Kas vyksta likviduojant UAB: darbuotojai, kreditoriai, auditas ir bankas

Likvidavimas nelaukia, kol bus atleisti visi darbuotojai. Bendrovė tampa likviduojama nuo sprendimo, o darbuotojai dirba savo įspėjimo laikotarpį jau likviduojamoje bendrovėje. Laukti tenka tik pabaigoje: įmonė įprastai išregistruojama tada, kai Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša registrui, kad bendrovė atsiskaitė su biudžetais ir fondais arba kad VMI neturi duomenų apie tai. Jeigu likvidatorius per Civilinio kodekso 2.110 straipsnio 3 dalyje (CK 2.110 str. 3 d.) nustatytus terminus registrui nepateikia išregistravimo dokumentų, registras likviduojamą juridinį asmenį išregistruoja pats (JAR nuostatų 200¹ p.). Nuo 2026 m. spalio 15 d. tai daroma automatiniu būdu ir tik tada, kai iš VMI negauta informacijos apie JAR nuostatuose išvardytas aplinkybes (pavyzdžiui, kad bendrovė turi skolų, nepasibaigusių darbo sutarčių ar vyksta mokestinis ginčas) arba gauta informacija, kad jų neliko (JAR nuostatų 200¹ p. ir 23.28¹ p., redakcija nuo 2026-10-15). Kreditoriams mokama įstatymo nustatyta eile, o akcininkams lieka tik tai, kas lieka po kreditorių. Buhalterio reikia iki pat galo. Atskiro reikalavimo audituoti likvidavimo pabaigos finansinę ataskaitą neradome. Banko sąskaita savaime neužsidaro – ją uždaro likvidatorius.

Kaip pradėti likvidavimą ir kada įteikti įspėjimus darbuotojams, rašėme straipsnyje Kaip pradėti UAB likvidavimą: dokumentai, darbuotojai ir kreditoriai. Kiek tai trunka – atskirame straipsnyje. Čia – kas vyksta per patį likvidavimą.

Ar likvidavimas gali vykti, kol darbuotojai dar dirba

Taip. Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 6 dalis (ABĮ 73 str. 6 d.) nustato, kad bendrovė likviduojamos bendrovės statusą įgyja nuo sprendimo likviduoti priėmimo dienos. Įspėti darbuotojus likvidavimo pagrindu galima tik po šio sprendimo, nes pagrindas yra darbdavio organo sprendimas, dėl kurio pasibaigia darbdavys (Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas, DK 57 str. 1 d. 5 p.). Darbuotojai toliau dirba ir gauna darbo užmokestį, kol baigiasi jų įspėjimo terminas. Likviduojama bendrovė gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie susiję su veiklos nutraukimu arba numatyti sprendime likviduoti (Civilinio kodekso 2.111 straipsnis, CK 2.111 str.).

Darbuotojai stabdo ne pradžią, o pabaigą. Registras likviduotą juridinį asmenį išregistruoja, kai gauna išregistravimo dokumentus ir VMI pranešimą, kad juridinis asmuo atsiskaitęs su biudžetais ir fondais arba kad VMI neturi duomenų apie tai (Juridinių asmenų registro nuostatų 38.7.7.1 ir 201 punktai, JAR nuostatų 38.7.7.1 ir 201 p.). Mūsų praktikoje VMI tokio patvirtinimo neduoda, kol bendrovėje dar yra darbuotojų. Todėl ilgas įspėjimo terminas prailgina visą likvidavimą, bet jo nesustabdo. Įspėjimo terminas gali ir pailgėti: jei jo pabaigos metu darbuotojas laikinai nedarbingas ar atostogauja, pabaiga nukeliama iki nedarbingumo ar atostogų pabaigos (DK 64 str. 4 d.).

