Ar galima vėluoti mokėti ar sumažinti atlyginimą ir kas už tai gresia

Ne. Už kalendorinį mėnesį su darbuotoju turi būti atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo mėnesio pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Pavėlavus dėl darbdavio kaltės, kartu su atlyginimu mokami delspinigiai, o nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalioja nauja jų tvarka: jie skaičiuojami už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną ir greičiausiai bus didesni. Jeigu visas atlyginimas nesumokamas du mėnesius iš eilės, darbuotojas gali išeiti per penkias darbo dienas ir gauti išeitinę išmoką. Sumažinti atlyginimą be darbuotojo rašytinio sutikimo negalima, o jo atsisakymas dirbti už mažesnį atlyginimą nėra teisėta priežastis atleisti.

Kad atlyginimas mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, kad vyrams ir moterims už vienodos vertės darbą mokama vienodai ir iki kada atsiskaitoma atleidžiant, jau atsakėme darbo teisės konsultacijų dažnų klausimų skiltyje. Kaip atlyginimą didinti, aprašėme straipsnyje apie darbo sutarties sąlygų keitimą ir atlyginimo didinimą. Čia – kita pusė: vėlavimas, mažinimas ir įskaitos.

Iki kada turi būti sumokėta

Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalis (DK 146 str. 1 d.) nustato dvi taisykles. Pirma, atlyginimas mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o darbuotojo prašymu – kartą. Antra, už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Mokėjimo terminai ir tvarka turi būti nurodyti informacijoje apie darbo sąlygas, kurią darbuotojas gauna iki darbo pradžios (Darbo kodekso 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas, DK 44 str. 1 d. 9 p.).

Atlyginimas mokamas pinigais, pavedimu į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą (Darbo kodekso 139 straipsnio 3 dalis, DK 139 str. 3 d.). Ne rečiau kaip kartą per mėnesį darbdavys raštu ar elektroniniu būdu pateikia informaciją apie apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas (Darbo kodekso 148 straipsnio 1 dalis, DK 148 str. 1 d.).

Kas gresia pavėlavus, kol darbuotojas dirba

Pirmoji pasekmė – delspinigiai. Kai dėl darbdavio kaltės atlyginimas ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos pavėluotai, kartu su jomis darbuotojui mokami delspinigiai. Jų dydį kasmet tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras (Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalis, DK 147 str. 1 d.).

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. ši taisyklė griežtėja. Delspinigiai mokami nuo dienos, kurią suma turėjo būti sumokėta, už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Tvirtindamas jų dydį, ministras turi atsižvelgti į Valstybės duomenų agentūros paskelbtą praėjusių kalendorinių metų vartotojų kainų indeksą, padaugintą iš 5 (DK 147 str. 1 d., red. nuo 2026-11-01). Iš 5 dauginamas indeksas, o ne ministro jau patvirtintas dydis, todėl patvirtinto dydžio dar kartą dauginti nereikia.

Nauja tvarka taikoma ne visoms skoloms. Jeigu suma turėjo būti sumokėta iki 2026 m. spalio 31 d., delspinigiai už jos vėlavimą skaičiuojami pagal ankstesnes taisykles (Darbo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XV-1058 39 straipsnio 10 dalis, XV-1058 39 str. 10 d.). Todėl nuo lapkričio vėlavimas darbdaviui greičiausiai bus brangesnis, bet tikslų delspinigių dydį lemia ministro patvirtintas dydis.

Antroji pasekmė – darbuotojas gali išeiti pats. Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas (DK 56 str. 1 d. 2 p.) leidžia nutraukti darbo sutartį darbuotojo rašytiniu pareiškimu, įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nesumokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis. Tada darbdavys privalo išmokėti dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno (DK 56 str. 2 d.).

Trečioji – ginčas. Dėl nesumokėtų sumų darbuotojas į darbo ginčų komisiją turi kreiptis per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą (Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalis, DK 220 str. 1 d.).

Kas gresia pavėlavus atsiskaityti atleidžiant

Pasibaigus darbo santykiams sankcija kitokia. Jeigu darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės uždelsė atsiskaityti, jis moka netesybas: darbuotojo vidutinį mėnesio darbo užmokestį, padaugintą iš uždelstų mėnesių skaičiaus (Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalis, DK 147 str. 2 d.). Jeigu uždelsta suma mažesnė už vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, dauginama pati uždelsta suma. Jeigu vėluojama trumpiau nei mėnesį, netesybos skaičiuojamos proporcingai (DK 147 str. 2 d.). Iki kada atsiskaityti, nustato 146 straipsnio 2 dalis. Visos išmokos sumokamos, kai nutraukiama darbo sutartis, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos. Šalys gali susitarti atsiskaityti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų (DK 146 str. 2 d.).

