Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva: ką darbdavys turi padaryti ir iki kada

Atnaujinta 2026-10-21

Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva – tai Europos Parlamento ir Tarybos 2023 m. gegužės 10 d. direktyva (ES) 2023/970, dar vadinama atlygio skaidrumo arba skaidraus atlygio direktyva. Lietuva ją perkėlė 2026 m. gegužės 21 d. Darbo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XV-969 (Įstatymo Nr. XV-969 22 straipsnis, DK pakeitimo įst. 22 str.). Dauguma pakeitimų galioja nuo 2026 m. birželio 7 d., darbo užmokesčio duomenų teikimo taisyklės – nuo 2027 m. sausio 1 d., o pirmieji atotrūkio rodikliai – 2028 arba 2031 m., pagal apdraustųjų asmenų skaičių. Pirmasis darbas visiems darbdaviams yra tas pats: iki 2026 m. gruodžio 31 d. patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą arba peržiūrėti turimą. Toliau – atrankos ir konfidencialumo taisyklės, darbuotojų teisė gauti atlygio duomenis ir ataskaitos, kurių apimtis priklauso nuo darbuotojų skaičiaus. Žemiau – visa procedūra eilės tvarka, su datomis.

Kaip nustatyti naujo darbuotojo atlyginimą, kai jis derasi dėl didesnio, jau atsakėme darbo teisės konsultacijų dažnų klausimų skiltyje. Čia – ką įmonė turi padaryti kaip sistema.

Pasirengimas: ką padaryti dabar ir iki 2026-12-31

Iki 2026 m. gruodžio 31 d. darbdaviai turi patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą, o turimą – peržiūrėti ir prireikus pakeisti (DK pakeitimo įst. 23 str. 4 d.). Pasirengti darbo užmokesčio skaidrumo direktyvai patogiausia šia eilės tvarka:

1. Sudarykite pareigybių sąrašą ir suskirstykite pareigybes į grupes pagal objektyvius, lyties požiūriu neutralius kriterijus: įgūdžius, kvalifikaciją, pastangas, atsakomybę, darbo sąlygas ir, jeigu tikslinga, kitus svarbius kriterijus. Pareigybės, kurioms priskirtas toks pats ar vienodos vertės darbas, priskiriamos tai pačiai grupei (DK 140 str. 3 d.).
2. Atsižvelgdami į tuos pačius objektyvius ir lyties požiūriu neutralius kriterijus, grupėms ar pareigybėms nustatykite apmokėjimo formas, darbo užmokesčio dydžius ar ribas (minimalią ir maksimalią), priedų, priemokų ir premijų skyrimo pagrindus, dydžius ir tvarką, darbo užmokesčio indeksavimo ir didinimo kriterijus ir tvarką. Darbdaviai, turintys mažiau nei 50 darbuotojų, didinimo kriterijų ir tvarkos numatyti neprivalo (DK 140 str. 3 d.).
3. Jeigu sistemos nenustato kolektyvinė sutartis, prieš tvirtindami ar keisdami ją įvykdykite informavimo ir konsultavimo procedūras, tada sistemą patvirtinkite ir padarykite prieinamą susipažinti visiems darbuotojams (DK 140 str. 3 d.).
4. Jau dabar darbo skelbimuose nurodykite siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus (DK 25 str. 6 d.). Nuo 2026 m. birželio 7 d. neklauskite kandidato apie dabartiniuose ar ankstesniuose darbo santykiuose jo gautą darbo užmokestį: DK 41 str. 1 d. draudžia to reikalauti, o direktyvos (ES) 2023/970 5 str. 2 d. – apie tai klausti.
5. Jau dabar peržiūrėkite konfidencialumo nuostatas: duomenys apie savo darbo užmokestį negali būti laikomi konfidencialiais, jeigu darbuotojas juos atskleidžia siekdamas užtikrinti savo teisę už tokį patį ar vienodos vertės darbą gauti vienodą darbo užmokestį (DK 39 str. 1 d.).
6. Su buhalteriu pasirenkite pirmajam mėnesio pranešimui Sodrai už 2027 m. sausį: jį reikia pateikti iki 2027 m. vasario 28 d. (įsakymo Nr. A1-433 2.1 papunktis).

