Ar bankrotui reikia akcininkų sutikimo ir kaip nustatomas nemokumas

Ne. Bankroto procesą pradeda įmonės vadovas (likviduojamos įmonės – likvidatorius) arba kreditorius, o ne akcininkai. Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (JANĮ) vadovui suteikia teisę pradėti procesą jau tada, kai nemokumas tik tikėtinas, ir nustato pareigą tai padaryti, kai įmonė tampa nemoki. Kreditoriui reikia, kad jam būtų suėjęs prievolės įvykdymo terminas (JANĮ 4 str. 1 d. 2 p.), o pranešime nurodyta prievolė būtų neginčijama (JANĮ 9 str. 2 d.). Akcininkai apie tai informuojami, bet jų pritarimas bankrotui nereikalingas. Kai byla keliama teisme, nemokumą konstatuoja teismas, patikrinęs du kriterijus: ar įmonė laiku vykdo turtines prievoles ir ar jos įsipareigojimai neviršija turto vertės (JANĮ 2 str. 7 d.).

Kada vadovas privalo kreiptis ir kuo rizikuoja to nepadaręs, kokius dokumentus pridėti prie pareiškimo ir kas vyksta, kai turto nepakanka net bankroto išlaidoms, trumpai atsakėme įmonių teisės dažnų klausimų skiltyje. Apie vadovo pareigą rašėme ir atskirame straipsnyje. Čia – kas turi teisę pradėti, ką daryti akcininkams ir kaip nemokumas įrodinėjamas.

Kas gali pradėti bankroto procesą

Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (JANĮ 4 str. 1 d.) teisę inicijuoti nemokumo procesą suteikia dviem asmenims.

• Įmonės vadovas, esant nemokumo tikimybei (JANĮ 4 str. 1 d. 1 p.). Nemokumo tikimybė – padėtis, kai realiai tikėtina, kad įmonė taps nemoki per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 str. 7¹ d.). Jeigu juridinis asmuo vienasmenio valdymo organo neturi, šią teisę turi kitas asmuo, pagal kompetenciją galintis kreiptis dėl nemokumo proceso. Tai aktualu, pavyzdžiui, asociacijoms, kurias valdo kolegialus organas (Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis).
• Kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs (JANĮ 4 str. 1 d. 2 p.). Restruktūrizavimą kreditorius gali inicijuoti tik tada, kai jo pradelsti reikalavimai viršija 10 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų dydį (JANĮ 4 str. 2 d.). Bankrotui tokios ribos įstatymas nenustato.

Pareigą inicijuoti procesą turi vadovas, jeigu įmonė nemoki, ir likvidatorius, jeigu likvidavimo metu paaiškėja, kad įmonė nemoki (JANĮ 5 str.). Kaip elgtis likvidatoriui, aptarėme straipsnyje apie UAB likvidavimo eigą.

Ar reikia akcininkų pritarimo

Šis klausimas kyla įmonėms, kurių įstatuose parašyta, kad svarbius sprendimus priima dalyvių susirinkimas. Įstatai gali net numatyti, kad dėl bankroto sprendžia narių susirinkimas, o jį sušaukti su reikiamu kvorumu gali būti praktiškai neįmanoma.

JANĮ 5 straipsnis pareigą inicijuoti procesą paveda vadovui ir nesieja jos su dalyvių pritarimu. Todėl vadovui nereikia laukti susirinkimo, kurio gali ir neįvykti. Pareiga ir atsakomybė tenka jam asmeniškai. Vadovas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl JANĮ nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (JANĮ 13 str. 1 d.). Teismas gali nuo 1 iki 5 metų apriboti jo teisę eiti vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis neinicijavo nemokumo proceso, kai privalėjo (JANĮ 13 str. 2 d. 1 p.). Nuo 2027 m. sausio 1 d. šis pagrindas papildomas: teisė gali būti apribota ir tada, kai vadovas nepateikė teismui pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo, kai privalėjo tai padaryti (JANĮ 13 str. 2 d. 1 p., red. nuo 2027-01-01).