Terminą galima sutrumpinti tik susitarus su darbuotoju. Yra du keliai, ir jie skiriasi:

• Nedirbti įspėjimo metu. Su darbuotojo sutikimu darbdavys gali bet kada iki įspėjimo termino pabaigos priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, nukeldamas darbo santykių pasibaigimo dieną į paskutinę įspėjimo termino dieną, neleisti darbuotojui įspėjimo metu dirbti, tačiau sumokėti už visą įspėjimo laikotarpį jam priklausantį darbo užmokestį (DK 64 str. 5 d.). Darbo santykiai vis tiek baigiasi paskutinę įspėjimo termino dieną.
• Šalių susitarimas. Darbo sutartį galima nutraukti šalių susitarimu (DK 54 str.). Pasiūlyme raštu nurodoma, nuo kada pasibaigia darbo santykiai ir koks yra kompensacijos dydis (DK 54 str. 2 d.). Jeigu darbuotojas per penkias darbo dienas neatsako, laikoma, kad pasiūlymas atmestas (DK 54 str. 3 d.). Mūsų praktikoje šiuo keliu darbo santykiai baigiami anksčiau, o darbuotojui sumokama kompensacija už likusį įspėjimo laiką ir išeitinė išmoka.

Keli atvejai, kuriuos tikriname iš anksto:

• Nėščia darbuotoja. Su ja darbo sutartis gali būti nutraukta ir tada, kai darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys (DK 61 str. 1 d.). Tačiau jei nėštumo ir gimdymo atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti suteiktos, iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, sutartį galima nutraukti tik šioms atostogoms pasibaigus (DK 61 str. 2 d.).
• Karo tarnyba. DK 61 str. 4 d. draudžia darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ar darbdavio valia atleisti darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Likvidavimo pagrindas yra DK 57 str. 1 d. 5 p. – tame pačiame straipsnyje apie atleidimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Todėl tokį atvejį vertiname atskirai, prieš įteikiant įspėjimą.
• Vadovas. Vadovas netenka įgaliojimų nuo likvidatoriaus paskyrimo (ABĮ 73 str. 6 d.). Darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia jį atšaukus (DK 104 str. 1 d.). Mūsų praktikoje vadovo darbo sutartis baigiama nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos: palikti jo darbe ilgiau nėra prasmės, nes įgaliojimų jis nebeturi. Išeitinė išmoka vadovui priklauso, jei darbo santykiai truko ilgiau kaip dvejus metus ir atšaukimo nelėmė jo kalti veiksmai (DK 104 str. 2 d.).

Įspėjimo terminus ir išeitines išmokas aprašėme straipsnyje Atleidimas be darbuotojo kaltės: kiek įspėti ir kiek sumokėti.

Kokia eile likvidatorius moka kreditoriams

Likviduojama bendrovė pirmiausia atsiskaito su kreditoriais, laikydamasi Civilinio kodekso nustatytos eilės (ABĮ 73 str. 13 d.). Tą eilę nustato CK 2.113 straipsnio 1 dalis (CK 2.113 str. 1 d.):

1. Pirmiausia tenkinami turto įkeitimu užtikrinti reikalavimai – iš įkeisto turto vertės.
2. Pirmąja eile – darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, ir reikalavimai atlyginti žalą dėl sveikatos sužalojimo, profesinės ligos ar žūties darbe, taip pat fizinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją.
3. Antrąja eile – mokesčiai ir kitos įmokos į biudžetą, socialinio ir sveikatos draudimo įmokos, taip pat reikalavimai dėl užsienio paskolų, kurioms suteikta valstybės ar Vyriausybės garantija.
4. Trečiąja eile – visi kiti kreditoriai.

Kiekvienos paskesnės eilės reikalavimai tenkinami tik visiškai patenkinus ankstesnės eilės reikalavimus. Jei vienos eilės reikalavimams lėšų neužtenka, jie tenkinami proporcingai (CK 2.113 str. 2 d.). Praktiškai tai reiškia, kad darbuotojų, kurie dar dirba įspėjimo laikotarpį, darbo užmokestis ir išeitinės išmokos eina prieš tiekėjų sąskaitas.