Kaip vyksta darbo apmokėjimo sistemos parengimas nuo pareigybių sąrašo iki patvirtintos sistemos, parodyta svetainėje atlygis.linden.lt. Kaip atrodo parengto dokumento struktūra, matyti darbo apmokėjimo sistemos pavyzdyje. Tą patį sąrašą trumpai, su terminais ir baudomis, rasite ir puslapyje pasirengimas darbo užmokesčio skaidrumo direktyvai. Žemiau – kiekviena pareiga plačiau, su terminais ir baudomis.

Terminai ir baudos vienoje lentelėje

ANK 99 straipsnio baudos skiriamos darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims, ANK 96 straipsnio 2 dalies bauda – darbdaviams fiziniams asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Plačiau – straipsnyje „Baudos ir ginčai: kas gresia neturint darbo apmokėjimo sistemos”.

Kada kas įsigalioja

* Prieš tvirtinant sistemą reikia informuoti darbuotojų atstovus ir su jais pasikonsultuoti. Jeigu įmonėje yra darbo taryba, ją reikia informuoti ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki planuojamo patvirtinimo.

Įstatymas Nr. XV-969, išskyrus jo 2 ir 17 straipsnius bei 23 straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2026 m. birželio 7 d. (DK pakeitimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, DK pakeitimo įst. 23 str. 1 d.). Jo 2 ir 17 straipsniai, kuriais pakeisti Darbo kodekso 23 ir 148 straipsniai, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. (DK pakeitimo įst. 23 str. 2 d.).

Praktiškai tai reiškia keturis etapus:

• nuo 2026 m. birželio 7 d. – nauji reikalavimai darbo apmokėjimo sistemai, atrankai ir konfidencialumui;
• iki 2026 m. gruodžio 31 d. – darbo apmokėjimo sistemos patvirtinimas ar peržiūra;
• nuo 2027 m. sausio 1 d. – mėnesiniai duomenys valstybei ir darbuotojo teisė gauti savo ir savo pareigybių grupės rodiklius (DK 148 str. 4 d., red. nuo 2027-01-01). Darbdavys juos teikia tik tada, kai juos pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra, toliau – valdyba), o metinius rodiklius valdyba pirmą kartą pateikia iki 2028 m. kovo 1 d. (DK pakeitimo įst. 23 str. 8 d. ir 9 d.). Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2026 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. A1-433 (galioja nuo 2026 m. liepos 31 d.) nustato pirmąsias datas: pirmąjį mėnesio pranešimą už 2027 m. sausį darbdaviai valdybai pateikia iki 2027 m. vasario 28 d., darbuotojai nuo 2027 m. kovo 1 d. gali prašyti mėnesinių duomenų (savo mėnesio vidutinio darbo užmokesčio už valandą ir savo pareigybių grupės mėnesio vidutinio darbo užmokesčio už valandą pagal lytį), metinių duomenų – nuo 2028 m. kovo 1 d., o pirmuosius mėnesio rodiklius valdyba darbdaviams pateikia iki 2027 m. kovo 15 d. (įsakymo Nr. A1-433 2.1, 2.3 ir 3.1.3 papunkčiai);
• 2028 arba 2031 m. – atotrūkio rodikliai: pirmą kartą iki 2028 m. kovo 1 d. arba iki 2031 m. kovo 1 d., pagal apdraustųjų asmenų skaičių (DK pakeitimo įst. 23 str. 5 d.).

1 žingsnis: darbo apmokėjimo sistema iki 2026 m. gruodžio 31 d.

Darbdaviai iki 2026 m. gruodžio 31 d. patvirtina darbo apmokėjimo sistemą. Jeigu sistema jau yra, ją peržiūri ir prireikus pakeičia pagal Darbo kodekso 140 straipsnį (DK pakeitimo įst. 23 str. 4 d.).

Ką sistema turi turėti, nustato Darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalis (DK 140 str. 3 d.):

• jeigu nėra darbo apmokėjimo sistemą nustatančios kolektyvinės sutarties, darbdavys ją patvirtina ir padaro prieinamą susipažinti visiems darbuotojams;
• prieš tvirtinant ar keičiant sistemą turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros;
• pareigybės suskirstomos į grupes pagal objektyvius ir lyties požiūriu neutralius kriterijus: įgūdžius, kvalifikaciją, pastangas, atsakomybę, darbo sąlygas ir, jeigu tikslinga, kitus svarbius kriterijus;
• pareigybės, kurioms priskirtas toks pats ar vienodos vertės darbas, priskiriamos tai pačiai grupei;
• nustatomos apmokėjimo formos, darbo užmokesčio dydžiai ar ribos (minimali ir maksimali), priedų, priemokų ir premijų skyrimo pagrindai, dydžiai ir tvarka, taip pat darbo užmokesčio indeksavimo ir didinimo kriterijai ir tvarka.