Akcininkai vis dėlto dalyvauja. Jiems tenka šios vietos.

• Informavimas. Įmonei tapus nemokiai, vadovas privalo nedelsdamas informuoti dalyvius apie nemokumą ir siūlyti spręsti mokumo atkūrimo klausimą (JANĮ 6 str. 2 d. 1 p.). Teismui priėmus pareiškimą, vadovas ar likvidatorius apie tai informuoja dalyvius ne vėliau kaip kitą darbo dieną (JANĮ 18 str.). Dalyvius galima informuoti laišku apie padėtį ir numatomą kreipimąsi į teismą, o jo kopiją verta pridėti prie pareiškimo.
• Neeilinis susirinkimas. Akcinėje ir uždarojoje akcinėje bendrovėje (ABĮ 1 str. 1 d.) neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu bendrovė tampa nemoki arba yra žinoma, kad taps nemoki (Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 6 punktas, ABĮ 24 str. 2 d. 6 p.). Susirinkimas gali ieškoti būdų atkurti mokumą, pavyzdžiui, papildomai finansuoti įmonę. Mūsų vertinimu, vadovo pareigos jo sprendimas nesustabdo.
• Restruktūrizavimas. Čia akcininkų žodis lemiamas. Sprendimus dėl restruktūrizavimo JANĮ nustatytais atvejais priima visuotinis akcininkų susirinkimas (ABĮ 20 str. 1 d. 26 p.). Kai restruktūrizavimo bylos prašo pati įmonė, prie pareiškimo pridedamas restruktūrizavimo plano projektas ir dalyvių susirinkimo sprendimas jam pritarti (JANĮ 17 str. 3 d. 1 p.).

Likvidavimas nemokiai įmonei neišeitis. Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo likviduoti nemokią bendrovę (ABĮ 73 str. 3 d.). Apie tai, kaip likvidavimas pradedamas mokiai įmonei, rašėme straipsnyje apie UAB likvidavimo pradžią.

Kaip procesas pradedamas: pranešimas prieš teismą

Į teismą iš karto paprastai nesikreipiama. Pirmiausia siunčiamas pranešimas.

Kai pradeda įmonė. Vadovas ar likvidatorius registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus siunčia pranešimą kreditoriams. Galima ir elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas informacijos saugumas, galima nustatyti asmens tapatybę ir gaunamas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Jeigu pranešimas siunčiamas ne elektroninių ryšių priemonėmis, jis laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo išsiuntimo (JANĮ 8 str. 1 d.). Pranešime nurodoma neįvykdyta prievolė ir įspėjama, kad be susitarimo dėl pagalbos arba sprendimo vykdyti bankrotą ne teismo tvarka įmonė kreipsis į teismą (JANĮ 8 str. 2 d.). Terminas nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo kreditoriui (JANĮ 8 str. 3 d.). Siūlymo ir termino galima netaikyti, jeigu ankstesnis susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas, jeigu bankrotą inicijuoja likvidatorius arba jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes įmonė neturi turto ar pajamų (JANĮ 8 str. 4 d.).

Vadovas turi nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 str. 2 d. 2 p.). Nuo 2027 m. sausio 1 d. įstatymas tai sako tiesiai: jeigu per JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą nesudaromas susitarimas dėl pagalbos ir nepriimamas sprendimas bankrotą vykdyti ne teismo tvarka, vadovas turi nedelsdamas pateikti teismui pareiškimą (JANĮ 6 str. 2 d. 2 p., red. nuo 2027-01-01). Jeigu sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas, vadovas procesą inicijuoja ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tai tapo ar turėjo tapti žinoma (JANĮ 6 str. 2 d. 3 p.).

