Dažni klausimai apie įmonių teisę

Čia surinkti klausimai, kuriuos klientai dažniausiai užduoda mūsų teisininkams apie įmonių steigimą, valdymą, akcijas, likvidavimą ir dokumentus. Atsakymai parengti remiantis galiojančiais teisės aktais.

Dažni klausimai

Kuo skiriasi įmonės likvidavimas nuo bankroto?

Likvidavimas yra savanoriškas kelias, kai įmonė gali atsiskaityti su visais kreditoriais ir tiesiog nutraukia veiklą. Bankrotas taikomas nemokiai įmonei – tokiai, kuri laiku negali vykdyti prievolių arba kurios įsipareigojimai viršija turto vertę. Akcininkų susirinkimas nemokios bendrovės likviduoti negali: tokiu atveju įmonė likviduojama bankroto tvarka. (ABĮ 73 str. 3 d., Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 str. 7 d.)

Kada įmonės vadovas privalo inicijuoti bankrotą ir kuo rizikuoja to nepadaręs?

Įmonė laikoma nemokia, kai laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba jos įsipareigojimai viršija turto vertę. Tapus nemokiai, vadovas privalo nedelsdamas informuoti dalyvius ir nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą – pirmiausia raštu pranešti kreditoriams, o paskui kreiptis į teismą. Vadovas, nevykdęs šių pareigų, privalo atlyginti dėl to atsiradusią žalą, o teismas gali nuo 1 iki 5 metų apriboti jo teisę eiti vadovo pareigas. (Nemokumo įstatymo 6 ir 13 str.)

Ką daryti likvidatoriui, jei paaiškėja, kad likviduojamai įmonei neužtenka turto atsiskaityti su kreditoriais?

Likvidatorius privalo sustabdyti visus mokėjimus ir nedelsdamas inicijuoti bankroto procesą. Jeigu turto nepakanka net bankroto administravimo išlaidoms, teismas bankroto bylą kelia tik tada, kai pareiškėjas įmoka teismo nustatytą sumą į depozitinę sąskaitą arba administratorius sutinka prisiimti išlaidų riziką. Jei per 30 dienų nė vienas administratorius tokio sutikimo nepateikia, teismas atsisako kelti bankroto bylą ir paveda likvidavimą inicijuoti Registrų centrui; ši nutartis neskundžiama. (Nemokumo įstatymo 7 ir 23 str.)

Kokius dokumentus reikia pateikti teismui prašant iškelti bankroto bylą?

Prie pareiškimo pridedami dokumentai, patvirtinantys teisę kreiptis į teismą ir bylos iškėlimo sąlygas, kreditorių ir skolininkų sąrašai su sumomis, terminais bei užtikrinimo būdais, finansinių ataskaitų rinkinys nuo metų pradžios iki pareiškimo dienos ir už praėjusius metus, informacija apie teismuose nagrinėjamas bylas ir išieškojimus, apie įkeistą turtą, sąskaitų sąrašas (įskaitant areštuotas). Pareiškime nurodoma, kokią bylą prašoma kelti ir dėl kokių priežasčių. (Nemokumo įstatymo 17 str.)

Per kiek laiko kreditorius turi pateikti reikalavimą bankroto byloje?

Kreditorius savo reikalavimą ir jį pagrindžiančius dokumentus pateikia nemokumo administratoriui per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje. Administratorius juos patikrina ir per 30 dienų nuo šio termino pabaigos perduoda tvirtinti teismui; teismas gali šį terminą pratęsti iki 14 dienų. Praleidus terminą reikalavimo teisė pasibaigia, nebent teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. (Nemokumo įstatymo 41 str.)

Kokia tvarka bankroto byloje tenkinami kreditorių reikalavimai?