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. ši taisyklė keičiasi. Dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, visais atvejais sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną. Šalys gali susitarti ją sumokėti per dešimt darbo dienų nuo atleidimo. Didesnę dalį šalys atleidimo metu gali susitarti išmokėti vėliau, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo dienos (DK 146 str. 2 d., red. nuo 2026-11-01). Jeigu darbo sutarties nutraukimas pradėtas iki 2026 m. spalio 31 d., taikoma ankstesnė 146 straipsnio 2 dalies nuostata (XV-1058 39 str. 9 d.). Susitarimą verta surašyti raštu, nes be jo taikoma bendroji taisyklė: atsiskaityti iki darbo santykių pabaigos. Praktinis patarimas lieka tas pats, kaip rašėme anksčiau: atsiskaitykite laiku.

Ar galima atlyginimą įskaityti su darbuotojo skola

Dažnas klausimas: darbuotojas bendrovei skolingas, o bendrovė jam turi sumokėti atlyginimą, kompensaciją už atostogas ar išeitinę išmoką. Ar galima tiesiog sumokėti skirtumą?

Išskaitos iš darbo užmokesčio daromos tik įstatymų nustatytais atvejais (Darbo kodekso 150 straipsnio 1 dalis, DK 150 str. 1 d.). Įstatymas juos išvardija: nepanaudotos pagal paskirtį darbdavio sumos, permokos dėl skaičiavimo klaidų, darbuotojo kaltės padaryta žala ir tam tikrais atleidimo atvejais atostoginių permoka (DK 150 str. 2 d.). Nurodymą padaryti išskaitą darbdavys turi duoti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar galėjo sužinoti apie jos pagrindą (DK 150 str. 3 d.).

Bendroji civilinės teisės taisyklė leidžia įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus (Civilinio kodekso 6.130 straipsnio 1 dalis, CK 6.130 str. 1 d.), ir tam pakanka vienos šalies pareiškimo (CK 6.131 str. 1 d.). Tačiau įskaityti draudžiama reikalavimus, kurie ginčijami teisme (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.). Be to, įskaityti draudžiama, kai prievolės dalykas yra turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo (CK 6.134 str. 1 d. 6 p.).

Išeitinė išmoka yra būtent tokia suma: iš jos negalima išieškoti, išskyrus kelis įstatyme nurodytus išieškojimus, pavyzdžiui, išlaikymo (Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio 8 punktas, CPK 739 str. 8 p.). O kiek galima išskaityti iš darbo užmokesčio, nustato Civilinio proceso kodeksas (Darbo kodekso 150 straipsnio 4 dalis, DK 150 str. 4 d.; CPK 736 str. 1 d.). Todėl išeitinės išmokos su darbuotojo skola neįskaitykite. Įskaitydami su darbo užmokesčiu, neviršykite CPK 736 straipsnyje nustatytų dydžių.

Todėl mūsų patarimas praktikoje yra paprastas. Jeigu dėl skolos ginčo nėra, pasirašykite su darbuotoju abiejų šalių įskaitymo aktą, laikydamiesi šių ribų. Vienašalio įskaitymo nerekomenduojame. Jeigu vėliau paaiškės, kad darbuotojas skolingas nebuvo arba buvo skolingas mažiau, neišmokėta suma taps uždelstu atsiskaitymu, o už jį mokamos 147 straipsnio 2 dalies netesybos.

Ar galima sumažinti atlyginimą

Darbo apmokėjimas yra būtinoji darbo sutarties sąlyga (Darbo kodekso 33 straipsnio 2 dalis, DK 33 str. 2 d.). Būtinąsias sąlygas darbdavio iniciatyva galima pakeisti tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu (Darbo kodekso 45 straipsnio 1 dalis, DK 45 str. 1 d.), o darbo sutarties pakeitimai daromi raštu (Darbo kodekso 43 straipsnio 2 dalis, DK 43 str. 2 d.).

Darbuotojui atsakyti darbdavys turi duoti ne trumpesnį negu penkių darbo dienų terminą. Atsisakymas dirbti kitomis pakeistomis sąlygomis, pavyzdžiui, kitose pareigose, gali būti laikomas priežastimi atleisti darbuotoją be jo kaltės Darbo kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau svarbiausias yra paskutinis tos pačios dalies sakinys: darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį (DK 45 str. 2 d.). Užsienio klientai kartais klausia, ar veikia jų šalyje įprasta schema „pasiūlome naujas sąlygas, o atsisakiusį atleidžiame”. Dėl atlyginimo mažinimo Lietuvoje – ne.

Jeigu darbuotojas mano, kad sutartis pakeista neteisėtai, jis gali kreiptis į darbo ginčų komisiją. Nepadaręs to per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie pažeidimą, jis laikomas sutikusiu dirbti pakeistomis sąlygomis (DK 45 str. 3 d.). Tai nėra kelias apeiti sutikimą. Sumažinus atlyginimą vienašališkai, ginčas tiesiog gali ateiti vėliau.