Jei per likvidavimą bendrovė tampa nemoki, t. y. laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba jos įsipareigojimai viršija turto vertę (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, JANĮ 2 str. 7 d.), likvidatorius privalo sustabdyti visus mokėjimus ir nedelsdamas inicijuoti bankroto procesą (JANĮ 7 str.). Tada likvidatorius pats nebeskirsto lėšų kreditoriams pagal eiles – mokėjimai sustabdomi, o toliau sprendžiama bankroto procese (JANĮ 7 str.).

Kas lieka po kreditorių, pirmiausia skiriama sukauptam dividendui privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams, o likęs turtas dalijamas akcininkams proporcingai jų akcijų nominaliai vertei (ABĮ 73 str. 13 d.). Akcininkams turtas gali būti dalijamas ne anksčiau kaip praėjus 2 mėnesiams po to, kai atlikti visi ABĮ 73 str. 10 d. nustatyti veiksmai: apie likvidavimą viešai paskelbta tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba paskelbta vieną kartą ir raštu pranešta visiems kreditoriams (ABĮ 73 str. 14 d.). Jei dėl skolų vyksta teismo ginčas, turtas nedalijamas, kol ginčas neišspręstas ir neatsiskaityta su kreditoriais (ABĮ 73 str. 15 d.). Perdavimą akcininkams likvidatorius įformina turto perdavimo aktais (ABĮ 74 str. 2 d. 2 p.). Ką daryti, jei turto paaiškėja jau po išregistravimo, rašėme atskirai.

Ar likvidavimo metu dar reikia buhalterio

Reikia, iki pat pabaigos. Likvidatorius turi bendrovės vadovo teises ir pareigas (ABĮ 74 str. 1 d.). Apskaitą organizuoja vadovas: jis parenka apskaitą tvarkantį asmenį, jei įstatymai šios teisės nesuteikia kitam valdymo organui (Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktas, FAĮ 13 str. 1 d. 1 p.) ir užtikrina, kad pasikeitus vadovui apskaitos dokumentai būtų laiku perduoti (FAĮ 13 str. 1 d. 5 p.). Vadinasi, atsakomybė už apskaitą pereina likvidatoriui, bet darbas lieka buhalteriui.

Likvidatoriaus pareiga yra parengti likvidavimo pabaigos finansinę ataskaitą pagal paskutinės veiklos dienos iki likvidavimo pabaigos dienos duomenis (ABĮ 74 str. 2 d. 1 p.; Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, IIGAĮ 15 str. 2 d.). Mūsų praktikoje šią ataskaitą ir paskutines deklaracijas rengia bendrovės buhalteris, o likvidatorius su juo dirba kartu. Dažniausiai paliekama galioti buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis, kurią bendrovė turėjo iki likvidavimo.

Dokumentų iš buhalterio anksti atsiimti nereikia. Mūsų praktikoje jie lieka buhalterijoje tol, kol gaunamas VMI patvirtinimas, ir tik tada perduodami archyvui.

Jei likvidavimas užsitęsia per finansinių metų pabaigą, žr. skyrių apie auditą žemiau.

Vienas dažnas klausimas: pirkėjas bendrovei atsiskaitys tik po kelių mėnesių – ar dėl to reikia atidėti likvidavimo pradžią? Mūsų praktikoje nereikia. Likvidavimą galima pradėti, o galutinės ataskaitos ir deklaracijos rengiamos gavus paskutinį mokėjimą.

Ar likviduojant reikia audito

Atskiro reikalavimo audituoti likvidavimo pabaigos finansinę ataskaitą peržiūrėtuose įstatymuose neradome. Tikrinome ABĮ, IIGAĮ, Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą (AUD) ir JAR nuostatus. Ką rodo pačios normos:

• Audito įstatymas nustato, kieno metinių finansinių ataskaitų auditas atliekamas (AUD 3 str. 1 d.) ir kas privalo jį atlikti, kai paskutinę finansinių metų dieną viršijami bent du iš trijų įstatyme nustatytų turto, pajamų ir darbuotojų rodiklių arba gautas valstybės ar savivaldybės finansavimas ar parama viršija įstatyme nustatytą ribą (AUD 3 str. 2 d.).
• IIGAĮ nustato, kas atlieka metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų auditą (IIGAĮ 33 str.); kada jis privalomas, nustato AUD.
• Likvidavimo pabaigos finansinė ataskaita yra atskiras dokumentas (IIGAĮ 15 str. 2 d.). JAR nuostatų 198 punkte išvardytuose išregistravimo dokumentuose nurodyta pati ataskaita, bet ne auditoriaus išvada (JAR nuostatų 198 p.).