Pirmiausia iš įkeisto turto tenkinami įkaito turėtojo reikalavimai. Po to pirmąja eile tenkinami darbuotojų su darbo santykiais susiję reikalavimai, socialinio ir sveikatos draudimo įmokos bei naujo ar tarpinio finansavimo reikalavimai, o antrąja eile – visi likusieji kreditoriai. Kitos eilės kreditoriai gauna lėšų tik visiškai patenkinus pirmesnę eilę, o jei lėšų neužtenka, vienos eilės reikalavimai tenkinami proporcingai. Todėl praktikoje smulkaus antros eilės kreditoriaus galimybės atgauti skolą dažnai yra mažos. (Nemokumo įstatymo 94 str.)

Kada bankroto byloje paskiriamas administratorius ir nuo kada jis pradeda dirbti?

Nemokumo administratorių skiria teismas ta pačia nutartimi, kuria iškeliama bankroto byla. Kandidatūra atrenkama automatine atrankos programa pagal patvirtintas taisykles. Faktiškai administruoti jis pradeda nuo nutarties įsiteisėjimo – įsiteisėjusi nutartis paskirti administratorių ir yra pagrindas administruoti bankroto procesą. (Nemokumo įstatymo 34 str.)

Kada UAB akcijų pirkimo–pardavimo sutartį reikia tvirtinti pas notarą?

Notarinė forma privaloma, kai parduodama 25 procentai ar daugiau UAB akcijų arba kai akcijų kaina didesnė kaip 14 500 eurų (CK 1.74 str. 1 d. 3 p.). Reikalavimas netaikomas, kai bendrovės akcininkų vertybinių popierių sąskaitas tvarko tam teisę turintis juridinis asmuo. Visi akcijų perleidimai turi būti pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai (JADIS).

Ar UAB gali išleisti konvertuojamąsias obligacijas ir kiek balsų tam reikia?

Taip. Sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas priima visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma – ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų (ABĮ 56 str. 2 d., 28 str. 1 d. 9 p.). Toks sprendimas kartu yra ir sprendimas padidinti įstatinį kapitalą.

Kada UAB akcijų pirkimo–pardavimo sutartį privalo tvirtinti notaras?

Notarinė forma privaloma, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba kai akcijų pardavimo kaina didesnė kaip 14 500 eurų. Kitais atvejais užtenka paprastos rašytinės sutarties. Yra dvi išimtys: kai akcininkų vertybinių popierių sąskaitas tvarko tam teisę turintis finansų tarpininkas ir kai akcijos parduodamos privatizavimo sandoriu. Riba taikoma pirkimo–pardavimo sutartims. (CK 1.74 str. 1 d. 3 p.)

Ar prieš parduodant UAB akcijas trečiajam asmeniui reikia pasiūlyti jas kitiems akcininkams?

Taip. Apie ketinimą parduoti akcijas akcininkas raštu praneša bendrovei, nurodydamas akcijų skaičių ir kainą. Kiti akcininkai turi pirmumo teisę jas nupirkti. Vadovas per 5 dienas išsiunčia pranešimus akcininkams, o jiems apsispręsti duodama nuo 10 iki 21 dienos. Jei niekas nepageidauja, akcijas galima parduoti pasirinktam pirkėjui už ne mažesnę kainą. Įstatuose gali būti nustatyta, kad pirmumo teisė netaikoma. (ABĮ 47 str.)

Ar galima perleisti dalį vienos akcijos?

Ne. Akcija į dalis nedalijama, todėl perleisti galima tik sveiką akcijų skaičių. Jei norimas procentas neatitinka sveiko akcijų skaičiaus, jį tenka suapvalinti. Prireikus akcijų skaičių ir nominalią vertę galima pakeisti nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio. (ABĮ 40 str. 5 d.)

Ar UAB akcijas galima parduoti pigiau už jų nominalią vertę?

Taip, akcijų pardavimo kaina nėra susieta su nominalia verte – notarų biurai tokius sandorius paprastai tvirtina. Tačiau visiškai simbolinės kainos vengiama: jei iš tikrųjų turima galvoje dovanojimas, sandoris gali būti vertinamas kaip apsimestinis ir jam bus taikomos dovanojimo taisyklės. (CK 1.87 str.)

Ką reikia sutvarkyti po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo?