Kai pradeda kreditorius. Kreditorius tokiu pat būdu siunčia pranešimą įmonei jos buveinės adresu (JANĮ 9 str. 1 d.). Pranešime nurodoma neįvykdyta neginčijama prievolė ir įspėjama, kad kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos (JANĮ 9 str. 2 d.). Terminas – tas pats: ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų nuo įteikimo (JANĮ 9 str. 3 d.). Pranešimo turinio ir termino reikalavimų galima netaikyti, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas arba jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes įmonė neturi turto ar pajamų (JANĮ 9 str. 4 d. 1 ir 2 p.). Tada teisė kreiptis į teismą atsiranda nuo pranešimo įteikimo (JANĮ 16 str. 1 d. 2 ir 4 p.).

Ar kreditorius gali pradėti bankrotą, neturėdamas teismo sprendimo? JANĮ 9 straipsnis teismo sprendimo nereikalauja. Jis reikalauja, kad prievolė būtų neginčijama. Todėl, kai skolininkas skolą ginčija iš esmės, kreditoriui pirmiausia tenka prisiteisti skolą, o tik tada eiti bankroto keliu. Kai skola neginčijama, pranešimas yra realus spaudimas: per jame nurodytą terminą verta arba sumokėti, arba pasiūlyti susitarimą.

Įprastai teisė kreiptis į teismą atsiranda pasibaigus pranešime nustatytam terminui (JANĮ 16 str. 1 d. 1 p.). Ši teisė neamžina. Praėjus 3 mėnesiams nuo jos atsiradimo, procesą vėl reikia inicijuoti pranešimu pagal JANĮ 8 ir 9 straipsnius (JANĮ 16 str. 2 d.).

Kaip teismas nustato nemokumą

Nemokumas – būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba kai jo įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 str. 7 d.). Kriterijai atskiri: užtenka vieno. Įmonė, kurios balansas teigiamas, bet kuri mėnesių mėnesius nemoka tiekėjams, gali būti nemoki. Taip pat ir įmonė, kuri moka laiku, bet kurios skolos jau viršija turtą.

Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nekeliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 str. 2 d.). Teismas turi įrankių faktams nustatyti. Jis gali įpareigoti kreditorius, dalyvius, valdymo organų narius, finansinę apskaitą tvarkantį asmenį ir kitus atsakingus darbuotojus pateikti papildomus dokumentus bei juos kviesti ir reikalauti rašytinių paaiškinimų (JANĮ 20 str. 1 d.). Kai pareiškimą pateikia kreditorius, vadovas per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie jo priėmimą gavimo turi pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus ir kitą JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–8 punktuose nurodytą informaciją (JANĮ 20 str. 2 d., JANĮ 17 str. 2 d.). Nuo 2027 m. sausio 1 d. prie šios informacijos priskiriama ir informacija apie įmonės turimas atliekas, užterštą dirvožemį, gruntą ar kasybos sklypą, jeigu įmonė turi nesutvarkytų atliekų (JANĮ 17 str. 2 d. 8 p., red. nuo 2027-01-01).

Teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu įmonė iki nutarties patenkina pareiškimą pateikusio kreditoriaus reikalavimus arba jeigu ji nėra nemoki (JANĮ 22 str. 3 d. 1 ir 2 p.). Atsisakoma ir tada, kai turto nepakanka bankroto administravimo išlaidoms, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas įmoka teismo nustatytą sumą arba nemokumo administratorius sutinka prisiimti išlaidų riziką (JANĮ 22 str. 3 d. 4 p., JANĮ 23 str. 1 d.). Jeigu per 30 dienų nuo teismo pranešimo apie tokią galimybę nė vienas nemokumo administratorius nepateikia teismui sutikimo-deklaracijos, teismas atsisako iškelti bankroto bylą ir paveda inicijuoti įmonės likvidavimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojo iniciatyva (JANĮ 23 str. 4 d.).

