Iškelta bankroto byla: ką privalo vadovas ir ką dar gali akcininkai

Kai teismo nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėja, įmonės valdymo organai netenka įgaliojimų, o jų teises ir pareigas įgyvendina nemokumo administratorius (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 56 straipsnio 1 ir 2 dalys, JANĮ 56 str. 1 ir 2 d.). Buvęs vadovas, o likviduojamos įmonės – likvidatorius, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti administratoriui turtą, dokumentus ir informaciją (JANĮ 57 str. 1 d.). To nepadarius gresia bauda ir žalos atlyginimas, o vadovui – ir teisės eiti vadovo pareigas apribojimas. Akcininkai sprendimų dėl įmonės turto nebepriima, tačiau be jų pritarimo taikos sutarties sudaryti negalima, o tai, kas lieka patenkinus kreditorius, perduodama jiems.

Kaip likvidatorius sustabdo mokėjimus ir inicijuoja bankrotą, aprašėme straipsnyje Likvidavimas ar bankrotas: ką daryti, kai įmonei neužtenka turto, o kas gali pradėti bankrotą, straipsnyje Ar bankrotui reikia akcininkų sutikimo ir kaip nustatomas nemokumas. Čia – kas vyksta po to, kai byla jau iškelta.

Kas valdo įmonę nuo bylos iškėlimo

Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos įmonės valdymo organai netenka įgaliojimų (JANĮ 56 str. 1 d.). Jų teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (JANĮ 56 str. 2 d.). Sandoriai, sudaryti pažeidžiant šias taisykles, yra niekiniai ir negalioja (JANĮ 56 str. 3 d.). Administratorius valdo, naudoja įmonės turtą ir juo disponuoja JANĮ nustatyta tvarka (JANĮ 66 str. 1 d. 2 p.).

Jeigu bankroto byla iškelta jau likviduojamai bendrovei, tai taikoma ir likvidatoriui. Likvidatorius turi juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas (Civilinio kodekso 2.110 straipsnio 2 dalis, CK 2.110 str. 2 d.), todėl nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos jis įmonės vardu nebeveikia. Jeigu vėliau įmonė likviduojama dėl bankroto, likvidatoriaus funkcijas atlieka nemokumo administratorius (JANĮ 84 str. 1 d.).

Visuotinis akcininkų susirinkimas nėra valdymo organas: įstatymas juos išskiria kaip atskirus juridinio asmens organus (CK 2.82 str. 2 d.; akcinėse bendrovėse – ir ABĮ 19 str. 1 d.). Todėl JANĮ 56 straipsnis akcininkų susirinkimo nepanaikina, bet jo vaidmuo pasikeičia (žr. toliau).

Ką privalo perduoti buvęs vadovas ar likvidatorius

Įgaliojimų netekę valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui:

• įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis (JANĮ 57 str. 1 d. 1 p.);
• visus įmonės dokumentus, finansinės apskaitos registrus ir kitą informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 57 str. 1 d. 2 p.).

Perdavimo terminus teismas nurodo pačioje nutartyje iškelti bankroto bylą (JANĮ 26 str. 3 d. 2 p.), todėl ją perskaitykite iškart, kai tik gaunate. Administratorius savo ruožtu privalo nedelsdamas organizuoti turto ir dokumentų perėmimą ir apsaugą (JANĮ 59 str. 1 p.). Perdavimą verta įforminti perdavimo–priėmimo aktu su dokumentų ir turto sąrašu: tai Jūsų įrodymas, ką ir kada perdavėte.

Apribojimai liečia ne tik vadovą. Asmenims, kurie nuomojasi, pasiskolino, saugo ar kitu pagrindu naudoja ar valdo įmonės turtą, iškėlus bankroto bylą draudžiama dėl šio turto sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis (JANĮ 58 str. 1 d.), o tokie sandoriai yra niekiniai (JANĮ 58 str. 2 d.).

Kas gresia, jei turtas ar dokumentai neperduodami

Bauda. Jeigu turtas ar informacija per teismo nustatytą terminą neperduodami, teismas gali skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 str. 3 d.).

Teisės eiti vadovo pareigas apribojimas. Teismas gali nuo 1 iki 5 metų apriboti vadovo teisę eiti vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, neperdavė administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos (JANĮ 13 str. 2 d. 3 p.). Teismas tai sprendžia savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu prašymu (JANĮ 13 str. 3 d.).

Žalos atlyginimas. Žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovo civilinė atsakomybė yra deliktinė, jai taikyti reikia neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio ir kaltės, o nustačius neteisėtus veiksmus vadovo kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 33 punktas). Toje pačioje nutartyje teismas pažymėjo, kad pats turto ir jo apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktas, kai atsakovas neįrodo, jog turtas buvo teisėtai perleistas ar jo nebuvo, leidžia konstatuoti neteisėtus veiksmus (ten pat, 37 punktas). Tačiau žalos įstatymai nepreziumuoja: jos faktą ir dydį įrodymais turi pagrįsti ieškovas (ten pat, 34 punktas). Tokį ieškinį įmonės vardu teikia administratorius, nes jis atstovauja įmonei teisme (JANĮ 66 str. 1 d. 10 p.). Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl valdymo organų kaltės (JANĮ 43 str. 5 p.).

Vadovas taip pat privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl kitų JANĮ nustatytų pareigų nevykdymo (JANĮ 13 str. 1 d.), pavyzdžiui, laiku neinicijavus nemokumo proceso. Šį pagrindą aptarėme straipsnyje Ar akcininkai ir vadovas atsako už skolas, kai įmonė išregistruota?.