Perleidimas fiksuojamas įrašais pardavėjo ir pirkėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, todėl sutartis pateikiama tas sąskaitas tvarkančiai bendrovei ar finansų tarpininkui. Po to duomenys apie naują akcininką teikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai (JADIS) ne vėliau kaip per 5 dienas nuo dokumentų gavimo. Už duomenų pateikimą atsako bendrovės vadovas. (ABĮ 46 str. 2 d., 41-1 str.)

Kur matoma informacija apie UAB akcininkus?

Jei bendrovė turi vienintelį akcininką, jo duomenys nurodomi Juridinių asmenų registre, todėl matomi bendrovės išraše. Kai akcininkų yra du ar daugiau, jų duomenys kaupiami atskiroje Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS) ir įprastame išraše nematomi. JADIS duomenys nėra vieši – pati bendrovė savo akcininkų sąrašą gauti gali, o kiti asmenys – tik identifikacinių duomenų išrašą. Jame nurodomi tik akcininkų vardai, pavardės (ar juridinio asmens pavadinimas) ir data, nuo kada asmuo tapo akcininku. (ABĮ 12 str. 1 d. 4 p., 41-1 str. 5 d., JADIS nuostatų 22.6 ir 30.5 p.)

Ar galima iš Registrų centro gauti akcijų pirkimo–pardavimo sutarties kopiją?

Ne. Registrui ir Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai teikiami tik duomenys apie akcininkus, akcijų skaičių ir įgijimo bei perleidimo datas – pati sutartis ten neregistruojama, todėl jos kopijos iš registro gauti negalima. Sutartis lieka sandorio šalių ir akcininkų sąskaitas tvarkančio asmens dokumentas. (ABĮ 41-1 str. 1 d.)

Kas yra nematerialios UAB akcijos ir kas tvarko jų apskaitą?

Nematerialioms akcijoms neišduodami popieriniai dokumentai – jos fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Tokias sąskaitas tvarko pati uždaroji akcinė bendrovė, tai yra jos vadovo atsakomybė. Bendrovė sutartimi gali perduoti sąskaitų tvarkymą finansų tarpininkui, turinčiam teisę tvarkyti finansinių priemonių sąskaitas. Akcininko prašymu išduodamas išrašas iš sąskaitos. (ABĮ 41 str.)

Kodėl parduodant UAB akcijas notarui reikia bendrovės vadovo?

Notarų biurai paprastai prašo bendrovės vadovo pasirašyto išrašo iš akcininko vertybinių popierių sąskaitos ir patvirtinimo, kad akcijos neįkeistos ir nėra apribojimų jomis disponuoti. Už tokių patvirtinimų teisingumą atsako vadovas. Todėl praktikoje vadovo dalyvavimo reikia ir tada, kai akcijas parduoda ne jis.

Kodėl notaras prašo dokumento apie pirkėjo ar pardavėjo santuokinę padėtį?

Notarinėje akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodoma, kokia teise akcijos įgyjamos: kaip asmeninė nuosavybė ar kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po santuokos sudarymo įgytas turtas paprastai laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Todėl notarų biurai paprastai prašo oficialaus dokumento apie santuokinę padėtį. (CK 3.88 str.)

Iki kada turi įvykti metinis akcininkų susirinkimas ir kada ataskaitos pateikiamos registrui?

Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos – kalendoriniais metais dirbančioje bendrovėje iki balandžio 30 d. Jis tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Patvirtintas rinkinys Juridinių asmenų registrui pateikiamas per 30 dienų nuo susirinkimo. Paskirti dividendai išmokami ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo. (ABĮ 24 str. 1 d., 58 str. 3 d., 60 str. 5 d.)

Kas turi teisę gauti dividendus, jei akcijos buvo neseniai parduotos?

Dividendus gauna tie asmenys, kurie buvo bendrovės akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, dienos pabaigoje. Jei akcijos parduotos iki to susirinkimo, teisę į dividendus turi naujasis akcininkas, nors pelnas ir uždirbtas anksčiau. Šalys sutartyje gali susitarti, kaip tarpusavyje pasidalys su akcijomis susijusią naudą. (ABĮ 60 str. 7 d.)

