdavys neištaisė nepagrįsto skirtumo per šešis mėnesius nuo rodiklių gavimo (laikinųjų darbuotojų atveju – nuo rodiklių pateikimo valdybai dienos).

Vertinimą darbdavys atlieka bendradarbiaudamas su darbuotojų atstovais ir pateikia darbuotojams, jų atstovams ir Valstybinei darbo inspekcijai (DK 23 str. 11 d., red. nuo 2027-01-01). Duomenų rinkimo ir bendro vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras (DK 23 str. 12 d., red. nuo 2027-01-01).

Kas gresia, jeigu kils ginčas

Darbuotojui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą, kad jis patyrė diskriminaciją, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo (Darbo kodekso 26 straipsnio 5 dalis, DK 26 str. 5 d.). Nagrinėjant diskriminacijos dėl darbo užmokesčio bylas, palyginimas neapsiriboja darbuotojais, įdarbintais tuo pačiu metu (DK 26 str. 4 d. 4 p.).

Nustačius pažeidimą, darbuotojui priteisiama kompensacija. Ji apima visišką nesumokėto darbo užmokesčio atgavimą, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir kompensaciją už prarastas su darbu susijusias galimybes (Darbo kodekso 219 straipsnio 2 dalis, DK 219 str. 2 d.). Teismas tokiose bylose gali nukrypti nuo įprastų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, vertindamas, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (Darbo kodekso 217 straipsnio 4 dalis, DK 217 str. 4 d.).

Todėl geriausia apsauga yra dokumentai: patvirtinta sistema, aiškūs grupavimo kriterijai ir užrašytos priežastys, kodėl konkrečiam darbuotojui nustatytas būtent toks atlyginimas.

Kaip pradėti

Atsiųskite turimą darbo apmokėjimo sistemą (jeigu ji yra), pareigybių sąrašą, darbo sutarties ir konfidencialumo susitarimo formas bei darbo tvarkos taisykles. Parengsime arba peržiūrėsime darbo apmokėjimo sistemą ir kitus dokumentus pagal naujas Darbo kodekso taisykles.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: darbo teisės dokumentų rengimas.