Viena išimtis. Darbdaviai, turintys mažiau nei 50 darbuotojų, atleidžiami nuo pareigos sistemoje numatyti darbo užmokesčio didinimo kriterijus ir tvarką (DK 140 str. 3 d.). Kitų reikalavimų ši išimtis nepanaikina.

Sistema turi būti parengta taip, kad būtų išvengta diskriminavimo lyties ir kitais pagrindais. Toks pats darbas – tai darbas, kai abu darbuotojai gali būti sukeisti vietomis ir darbdavys dėl to nepatirtų didesnių sąnaudų. Vienodos vertės darbas vertinamas pagal tuos pačius 140 straipsnio 3 dalies kriterijus (Darbo kodekso 140 straipsnio 5 dalis, DK 140 str. 5 d.).

Svarbiausia sistemos dalis – ne dokumento tekstas, o pareigybių grupavimas. Pradėkite nuo pareigybių sąrašo ir kiekvienai pareigybei užrašykite, kokius įgūdžius, pastangas, atsakomybę ir sąlygas ji reikalauja.

2 žingsnis: atranka ir darbo pasiūlymas

Darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus (Darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalis, DK 25 str. 6 d.).

Darbo kodekso 41 straipsnio 1 dalis (DK 41 str. 1 d.) draudžia iš kandidato reikalauti informacijos apie dabartiniuose ar ankstesniuose darbo santykiuose jo gautą darbo užmokestį, o direktyvos (ES) 2023/970 5 str. 2 d. darbdaviui draudžia apie tai net klausti. Todėl klausimą „kiek uždirbate dabar?” reikia išbraukti iš anketų, pokalbių scenarijų ir personalo atrankos agentūrų užduočių.

Jeigu įmonėje galioja kolektyvinė sutartis, būsimas darbdavys iki darbo sutarties sudarymo turi pateikti ne tik darbo skelbimo informaciją, bet ir kolektyvinės sutarties nuostatas, kurios bus taikomos. Informacija pateikiama taip, kad būtų užtikrintos pagrįstos ir skaidrios derybos dėl darbo užmokesčio (DK 41 str. 1 d.).

3 žingsnis: konfidencialumo susitarimai ir darbo tvarkos taisyklės

Konfidencialia informacija negali būti laikomi duomenys apie savo darbo užmokestį, jeigu darbuotojas juos atskleidžia siekdamas užtikrinti savo teisę už tokį patį ar vienodos vertės darbą gauti vienodą darbo užmokestį (Darbo kodekso 39 straipsnio 1 dalis, DK 39 str. 1 d.).

Peržiūrėkite darbo sutartis, konfidencialumo susitarimus ir darbo tvarkos taisykles. Formuluotė „darbo užmokestis yra konfidenciali informacija” dabar yra per plati. Ji nesukurs draudimo ten, kur įstatymas jo neleidžia. Saugiau tiksliai apibrėžti, kas įmonėje yra konfidencialu, pavyzdžiui, vadovo patvirtintu konfidencialios informacijos sąrašu, su kuriuo supažindinami darbuotojai.

4 žingsnis: darbuotojų teisė gauti atlygio duomenis nuo 2027 m. sausio 1 d.

Nuo 2027 m. sausio 1 d. darbuotojas turi teisę raštu iš darbdavio gauti duomenis apie savo metinį darbo užmokestį ir vidutinį darbo užmokestį už valandą (per mėnesį ir per metus). Taip pat – apie darbdavio darbuotojų vidutinį metinį darbo užmokestį ir vidutinį užmokestį už valandą (per mėnesį ir per metus) pagal lytį toje pačioje pareigybių grupėje, kuriai priskirta jo pareigybė. Darbdaviai privalo kasmet informuoti darbuotojus apie šią teisę ir duomenų teikimo tvarką (Darbo kodekso 148 straipsnio 4 dalis, DK 148 str. 4 d., red. nuo 2027-01-01).

