Kaip pakeisti darbo sąlygas ir padidinti atlyginimą nekeičiant kiekvienos sutarties
Riba eina per Darbo kodekso 45 straipsnio pirmąją ir ketvirtąją dalis. Būtinąsias ir papildomas darbo sutarties sąlygas, darbo laiko režimo rūšį ir darbo vietovę darbdavio iniciatyva galima pakeisti tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu – taip nustato 45 straipsnio 1 dalis (DK 45 str. 1 d.). Visas kitas sąlygas, kurios toje dalyje nepaminėtos, darbdavys gali keisti savo sprendimu, pasikeitus jas reglamentuojančioms taisyklėms arba esant ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo – tai 45 straipsnio 4 dalis (DK 45 str. 4 d.). Todėl visas praktinis darbas yra padaryti taip, kad kuo daugiau detalių būtų antroje pusėje.
Kas privaloma sutartyje, o kas ne
Darbo kodekso 34 straipsnio 1 dalis (DK 34 str. 1 d.) nustato tik tris dalykus, dėl kurių būtina susitarti kiekvienoje darbo sutartyje: darbo funkcija, darbo apmokėjimas ir darbovietė. Viskas kita yra arba papildomos sąlygos, arba darbdavio tvirtinami dokumentai.
Darbo kodekso 43 straipsnio 2 dalis (DK 43 str. 2 d.) reikalauja, kad darbo sutarties pakeitimai taip pat būtų daromi raštu. Tai reiškia, kad kiekviena sutartyje surašyta detalė vėliau kainuoja parašą – iš kiekvieno darbuotojo, kiekvieną kartą.
Iš to seka mūsų praktinė rekomendacija, kuri nėra įstatymo reikalavimas: darbo sutartį rašykite trumpą, o detales kelkite į darbdavio tvirtinamus dokumentus – pareigybės aprašymą, darbo tvarkos taisykles, darbo apmokėjimo sistemą, pranešimą apie darbo sąlygas. Tada pakeitimas nereikalauja kiekvieno darbuotojo parašo.
Vienu atveju: atlyginimų didinimas kasmet sausį
Klausimas, kurį personalo skyriai užduoda kasmet sausį, skamba taip: ar didinant atlyginimus reikia pasirašyti kiekvieno darbuotojo sutarties pakeitimą?
Praktikoje darbuotojui palankus pakeitimas įforminamas vienašališku darbdavio įsakymu. Nereikia keisti kiekvienos darbo sutarties. Taip daro dauguma mūsų klientų ir taip rekomenduojame daryti.
Pasakome, kur čia praktika, o kur įstatymas. Darbo apmokėjimas yra būtinoji sąlyga, ir Darbo kodekso 45 straipsnio 1 dalis jos keitimui darbdavio iniciatyva reikalauja rašytinio sutikimo. Įsakymo praktika remiasi tuo, kad darbuotojas prieš jam palankų pakeitimą neprieštarauja, o Darbo kodekso 33 straipsnio 4 dalies paskutinis sakinys (DK 33 str. 4 d.) atskirai pažymi, kad bet kuriuo atveju darbo sutarties sąlyga gali gerinti darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato Kodeksas. Saugiausia forma vis tiek lieka rašytinis pakeitimas. Jeigu atlyginimas didinamas vienu įsakymu visai grupei, pasirūpinkite, kad įsakymas būtų darbuotojams įteiktas ir įteikimą būtų galima įrodyti.
Vienu atveju: suma sutartyje be paaiškinimo
Sutartyje buvo įrašyta mėnesinė suma ir nieko daugiau. Nei „neatskaičius mokesčių”, nei „į rankas”. Po kelerių metų kilo klausimas, kurią sumą šalys turėjo omenyje.
Atsakymas, kurį pateikėme: suma sutartyje be paaiškinimo laikoma suma prieš mokesčius. Čia straipsnio nenurodome – šią išvadą grindžiame praktika, o ne konkrečia Kodekso norma.
Toje pačioje situacijoje pasiūlėme klientui parengti sutarčių pakeitimus visiems darbuotojams, kurių sutartyse formuluotė buvo dviprasmiška. Ne todėl, kad ginčas jau buvo, o todėl, kad dviprasmiška formuluotė anksčiau ar vėliau tampa ginču. Pakeitimas vienam žmogui kainuoja kelias minutes. Ginčas dėl to paties sakinio kainuoja mėnesius.
Vienu atveju: pranešimai el. paštu
Viename sutarčių pakete buvo nuostata, pagal kurią dokumento išsiuntimas darbuotojo el. pašto adresu prilyginamas įteikimui su gavimo patvirtinimu. Tokia nuostata yra patogi ir ji veikia kasdienėje veikloje.
Ribą reikia žinoti. Darbo kodekso 64 straipsnio 3 dalis (DK 64 str. 3 d.) nustato, kad jeigu darbuotojas ginčija atleidimo iš darbo teisėtumą, įspėjimo įteikimo įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. Sutartinė nuostata darbdavio nuo tos naštos neatleidžia – ji tik padeda ją nešti. Todėl el. paštas tinka kasdieniams pranešimams, o svarbiems dokumentams reikia arba parašo, arba tokio siuntimo būdo, kurio gavimą galima parodyti trečiajai šaliai.
Lankstus grafikas: ką rašyti sutartyje
Darbo laiko režimo rūšis yra tarp tų dalykų, kuriems Darbo kodekso 45 straipsnio 1 dalis reikalauja rašytinio sutikimo. Todėl grafiko detalių sutartyje geriau nefiksuoti.
Mūsų rekomendacija, ir tai yra rekomendacija, ne norma: sutartyje nurodykite tik valandų skaičių, o grafiką aprašykite pranešime apie darbo sąlygas. Dėl darbo naktį, savaitgaliais ar viršvalandžių susitarkite iš anksto atskirai.
Jeigu nustatomas lankstus darbo grafikas, taikomos Darbo kodekso 116 straipsnio pirmosios ir antrosios dalių taisyklės. Pirmoji dalis (DK 116 str. 1 d.) nustato, kad darbo dienos pradžią ir (arba) pabaigą nustato pats darbuotojas. Antroji dalis (DK 116 str. 2 d.) nustato, kad darbdavys nustato fiksuotas darbo dienos valandas, kuriomis darbuotojas privalo dirbti darbovietėje, ir kad keisti šį laiką galima įspėjus darbuotoją ne vėliau kaip prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Dviejų dienų terminas yra tas, kurį praktikoje pamiršta beveik visi.
Kai atlyginimas didelis, taisyklės kitokios
Darbo kodekso 33 straipsnio 4 dalis nustato atskirą režimą sutartims, kuriose mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu du paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai. Tokiose sutartyse galima nukrypti nuo imperatyvių Kodekso taisyklių, jeigu pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra.
Išimtys iš šios laisvės išvardytos ten pat ir jos plačios: maksimalusis darbo ir minimalusis poilsio laikas, darbo sutarties sudarymas ir pasibaigimas, minimalusis darbo užmokestis, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybė ir nediskriminavimas. Tai reiškia, kad atleidimo tvarkos šia nuostata pakeisti negalima.
Kaip pradėti
Atsiųskite darbo sutarties šabloną ir sąrašą, ką norite keisti. Pasakome, kurie pakeitimai reikalauja parašų, o kurie – tik įsakymo, ir kurias sutarties nuostatas verta perkelti į atskirus dokumentus. Pirmas įvertinimas nemokamas.
Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt
Plačiau apie šią paslaugą: darbo teisės dokumentų rengimas.