Ar galima vienam akcininkui skirti mažiau dividendų nei kitiems?

Ne. Dividendas yra akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam priklausančių akcijų nominaliai vertei, todėl atskirai sumažinti vieno akcininko dividendų negalima. Skirtingas teises galima nustatyti tik per akcijų klases – privilegijuotosioms akcijoms įstatuose nustatomas konkretus dividendo dydis. (ABĮ 60 str. 1 d., 42 str. 7 d.)

Kada galima skirti dividendus už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį?

Susirinkimas dėl tokių dividendų turi įvykti per 3 mėnesius nuo laikotarpio pabaigos, bet ne anksčiau, nei patvirtintas praėjusių metų finansinių ataskaitų rinkinys ir paskirstytas pelnas, ir ne vėliau kaip iki einamųjų finansinių metų pabaigos. Reikia patvirtinto tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, teigiamo to laikotarpio rezultato ir nepradelstų prievolių. Kitą kartą tokius dividendus galima skirti ne anksčiau kaip po 3 mėnesių. (ABĮ 60-1 str.)

Ar Lietuvos įmonės dividendai apmokestinami, jei akcininkas gyvena užsienyje?

Taip. Iš Lietuvos bendrovės gaunamos paskirstytojo pelno pajamos yra Lietuvos šaltinio pajamos ir apmokestinamos ir tada, kai gyventojas nuolat gyvena kitoje valstybėje. Gyventojų pajamų mokesčio tarifas tokioms pajamoms – 15 procentų; mokestį išskaito dividendus mokanti bendrovė. Ar mokestis dar mokamas gyvenamojoje valstybėje, sprendžiama pagal tos šalies teisę ir dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį. (GPMĮ 5 str. 4 d. 2 p., 6 str. 1 d.)

Kada viena Lietuvos bendrovė gauna dividendus iš kitos be pelno mokesčio?

Dividendai tarp Lietuvos bendrovių pelno mokesčiu neapmokestinami, jei juos gaunanti bendrovė ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant paskirstymo momentą, valdo ne mažiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų. Jei ši sąlyga netenkinama, taikomas 16 procentų pelno mokesčio tarifas, o mokestį išskaito dividendus išmokanti bendrovė. (PMĮ 33 str.)

Ar mažos įmonės finansinė ataskaita gali būti be aiškinamojo rašto?

Taip, bet tik labai mažos įmonės. Jos gali nerengti aiškinamojo rašto, ir tada rinkinį sudaro trumpas balansas ir trumpa pelno (nuostolių) ataskaita; po balansu pateikiama keletas įstatyme išvardytų duomenų. Mažos įmonės rinkinį sudaro balansas, pelno (nuostolių) ataskaita ir aiškinamasis raštas. Labai maža įmonė – kai bent du rodikliai neviršija 450 000 eurų turto, 900 000 eurų pajamų ir 10 darbuotojų. (ĮĮGAĮ 8 str., 4 str. 1 d.)

Ar sustabdžius įmonės veiklą vis tiek reikia teikti finansines ataskaitas?

Taip. Pareiga kasmet teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui išlieka ir tada, kai įmonė veiklos nevykdo – įstatymas išimties dėl sustabdytos veiklos nenumato. Deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai apie sustabdytą veiklą pranešusiai įmonei paprastai teikti nereikia, bet tai mokestinis, o ne registro klausimas. (ABĮ 58 str. 3 d.)

Kas gresia, jei metinės finansinės ataskaitos registrui pateikiamos pavėluotai?

Tai administracinis nusižengimas, už kurį bauda skiriama bendrovės vadovui – nuo 600 iki 1 450 eurų. Pakartotinis pažeidimas kainuoja daugiau. Be to, laiku nepateiktos ataskaitos matomos viešai ir dažnai mažina įmonės kredito reitingą bei pasitikėjimą ja. (ANK 223 str.)