Įmonės pareiškime nemokumas įrodomas nesudėtingai: aprašoma situacija ir skolos, pateikiami skolas pagrindžiantys dokumentai ir balansas. Balansas parodo, ar įsipareigojimai viršija turtą. Pradelstų sąskaitų, mokesčių ir darbo užmokesčio sąrašas parodo, ar įmonė laiku vykdo prievoles.

Kas nustato nemokumo priežastis

Kreditoriai gali norėti žinoti ne tik ar įmonė nemoki, bet ir kodėl. Į šį klausimą atsako ne pareiškimas, o bankroto procesas.

• Nemokumo administratorius per 6 mėnesius nuo dokumentų apie sandorius gavimo patikrina ne trumpesnio kaip 3 metų laikotarpio iki bankroto bylos iškėlimo sandorius ir prireikus kreipiasi į teismą: dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, dėl actio Pauliana arba dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (JANĮ 64 str. 1 d.). Patikrinimo rezultatus jis pateikia kreditorių susirinkimui (JANĮ 64 str. 4 d.).
• Pirmajam kreditorių susirinkimui administratorius pateikia, be kita ko, balansą ir turto sąrašą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, informaciją apie ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus ir nurašymus bei tikrintinų sandorių skaičių per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį (JANĮ 60 str. 3 d.).
• Kreditorius, kuris nori ginčyti sandorius ar prašyti pripažinti bankrotą tyčiniu, motyvuotu prašymu teismo leidimu gali pats patikrinti įmonės dokumentus (JANĮ 65 str. 1 d.). Toks patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius (JANĮ 65 str. 2 d.).

Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo valdymo ir (ar) sandorių, sudarytų, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jie pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (JANĮ 70 str. 1 d.). Ką tai reiškia kreditoriams, rašėme straipsnyje apie tyčinį bankrotą.

Kai administratorius paprašo padėti atsakyti į kreditorių klausimus apie nemokumo priežastis, verta žinoti ribą. Tai faktų klausimai apie įmonės veiklą. Teisininkas gali padėti juos tiksliai suformuluoti ir susieti su įstatymu, bet pačius faktus turi pateikti tie, kurie įmonę valdė.

Bankrotas ne teismo tvarka

Bankrotas gali vykti ir be teismo, jeigu sprendimo priėmimo dieną teismuose nėra iškeltų bylų ir nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka dėl turtinių reikalavimų įmonei, įskaitant darbo santykių reikalavimus, į jos turtą nenukreiptas išieškojimas ir neatliekamas mokestinis tyrimas ar patikrinimas (JANĮ 11 str. 1 d.). Jeigu šios sąlygos netenkinamos, ne teismo tvarka galima tik sutikus mokesčių administratoriui, ieškovui ir (ar) išieškotojui (JANĮ 11 str. 2 d.). Nuo 2027 m. sausio 1 d. atsiranda ketvirta sąlyga: įmonė neturi nesutvarkytų atliekų, užteršto dirvožemio, grunto ir (arba) kasybos sklypo (JANĮ 11 str. 1 d. 4 p., red. nuo 2027-01-01). Šios sąlygos kitų asmenų sutikimu apeiti negalima, nes minėta išimtis nuo tos dienos taikoma tik pirmosioms trims (JANĮ 11 str. 2 d., red. nuo 2027-01-01).

Sprendimas laikomas priimtu, jeigu jam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės įsipareigojimų sumos, įskaitant dar nepradelstus (JANĮ 11 str. 3 d.). Tokiu atveju teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas, jis skiria ir nemokumo administratorių (JANĮ 12 str. 1 ir 2 d.). Akcininkų sutikimo nereikia ir čia: sprendžia kreditoriai.

Kaip pradėti

Atsiųskite paskutinį balansą, pradelstų skolų sąrašą ir įmonės įstatus. Įvertinsime, ar įmonė nemoki, kas ir per kiek laiko turi veikti, ir parengsime pranešimą kreditoriams arba pareiškimą teismui.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: įmonių likvidavimas.