Darbdavys darbuotojo prašymu šiuos duomenis, gautus iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, pateikia raštu per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo. Jeigu duomenys netikslūs ar neišsamūs, darbuotojas gali reikalauti paaiškinimų, o jų teikimas negali trukti ilgiau kaip 2 mėnesius nuo darbuotojo pirminio prašymo pateikti duomenis gavimo dienos (DK 148 str. 5 d., red. nuo 2027-01-01). Valstybinei darbo inspekcijai ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pareikalavus, duomenis reikia pateikti per jos nustatytą terminą, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo (DK 148 str. 6 d., red. nuo 2027-01-01).

Kiekvieno darbuotojo ir visų darbdavio darbuotojų vidutinius darbo užmokesčio dydžius pagal lytį toje pačioje pareigybių grupėje valdyba apskaičiuoja iš duomenų, kuriuos kas mėnesį teikia darbdaviai (DK 23 str. 3 d. ir 4 d., red. nuo 2027-01-01). DK 23 straipsnio 4 dalyje apdraustųjų asmenų skaičiaus ribos (nuo 100 iki 249 ir 250 ar daugiau) nurodytos prie praėjusių kalendorinių metų atotrūkio rodiklių; ten paminėti ir mažiau apdraustųjų asmenų turintys darbdaviai, pageidaujantys, kad jiems būtų taikomos tokios pačios duomenų tvarkymo taisyklės kaip darbdaviams, turintiems nuo 100 iki 249 apdraustųjų asmenų. Kiekvieno darbuotojo ir pareigybių grupės dydžiams ši dalis tokių ribų nenurodo. Šiuos dydžius valdyba pateikia „šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems darbdaviams” (DK 23 str. 5 d., red. nuo 2027-01-01), o metinius dydžius pirmą kartą pateikia darbdaviams iki 2028 m. kovo 1 d. (DK pakeitimo įst. 23 str. 8 d.). Nei darbuotojo teisės gauti šiuos duomenis, nei pareigos kasmet informuoti darbuotojus apie šią teisę DK 148 straipsnio 4 dalis darbdavio dydžiu neriboja. Ar valdyba šiuos dydžius pateiks ir darbdaviams, turintiems mažiau nei 100 apdraustųjų asmenų, įstatymo tekstas aiškiai nepasako. Šių duomenų teikimo tvarką ministras patvirtino 2026 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. A1-433 (DK 23 str. 12 d., red. nuo 2027-01-01). Jo patvirtinto aprašo 10 punkte nustatyta, kad valdyba kas mėnesį mėnesio rodiklius „apskaičiuoja ir darbdaviams pateikia”, o mėnesio duomenis valdybai pagal aprašo 6 punktą teikia darbdaviai. Apdraustųjų asmenų skaičiaus riba šiuose punktuose nenurodyta. Ribos (nuo 100 iki 249 ir 250 ar daugiau) aprašo 13 ir 17 punktuose taikomos metiniams atotrūkio rodikliams ir jų viešam skelbimui. Todėl pasirenkite šiuos duomenis teikti nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus. Pagal įsakymą nuo 2027 m. kovo 1 d. darbuotojai gali prašyti savo mėnesio vidutinio darbo užmokesčio už valandą ir savo pareigybių grupės mėnesio vidutinio darbo užmokesčio už valandą pagal lytį, o pirmieji duomenys 2027 m. kovo mėnesį teikiami už 2027 m. sausį. Metinius duomenis darbuotojas turi teisę gauti nuo 2028 m. kovo 1 d. (įsakymo Nr. A1-433 2.3 papunktis).

Jeigu duomenys atskleistų kito atpažįstamo darbuotojo darbo užmokestį, jie, darbuotojui paprašius, teikiami tik darbuotojų atstovams, Valstybinei darbo inspekcijai arba Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (DK 148 str. 7 d., red. nuo 2027-01-01). Darbdavys gali reikalauti, kad darbuotojas gautų duomenų, išskyrus duomenis apie savo darbo užmokestį, nenaudotų kitais tikslais, tik teisei į vienodą darbo užmokestį įgyvendinti. Šio reikalavimo nesilaikymas gali būti laikomas darbo pareigų pažeidimu (DK 148 str. 8 d., red. nuo 2027-01-01).