Nuo 2027 m. sausio 1 d. kreditorių susirinkimas spręs, ar pritarti nemokumo administratoriaus ir buvusio vadovo ir (arba) dalyvių sutarties dėl bankrutuojančios įmonės reikalavimo sumažinimo ar atsisakymo sąlygoms (JANĮ 44 str. 11 p., red. nuo 2027-01-01). Tai taikoma susitarimams, sudaromiems nuo tos dienos.

Ką dar gali akcininkai

Susirinkimą šaukia administratorius. Jis šaukia dalyvių susirinkimus, kai būtini jų sprendimai (JANĮ 66 str. 1 d. 5 p.). Kreditorių susirinkime balsuoja tik kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas (JANĮ 45 str. 1 d.), todėl akcininkas ten balsuoja tik tada, kai pats yra toks kreditorius.

Taikos sutartis. Pasiūlymą sudaryti taikos sutartį ar restruktūrizuoti įmonę kreditorių susirinkimui gali pateikti ir įmonės dalyviai: jų teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, o jeigu toks įstatymas šios tvarkos nenustato, steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – 2/3 susirinkime dalyvaujančių dalyvių balsų dauguma (JANĮ 79 str. 1 d. 3 p.). Prie pasiūlymo pridedamas taikos sutarties ar restruktūrizavimo plano projektas (JANĮ 79 str. 4 d.). Taikos sutartis laikoma sudaryta, kai ją pasirašo visi kreditoriai ir administratorius, gavęs dalyvių pritarimą (JANĮ 80 str. 3 d.). Dalyviai taikos sutarčiai pritaria jų teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, o jeigu toks įstatymas šios tvarkos nenustato, – 2/3 susirinkime dalyvaujančių dalyvių balsų dauguma (JANĮ 80 str. 4 d.). Ji įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti bankroto bylą (JANĮ 80 str. 6 d.).

Restruktūrizavimas. Kad bankroto byla būtų nutraukta ir iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti dalyvių susirinkimas ir kreditoriai (JANĮ 81 str. 3 d.).

Atsiskaityti su visais kreditoriais. Byla nutraukiama ir tada, kai įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (JANĮ 78 str. 1 d. 2 p.).

Laikas ribotas. Teismas priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto praėjus 3 mėnesiams nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo, jeigu per tą laiką administratorius nesikreipė dėl restruktūrizavimo ar taikos sutarties (JANĮ 83 str. 1 d.). Šį terminą teismas gali vieną kartą pratęsti ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu to motyvuotai prašo administratorius arba kreditorių susirinkimas (JANĮ 83 str. 2 d.). Kreditorių susirinkimo motyvuotu prašymu teismas nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto gali priimti ir nepraėjus 3 mėnesiams (JANĮ 83 str. 3 d.). Restruktūrizavimo bylą iškelti ir bankroto bylą nutraukti galima tik iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo (JANĮ 78 str. 3 d.).

Metinės ataskaitos. Kai bendrovė likviduojama teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimu dėl bankroto (CK 2.106 str. 2 p.), t. y. nuo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo (JANĮ 83 str. 5 d.), visuotinis akcininkų susirinkimas metinių finansinių ataskaitų rinkinio netvirtina (Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 11 punktas, ABĮ 20 str. 1 d. 11 p.).

Kokius kitus sprendimus visuotinis akcininkų susirinkimas dar gali priimti bankroto metu, JANĮ atskirai neišvardija ir teismų praktikos šiuo klausimu neradome, todėl kiekvieną tokį sprendimą verta iš anksto suderinti su nemokumo administratoriumi.

Kas lieka akcininkams pabaigoje

Turtą, kuris liko patenkinus kreditorių reikalavimus ir apmokėjus bankroto proceso išlaidas, administratorius perduoda dalyviams pagal įmonės teisinę formą reglamentuojantį įstatymą (JANĮ 93 str. 3 d.). Sprendimą dėl įmonės pabaigos priima teismas (JANĮ 100 str. 1 d.), o Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojas, vadovaudamasis juo, įmonę išregistruoja (JANĮ 101 str. 1 d.).

Daugiau apie likvidavimą

• Įmonių likvidavimas: paslaugos puslapis
• Likvidavimas ar bankrotas: ką daryti, kai įmonei neužtenka turto
• Ar bankrotui reikia akcininkų sutikimo ir kaip nustatomas nemokumas
• Ar akcininkai ir vadovas atsako už skolas, kai įmonė išregistruota?
• Kas gali būti įmonės likvidatorius, ką jis privalo ir už ką atsako?
• Likviduojamos įmonės skola: kaip kreditoriui pareikalauti savo pinigų
• UAB likvidavimas, kai akcininkas užsienyje: ką galima padaryti nuotoliu
• Archyvavimas ir žemės nuomos mokesčio pažyma likviduojant įmonę
• Ar likviduojama įmonė teikia metines ataskaitas ir šaukia susirinkimą
• Akcijos kitoje bendrovėje likviduojant įmonę: ką daryti iki išregistravimo

Kaip pradėti

Atsiųskite nutartį iškelti bankroto bylą, nemokumo administratoriaus raštus ir sąrašą dokumentų bei turto, kuriuos jau perdavėte arba ketinate perduoti. Įvertinsime, ar perdavimas atitinka nutartį, ir parengsime perdavimo aktą, atsakymą administratoriui ar akcininkų pasiūlymą kreditoriams.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: Įmonių likvidavimas.