Ar akcininkų sprendimas dėl finansinių ataskaitų tvirtinimo kam nors teikiamas?

Praktikoje ne. Registruojant metinių finansinių ataskaitų rinkinį pasirašytas akcininkų sprendimas kartu nekeliamas – jis lieka bendrovės vidaus dokumentu ir saugomas bendrovėje.

Kas yra naudos gavėjas (UBO) pagal Lietuvos teisę?

Naudos gavėjas – fizinis asmuo, kuriam priklauso juridinis asmuo arba kuris jį kontroliuoja. Tiesioginiu savininku laikomas asmuo, turintis 25 procentus ir vieną akciją arba didesnę nuosavybės dalį. Netiesioginiu savininku laikomas asmuo, kontroliuojantis įmonę ar įmones, turinčias tokią dalį. Jei tokio asmens nustatyti nepavyksta arba kyla abejonių, naudos gavėju laikomas vyresniojo vadovo pareigas einantis asmuo. (PPTFPĮ 2 str. 14 d.)

Ar Lietuvos įmonė privalo registruoti duomenis apie savo naudos gavėjus?

Taip. Visi Lietuvoje įsteigti juridiniai asmenys, išskyrus tuos, kurių vienintelė dalyvė yra valstybė ar savivaldybė, privalo turėti ir atnaujinti tikslius duomenis apie naudos gavėjus ir juos pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai (JADIS) ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo. Teikiami vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, dokumentą išdavusi valstybė, gyvenamoji vieta ir turimų teisių apimtis. (PPTFPĮ 25 str. 1 d.)

Ar duomenys apie naudos gavėjus yra vieši?

Ne. Informacija apie naudos gavėjus teikiama tik tiems asmenims, kurie pagal teisės aktus turi teisę ją gauti, ir paprastai už atlyginimą. Nemokamai ji teikiama patiems naudos gavėjams apie save, susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, valstybės bei savivaldybių institucijoms jų funkcijoms atlikti ir žurnalistams įstatymo nustatytomis sąlygomis. (PPTFPĮ 25-2 str. 3 d.)

Kas laikomas naudos gavėju, jei nė vienas dalyvis neturi daugiau kaip 25 procentų?

Tada naudos gavėju laikomas vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo – įstatymas tokį atvejį numato tiesiogiai. Toks sprendimas taikomas ir kai kyla abejonių, ar nustatytas asmuo tikrai yra naudos gavėjas. Nustatę tokį naudos gavėją, bankai ir kiti įpareigotieji subjektai turi patikrinti jo tapatybę ir išsaugoti įrašus apie atliktus veiksmus. (PPTFPĮ 2 str. 14 d.)

Ar filialas turi registruoti savo akcininkus ir naudos gavėjus?

Ne. Filialas nėra juridinis asmuo, o pareiga teikti duomenis apie naudos gavėjus nustatyta Lietuvoje įsteigtiems juridiniams asmenims. Duomenis apie savo dalyvius ir naudos gavėjus teikia pats juridinis asmuo, o ne jo filialas. (CK 2.53 str. 2 d., PPTFPĮ 25 str. 1 d.)

Ar viešosios įstaigos dalininkus reikia registruoti JADIS sistemoje?

Taip. Duomenys apie viešosios įstaigos dalininkus teikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui, o pasikeitus dalininkams ar jų duomenims – ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pasikeitimo. Už duomenų pateikimą atsako viešosios įstaigos vadovas. Panašios pareigos nustatytos mažosioms bendrijoms ir fondams. (VšĮ įstatymo 10 str.)

Kodėl bankas kas kelerius metus vėl prašo duomenų apie naudos gavėjus?

Tai įprasta pinigų plovimo prevencijos praktika. Įstatymas reikalauja, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo dokumentai ir duomenys būtų nuolat peržiūrimi ir atnaujinami, o priemonės taikomos ne tik naujiems, bet ir esamiems klientams. Todėl prašymas pakartotinai pateikti dokumentus nereiškia, kad kažkas negerai. (PPTFPĮ 9 str.)