Svarbi pereinamoji taisyklė: šiuos rodiklius darbdaviai pradeda teikti tik po to, kai juos pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (DK pakeitimo įst. 23 str. 9 d.). Kiekvieno darbuotojo metinius dydžius ir darbdavio darbuotojų metinius dydžius pagal pareigybių grupes ir lytį valdyba darbdaviams pirmą kartą pateikia iki 2028 m. kovo 1 d. (DK pakeitimo įst. 23 str. 8 d.). Mėnesio dydžius valdyba darbdaviams pirmą kartą pateikia iki 2027 m. kovo 15 d. (įsakymo Nr. A1-433 3.1.3 papunktis). Tačiau pareiga kasmet informuoti darbuotojus apie jų teisę yra atskira, todėl ją verta įtraukti į darbo tvarkos taisykles jau dabar.

5 žingsnis: ataskaitos pagal darbuotojų skaičių

Jau dabar darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius – daugiau kaip dvidešimt, darbo tarybai (jeigu jos nėra – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai) pareikalavus turi teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją. Tai nuasmeninti duomenys apie vidutinį darbo užmokestį pagal pareigybių grupes ir lytį, išskyrus vadovaujamas pareigas, jeigu grupėje yra daugiau kaip 2 darbuotojai (Darbo kodekso 23 straipsnio 2 dalis, DK 23 str. 2 d.).

Nuo 2027 m. sausio 1 d. darbdaviai kas mėnesį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teikia duomenis apie darbuotojų darbo užmokestį, darbo laiką ir pareigybės grupę pagal darbo apmokėjimo sistemą. Išimtis – duomenys apie pareigūnus, statutinius valstybės tarnautojus, asmenis, kurių duomenys sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, ir laikinuosius darbuotojus, kurių darbo užmokesčio rodikliai teikiami pagal DK 23 str. 8 d.: jie valdybai šia tvarka neteikiami (DK 23 str. 3 d., red. nuo 2027-01-01). Todėl pareigybių grupės sistemoje turi būti aiškios iki tos dienos. Pirmąjį mėnesio pranešimą (forma SDUP) už 2027 m. sausį reikia pateikti per Sodros Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) iki 2027 m. vasario 28 d., vėliau – kas mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos už praėjusį mėnesį (įsakymo Nr. A1-433 2.1 papunktis, aprašo 6 punktas). Pirmą kartą nurodomi ir kiekvieno darbuotojo darbo laiko norma, darbo laiko režimas ir pareigybės grupės numeris pagal darbo apmokėjimo sistemą (aprašo 7 punktas). Pirmuosius mėnesio rodiklius valdyba darbdaviams pateikia iki 2027 m. kovo 15 d. (įsakymo Nr. A1-433 3.1.3 papunktis).

Iš šių duomenų valdyba pati apskaičiuoja vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio rodiklius. Darbdaviams, turintiems nuo 100 iki 249 apdraustųjų asmenų, tai daroma kas trejus metus, o turintiems 250 ar daugiau – kasmet (DK 23 str. 4 d., red. nuo 2027-01-01). Mažesni darbdaviai gali pasirinkti, kad jiems būtų taikomos tos pačios taisyklės (DK 23 str. 4 d., red. nuo 2027-01-01).

Gavęs rodiklius, darbdavys per vieną mėnesį turi pateikti darbuotojų atstovams ir darbuotojams atotrūkio pagal bazinį ir papildomą darbo užmokestį pagal pareigybių grupes rodiklį, kai grupėje yra daugiau kaip 2 kurios nors lyties darbuotojai (DK 23 str. 5 d., red. nuo 2027-01-01).

Pirmieji terminai nustatyti pereinamosiose nuostatose (DK pakeitimo įst. 23 str. 5 d.):

• darbdaviams, turintiems 150 ar daugiau apdraustųjų asmenų, valdyba rodiklius pirmą kartą pateikia iki 2028 m. kovo 1 d.;
• darbdaviams, turintiems nuo 100 iki 149 apdraustųjų asmenų (ir mažesniems, kurie pasirinko tokias taisykles), – iki 2031 m. kovo 1 d.

Viešai šių darbdavių rodikliai pirmą kartą skelbiami atitinkamai iki 2028 m. balandžio 1 d. ir iki 2031 m. balandžio 1 d. (DK pakeitimo įst. 23 str. 7 d.). Be to, valdyba kas mėnesį viešai skelbia darbdavių, turinčių ne mažiau kaip 8 darbuotojus (daugiau negu 3 moteris ir daugiau negu 3 vyrus), vyrų ir moterų vidutinį darbo užmokestį už valandą (DK 23 str. 6 d., red. nuo 2027-01-01).