Vienu atveju klientas priėmė darbuotoją su išbandymu. Laiške kandidatui buvo pažadėtas atlyginimo padidinimas, jei jis atitiks lūkesčius, bet sutartyje to nebuvo. Lūkesčiai nepasiteisino, ir klientas norėjo ne didinti, o mažinti atlyginimą, pasiūlydamas žemesnes pareigas. Atsakymas: jeigu darbuotojas sutinka, tai įprastas darbo sutarties pakeitimas, kuriame nurodoma, kurie punktai keičiami ir nuo kada. Jeigu nesutinka, mažinti negalima. Išbandymo metu yra kitas įrankis: pripažinęs išbandymo rezultatus nepatenkinamais, darbdavys iki termino pabaigos gali nutraukti sutartį, raštu įspėjęs prieš tris darbo dienas, ir nemokėti išeitinės išmokos (Darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalis, DK 36 str. 3 d.).

Jeigu norite lankstumo ateityje, jį reikia numatyti iš anksto. Premija, kurią darbdavys skiria savo iniciatyva paskatinti už gerai atliktą darbą ar rezultatus (Darbo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 2 punktas, DK 142 str. 1 d. 2 p.), nėra sulygtas darbo užmokestis, todėl jos neskyrimas nėra atlyginimo mažinimas.

Mėnesio alga ar atlygis už valandą

Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį (mėnesio alga) arba už darbo valandą (Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalis, DK 140 str. 1 d.). Nei vienas, nei kitas negali būti mažesnis už Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį atlygį už valandą (Darbo kodekso 34 straipsnio 3 dalis, DK 34 str. 3 d.). Be to, atlyginimas negali būti mažesnis, negu nustato darbovietėje patvirtinta darbo apmokėjimo sistema (DK 140 str. 2 d.).

Kuris variantas geresnis, priklauso nuo darbo pobūdžio. Mėnesio alga paprastesnė apskaitai ir darbuotojui aiškesnė. Atlygis už valandą tinka, kai darbo apimtis svyruoja ir mokama už faktiškai dirbtas valandas. Vienu atveju užsienio patronuojanti bendrovė norėjo, kad Lietuvos darbuotojams būtų mokama tik už faktiškai dirbtas valandas, o ne fiksuota alga. Tai įmanoma, bet tai yra atlyginimo sąlygos pakeitimas, kuriam reikia kiekvieno darbuotojo rašytinio sutikimo (DK 45 str. 1 d.).

Tas pats galioja ir kita kryptimi. Vienas darbuotojas paprašė savo sutartyje atlygį už valandą perrašyti į mėnesio sumą, nes to reikėjo dokumentui užsienio institucijai. Darbuotojas turi teisę tokio pakeitimo prašyti, o atsisakymas patenkinti rašytinį prašymą turi būti motyvuotas ir pateiktas raštu ne vėliau kaip per penkias darbo dienas (Darbo kodekso 46 straipsnio 2 dalis, DK 46 str. 2 d.). Kartais sutarties keisti visai nereikia: darbuotojo reikalavimu darbdavys privalo išduoti pažymą, kurioje nurodomas ir darbo užmokesčio dydis (Darbo kodekso 148 straipsnio 3 dalis, DK 148 str. 3 d.).

Išeitinė išmoka ir jau sumokėtos sumos

Išeitinė išmoka nėra atlyginimas už dirbtą laiką. Atleidžiant ji mokama kaip atskira išmoka šalia darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, todėl uždirbto atlyginimo ji nepakeičia.

Klausimas „ar išeitinė išskaičiuojama” dažniausiai kyla kitur – kai atleidimas pripažįstamas neteisėtu. Tada darbo ginčus nagrinėjantis organas priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, taip pat turtinę ir neturtinę žalą (Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalis, DK 218 str. 2 d.). Jeigu darbuotojas į darbą negrąžinamas, papildomai priteisiama kompensacija (DK 218 str. 4 d.).

Iš to seka dvi praktinės išvados. Pirma, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iki sprendimo įvykdymo dienos, o ne iki sprendimo priėmimo dienos, todėl delsimas sumokėti priteistą sumą ją didina (iki vienų metų ribos). Antra, Darbo kodekso 218 straipsnyje neparašyta, kad jau išmokėta išeitinė išmoka išskaičiuojama. Mūsų praktikoje, skaičiuodami mokėtiną sumą po tokio sprendimo, atleidimo metu jau išmokėtą išeitinę išmoką išskaičiavome. Prieš mokėdami šį skaičiavimą suderinkite su teisininku ir buhalterija.

Kaip pradėti

Atsiųskite darbo sutartį, darbo apmokėjimo sistemą (jeigu ji patvirtinta) ir trumpai aprašykite situaciją: kas vėluoja, ką norite keisti ar ką įskaityti. Pasakysime, ką galima daryti be darbuotojo sutikimo, ko negalima, ir parengsime reikiamus dokumentus.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: darbo teisės konsultacijos.