Kokia kalba galima gauti oficialius išrašus apie akcininkus ir naudos gavėjus?

Praktikoje oficialų akcininkų išrašą galima užsisakyti lietuvių, anglų arba rusų kalba. Išrašą apie naudos gavėjus paprastai galima gauti tik lietuvių kalba, todėl užsienio institucijai jį tenka atskirai išversti, o prireikus – ir patvirtinti apostile.

Ar UAB gali turėti du direktorius?

Ne. Bendrovė turi vieną vienasmenį valdymo organą – vadovą, ir būtent jis vienvaldiškai veikia bendrovės vardu. Jei reikia, kad bendrovės vardu galėtų veikti dar vienas asmuo, jam išduodama prokūra. Prokuristas gali atlikti beveik visus su verslu susijusius veiksmus, bet negali perleisti ar įkeisti nekilnojamojo turto, pasirašyti balanso ir mokesčių deklaracijos, skelbti bankroto, duoti prokūros ar priimti naujų dalyvių. Įstatuose taip pat galima nustatyti kiekybinį atstovavimą, kai kartu su vadovu veikia ir kitas valdymo organo narys. (ABĮ 19 str., CK 2.176, 2.179 str.)

Kokias teises turi prokuristas ir kur registruojama prokūra?

Prokūra leidžia prokuristui bendrovės vardu atlikti visus su jos verslu susijusius teisinius veiksmus, taip pat atstovauti teisme. Penki veiksmai jam draudžiami: perleisti ar suvaržyti nekilnojamąjį turtą, pasirašyti balansą ir mokesčių deklaraciją, skelbti bankrotą, duoti prokūrą ir priimti į įmonę naujų dalininkų. Prokūra rašytinė ir registruojama Įgaliojimų registre – tretiesiems asmenims ji galioja nuo įregistravimo. Ji pasibaigia, kai bendrovė ją atšaukia arba prokuristas jos atsisako, ir išregistruojama iš to paties registro. (CK 2.176–2.184 str.)

Ar bendrovės vadovas turi būti Lietuvos pilietis ar gyventi Lietuvoje?

Ne. Įstatymas reikalauja tik to, kad vadovas būtų fizinis asmuo ir kad jam nebūtų atimta teisė eiti tokias pareigas. Pilietybės ar gyvenamosios vietos reikalavimo nėra. Vadovo gyvenamosios vietos valstybė gali turėti reikšmės mokesčiams ir socialiniam draudimui, todėl tai verta pasitikrinti atskirai. (ABĮ 37 str. 2 d.)

Kokios yra bendrovės vadovo pareigos?

Vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima ir atleidžia darbuotojus. Jis atsako už veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų ir vadovybės ataskaitos parengimą, informacijos teikimą akcininkams, valdybai bei Juridinių asmenų registrui. Vadovas privalo veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus bendrovei ir vengti interesų konflikto. Todėl „nominalaus“, tik formaliai registruoto vadovo nėra – visos šios pareigos tenka tam, kas įregistruotas. (ABĮ 37 str., CK 2.87 str.)

Ar akcininkai gali bet kada atšaukti bendrovės vadovą?

Taip. Vadovą renka ir atšaukia valdyba, o jei valdybos nėra – stebėtojų taryba, o jei nėra ir jos – visuotinis akcininkų susirinkimas. Sprendimą tas organas gali priimti bet kada, o priežasties sprendime nurodyti nebūtina. Priėmus sprendimą atšaukti vadovą, darbo sutartis su juo nutraukiama, o apie tai per 5 dienas pranešama Juridinių asmenų registrui. Išeitinės išmokos ir kiti darbo teisės klausimai sprendžiami pagal Darbo kodeksą. (ABĮ 20, 37 str.)

Kaip vadovas atsistatydina, jei niekas nepriima sprendimo jį atšaukti?