Jeigu esate laikinojo įdarbinimo įmonė: turėdami nuo 100 iki 249 apdraustųjų asmenų, laikinųjų darbuotojų rodiklius apskaičiuojate patys ir pateikiate valdybai kas trejus metus, o turėdami 250 ar daugiau – kasmet. DK 23 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodytą rodiklį taip pat pateikiate darbuotojų atstovams ir darbuotojams, jeigu pareigybių grupėje yra daugiau kaip 2 kurios nors lyties darbuotojai (DK 23 str. 8 d., red. nuo 2027-01-01). Pirmą kartą – ne vėliau kaip iki 2028 m. kovo 1 d. (150 ar daugiau apdraustųjų asmenų) arba iki 2031 m. kovo 1 d. (nuo 100 iki 149) (DK pakeitimo įst. 23 str. 6 d.). Laikinojo darbo naudotojui svarbu tai, kad laikinieji darbuotojai rodiklių ir paaiškinimų gali prašyti ir jo (DK 148 str. 5 d., red. nuo 2027-01-01).

6 žingsnis: paaiškinimai, ištaisymas ir bendras vertinimas

Šios pareigos taikomos ne visiems darbdaviams, o tik DK 23 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytiems, t. y. turintiems nuo 100 iki 249 arba 250 ar daugiau apdraustųjų asmenų (DK 23 str. 7 d. ir 8 d., red. nuo 2027-01-01).

Jeigu pateikus rodiklius darbuotojams ar jų atstovams kyla neaiškumų, darbdavys jų prašymu turi pateikti paaiškinimus per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikti paaiškinimus gavimo dienos. Valstybinei darbo inspekcijai ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pareikalavus – per jų nustatytą terminą, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (DK 23 str. 9 d., red. nuo 2027-01-01).

Jeigu skirtumas nepagrindžiamas objektyviais, lyties požiūriu neutraliais kriterijais, darbdavys per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo rodiklių gavimo (laikinųjų darbuotojų atveju – nuo rodiklių pateikimo valdybai dienos), jį ištaiso, bendradarbiaudamas su darbuotojų atstovais (DK 23 str. 10 d., red. nuo 2027-01-01).

Bendras darbo užmokesčio vertinimas privalomas, kai yra visos trys sąlygos (DK 23 str. 11 d., red. nuo 2027-01-01):

1. rodikliai rodo bent 5 procentų bet kurios pareigybių grupės vidutinio moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą;
2. darbdavys skirtumo nepagrindė objektyviais ir lyties požiūriu neutraliais kriterijais;
3. darbdavys neištaisė nepagrįsto skirtumo per šešis mėnesius nuo rodiklių gavimo (laikinųjų darbuotojų atveju – nuo rodiklių pateikimo valdybai dienos).

Vertinimą darbdavys atlieka bendradarbiaudamas su darbuotojų atstovais ir pateikia darbuotojams, jų atstovams ir Valstybinei darbo inspekcijai (DK 23 str. 11 d., red. nuo 2027-01-01). Duomenų rinkimo ir bendro vertinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras (DK 23 str. 12 d., red. nuo 2027-01-01). Ministras ją nustatė įsakymu Nr. A1-433: vertinimui sudaroma darbdavio ir darbuotojų atstovų komisija iš ne mažiau kaip trijų narių, įtraukiant bent vieną darbuotojų atstovą. Jeigu darbuotojų atstovų nėra, į komisiją gali būti įtraukiami kiti darbuotojai, turintys su darbo užmokesčio vertinimu susijusių žinių ar kompetencijų (aprašo 21 punktas). Procedūrą reikia inicijuoti per 10 darbo dienų nuo DK 23 str. 11 d. nurodytų aplinkybių konstatavimo, vertinimas negali trukti ilgiau kaip 4 mėnesius nuo komisijos sudarymo, o protokole nustatytos priemonės turi būti įgyvendintos ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jo surašymo (aprašo 20 ir 26 punktai).

Kas ką daro

Įstatymas pareigas skiria darbdaviui. Kaip jas paskirstyti įmonėje, yra mūsų rekomendacija. Mažoje įmonėje kelias roles gali atlikti tas pats žmogus.