Auditas vis dėlto gali prireikti dviem atvejais. Pirma, jei finansiniai metai pasibaigė prieš likvidavimo pabaigą, už juos paprastai rengiamas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Jo galima nerengti, jei nuo finansinių metų pabaigos iki paskutinės veiklos dienos praėjo ne daugiau kaip 3 mėnesiai ir visa reikšminga informacija pateikiama likvidavimo pabaigos finansinėje ataskaitoje (IIGAĮ 15 str. 3 d.). Jei likvidavimas trunka ilgiau negu metus, likvidatorius po kiekvienų finansinių metų pabaigos ne vėliau kaip per 3 mėnesius sudaro metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir likvidavimo ataskaitą (ABĮ 74 str. 3 d.). Jei bendrovės metinių ataskaitų auditas privalomas, tvirtinamas tik audituotas rinkinys (ABĮ 58 str. 2 d.). Akcinių bendrovių (AB) metinių ataskaitų auditas atliekamas visada (AUD 3 str. 1 d. 3 p.). UAB auditas privalomas, jei jos akcininkė yra valstybė ar savivaldybė (AUD 3 str. 1 d. 4 p.) arba jei bendrovė tenkina bent vieną iš AUD 3 str. 2 d. nustatytų sąlygų. Antra, audito gali pareikalauti akcininkas, pavyzdžiui, savo grupės konsoliduotoms ataskaitoms – tai jau susitarimo, ne įstatymo klausimas.

Banko sąskaita: kas ir kada ją uždaro

Automatiškai niekas neuždaroma. Nei ABĮ 74 str. 2 d. išvardytos likvidatoriaus funkcijos, nei JAR nuostatų 198 p. išregistravimo dokumentų sąrašas banko sąskaitos nemini. Bankui sąskaitą uždaryti prašo likvidatorius, nes jis turi vadovo teises (ABĮ 74 str. 1 d.).

Uždaryti per anksti yra klaida. Per sąskaitą likvidatorius moka darbuotojams, mokesčius ir kreditoriams. Mūsų praktikoje sąskaita uždaroma vėliau, kai jau aišku, ar dar reikės mokėti mokesčių, ir ar VMI negrąžins permokos – ji grąžinama būtent į bendrovės sąskaitą. Buhalteriui prieš galutines ataskaitas prireiks ir sąskaitos išrašo, todėl jį verta paimti uždarant.

Kas lieka sąskaitoje po kreditorių, pervedama akcininkams (ABĮ 73 str. 13 d.). O kaip apmokėti išlaidas, kurios atsiras jau uždarius sąskaitą – paskutinę buhalterio sąskaitą, archyvo sutvarkymą? Mūsų praktikoje yra du būdai. Tokios sąskaitos išrašomos tiesiogiai akcininkui. Arba dalis lėšų laikinai laikoma patikėjimo (escrow) sąskaitoje, kol likvidavimas bus baigtas, ir tik tada pervedama akcininkui.

Kaip pradėti

Atsiųskite naujausią Registrų centro išrašą ir parašykite, kiek darbuotojų dar dirba ir kada baigiasi jų įspėjimo terminai, ar yra neapmokėtų skolų, kas tvarko apskaitą ir kiek bendrovė turi banko sąskaitų. Sudėliosime likvidavimo eigą taip, kad paskutinis darbuotojas, VMI patvirtinimas ir sąskaitos uždarymas nesustabdytų vienas kito.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: įmonių likvidavimas.