Pagrindas: DK 140 str. 3 d.; DK 25 str. 6 d.; DK 41 str. 1 d.; DK 39 str. 1 d.; DK 148 str. 4, 5 ir 7 d. (red. nuo 2027-01-01); DK 23 str. 2 d.; DK 23 str. 3 ir 5 d. (red. nuo 2027-01-01); įsakymo Nr. A1-433 2.1 papunktis.

Kas gresia, jeigu kils ginčas

Darbuotojui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą, kad jis patyrė diskriminaciją, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo (Darbo kodekso 26 straipsnio 5 dalis, DK 26 str. 5 d.). Nagrinėjant diskriminacijos dėl darbo užmokesčio bylas, palyginimas neapsiriboja darbuotojais, įdarbintais tuo pačiu metu (DK 26 str. 4 d. 4 p.).

Nustačius pažeidimą, darbuotojui priteisiama kompensacija. Ji apima visišką nesumokėto darbo užmokesčio atgavimą, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir kompensaciją už prarastas su darbu susijusias galimybes (Darbo kodekso 219 straipsnio 2 dalis, DK 219 str. 2 d.). Teismas tokiose bylose gali nukrypti nuo įprastų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, vertindamas, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (Darbo kodekso 217 straipsnio 4 dalis, DK 217 str. 4 d.).

Todėl geriausia apsauga yra dokumentai: patvirtinta sistema, aiškūs grupavimo kriterijai ir užrašytos priežastys, kodėl konkrečiam darbuotojui nustatytas būtent toks atlyginimas.

Dažni klausimai

Kas yra darbo užmokesčio skaidrumo direktyva?

Tai Europos Parlamento ir Tarybos 2023 m. gegužės 10 d. direktyva (ES) 2023/970, kuria, nustatant darbo užmokesčio skaidrumo ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus, griežčiau taikomas vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas. Lietuvoje ji perkelta daugiausia Darbo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XV-969 (DK pakeitimo įst. 22 str.); baudas nustato Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymas Nr. XV-970, o duomenų teikimo Sodrai tvarką – socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-433. Dauguma pakeitimų galioja nuo 2026 m. birželio 7 d. (DK pakeitimo įst. 23 str. 1 d.), o darbo apmokėjimo sistemą darbdaviai turi patvirtinti arba peržiūrėti iki 2026 m. gruodžio 31 d. (DK pakeitimo įst. 23 str. 4 d.).

Ar darbo apmokėjimo sistema privaloma mažai įmonei?

Taip. Pirmasis darbas visiems darbdaviams yra tas pats: iki 2026 m. gruodžio 31 d. patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą arba peržiūrėti turimą (DK pakeitimo įst. 23 str. 4 d.). Atskirai jos netvirtina tik darbdavys, kurio darbo apmokėjimo sistemą nustato kolektyvinė sutartis (DK 140 str. 3 d.). Mūsų vertinimu, galiojančią sistemą iki 2026 m. gruodžio 31 d. peržiūrėti turi ir toks darbdavys (DK pakeitimo įst. 23 str. 4 d.).

Kas pasikeičia nuo 2027 m.?

Nuo 2027 m. sausio 1 d. darbdaviai kas mėnesį teikia Sodrai duomenis apie darbuotojų darbo užmokestį, darbo laiką ir pareigybės grupę. Pirmąjį pranešimą už 2027 m. sausį reikia pateikti iki 2027 m. vasario 28 d. Darbuotojai mėnesio duomenų gali prašyti nuo 2027 m. kovo 1 d., metinių – nuo 2028 m. kovo 1 d. (DK 23 str. 3 d., red. nuo 2027-01-01; įsakymo Nr. A1-433 2.1 ir 2.3 papunkčiai).

Ką daryti, jeigu pareigybių grupėje dirba tik 2 ar 3 žmonės?

Jeigu duomenys atskleistų kito atpažįstamo darbuotojo darbo užmokestį, darbuotojui paprašius jie teikiami tik darbuotojų atstovams, Valstybinei darbo inspekcijai arba Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (DK 148 str. 7 d., red. nuo 2027-01-01). Darbdavys, gavęs atotrūkio rodiklius (100 ir daugiau apdraustųjų asmenų), rodiklį pagal pareigybių grupes darbuotojams pateikia tik tada, kai grupėje yra daugiau kaip 2 kurios nors lyties darbuotojai (DK 23 str. 5 d., red. nuo 2027-01-01).

Ar atotrūkio rodikliai taikomi mano įmonei?

Sodra juos apskaičiuoja darbdaviams, turintiems nuo 100 iki 249 apdraustųjų asmenų (kas trejus metus), ir turintiems 250 ar daugiau (kasmet). Mažesni darbdaviai gali pasirinkti, kad jiems būtų taikomos tos pačios taisyklės (DK 23 str. 4 d., red. nuo 2027-01-01). Pirmą kartą rodikliai pateikiami iki 2028 m. kovo 1 d. (150 ar daugiau apdraustųjų asmenų) arba iki 2031 m. kovo 1 d. (nuo 100 iki 149 ir mažesni darbdaviai, pasirinkę tas pačias taisykles) (DK pakeitimo įst. 23 str. 5 d.).

Ar galima darbo sutartyje rašyti, kad darbo užmokestis yra konfidenciali informacija?

Tokia formuluotė dabar per plati. Duomenys apie savo darbo užmokestį negali būti laikomi konfidencialia informacija, jeigu darbuotojas juos atskleidžia siekdamas užtikrinti savo teisę už tokį patį ar vienodos vertės darbą gauti vienodą darbo užmokestį (DK 39 str. 1 d.).

Ar galima paklausti kandidato, kiek jis uždirba dabar?

Ne. DK 41 str. 1 d. draudžia iš kandidato reikalauti informacijos apie dabartiniuose ar ankstesniuose darbo santykiuose jo gautą darbo užmokestį, o direktyvos (ES) 2023/970 5 str. 2 d. darbdaviui draudžia apie tai net klausti. Darbo skelbime reikia nurodyti siūlomo bazinio darbo užmokesčio dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus (DK 25 str. 6 d.).

Daugiau apie atlyginimų skaidrumą

• Atranka ir darbo skelbimai: atlyginimas, pokalbis ir konfidencialumas
• Baudos ir ginčai: kas gresia neturint darbo apmokėjimo sistemos
• Mažai įmonei: minimali darbo apmokėjimo sistema iki 2026-12-31
• Darbo apmokėjimo sistemos savikontrolė: 20 klausimų mažai įmonei
• Darbuotojas reikalauja vienodo užmokesčio: ką daryti darbdaviui
• Darbuotojo prašymas gauti atlyginimų duomenis nuo 2027-03-01: kaip atsakyti
• Darbo apmokėjimo sistema be darbo tarybos: kaip konsultuotis su darbuotojais
• Ar galima naujam darbuotojui mokėti daugiau nei dirbančiam seniau?
• Vertinimas parodė nepagrįstus atlyginimų skirtumus: kaip juos ištaisyti
• Pareigybių aprašymai prieš grupavimą: kaip juos sutvarkyti per savaitę
• Pareigybių vertinimas ir grupavimas: kaip tai padaryti praktiškai
• Premijos ir kintamas atlygis darbo apmokėjimo sistemoje: kaip aprašyti
• Pranešimas Sodrai nuo 2027 m. (SDUP): ką su buhalteriu paruošti iki vasario 28 d.

Susiję straipsniai

• Kaip pakeisti darbo sąlygas ir padidinti atlyginimą nekeičiant kiekvienos sutarties
• Ar galima vėluoti mokėti ar sumažinti atlyginimą ir kas už tai gresia
• Premijos ir darbo užmokestis naujajame Darbo kodekse
• Asmenų, kurie nukentėjo nuo diskriminacijos, teisės
• Darbdaviui tenkanti administracinė našta įsteigus darbo tarybą

Kaip pradėti

Atsiųskite turimą darbo apmokėjimo sistemą (jeigu ji yra), pareigybių sąrašą, darbo sutarties ir konfidencialumo susitarimo formas bei darbo tvarkos taisykles. Parengsime arba peržiūrėsime darbo apmokėjimo sistemą ir kitus dokumentus pagal naujas Darbo kodekso taisykles.

Visą Linden sprendimą – nuo darbo apmokėjimo sistemos iki darbuotojų informavimo – rasite svetainėje atlygis.linden.lt. Pasitikrinkite Jums taikomus reikalavimus: atlygis.linden.lt/patikra.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: darbo teisės dokumentų rengimas.