Vadovas paduoda rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam organui. Jei vadovą rinko valdyba ar stebėtojų taryba, jos turi nuspręsti dėl atšaukimo per 15 dienų; jei vadovą rinko visuotinis akcininkų susirinkimas, vadovas pats turi sušaukti susirinkimą dėl savo atšaukimo ir naujo vadovo rinkimo. Jei sprendimas nepriimamas, darbo sutartis pasibaigia šešioliktą dieną nuo pranešimo gavimo arba kitą dieną po susirinkimo (neįvykus – po pakartotinio). Tada apie darbo sutarties pasibaigimą registrui praneša pats atsistatydinęs vadovas, pridėdamas tai patvirtinančius dokumentus. (ABĮ 37 str. 5–6 d.)

Kas nustato bendrovės vadovo atlyginimą?

Vadovo atlygį, kitas darbo sutarties sąlygas, pareiginius nuostatus, skatinimą ir nuobaudas nustato tas organas, kuris vadovą renka: valdyba, o jei valdybos nėra – stebėtojų taryba, o jei nėra ir jos – visuotinis akcininkų susirinkimas. Pats vadovas savo atlyginimo nenusistato. (ABĮ 37 str. 3 d.)

Kokiems sandoriams reikia akcininkų pritarimo ir ar akcininkui taikomas nekonkuravimas?

Pagal įstatymą sprendimus dėl stambesnių sandorių – ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo, laidavimo – priima valdyba, o kai valdybos nėra, vadovas. Visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo tam reikia tik tada, jei taip nustatyta įstatuose; įprastoms komercinėms sutartims jo nereikia. Nekonkuravimo ir lojalumo pareigos pagal įstatymą taikomos valdymo organų nariams, o ne akcininkui kaip tokiam – akcininko veiklą riboja sutartis, jei jis ją pasirašė, ir sąžiningos konkurencijos taisyklės. (ABĮ 34 str. 4–5 d., CK 2.87 str.)

Kada organizacija nelaikoma nevyriausybine organizacija (NVO)?

NVO yra nuo valstybės ar savivaldybių institucijų valdymo nepriklausomas, savanoriškumo pagrindais įsteigtas, visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo. NVO nelaikomi juridiniai asmenys, kurių daugiau negu 1/3 dalyvių yra juridiniai asmenys, nesantys NVO ar religinėmis bendruomenėmis, arba kurių tokie dalyviai turi daugiau negu 1/3 balsų visuotiniame dalyvių susirinkime. Į sąrašą taip pat nepatenka politinės partijos, profesinės sąjungos, sodininkų ir daugiabučių namų savininkų bendrijos. (Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 str. 3 d.)

Ar organizacija yra NVO tik tada, kai Registrų centre įregistruota NVO žyma?

Ne. Organizacija yra NVO, jei atitinka įstatyme įtvirtintą apibrėžimą, nepriklausomai nuo žymos. Žymą Juridinių asmenų registre pažymi pats juridinio asmens vadovas, įvertinęs, ar organizacija atitinka NVO sąvoką, ir ji gali būti panaikinta paties juridinio asmens iniciatyva. (Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 ir 12 str.)

Kuo bendruomeninė organizacija skiriasi nuo kitų nevyriausybinių organizacijų?

Bendruomeninė organizacija yra asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra konkrečios gyvenamosios vietovės gyventojai arba jų atstovai ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje. Organizacija, vienijanti žmones kitu pagrindu nei gyvenimas kaimynystėje (pagal amžių, profesiją, interesus), šios sąvokos neatitinka, net jei veikia konkrečioje vietovėje. (Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo 2 str. 1 d.)

Ar viešoji įstaiga pagal apibrėžimą yra ne pelno organizacija?

Taip. Viešoji įstaiga yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus teikiant viešąsias paslaugas ar vykdant kitą visuomenei naudingą veiklą. Standartiniame Registrų centro išraše atskira žyma apie ne pelno statusą nenurodoma – praktikoje tai papildomai patvirtinama NVO žyma arba teisininko pažyma. (Viešųjų įstaigų įstatymo 2 str.)

Kaip viešosios įstaigos dalininkas gali pasitraukti iš įstaigos?

Dalininkas, perdavęs įstaigai įnašą, turi teisę perleisti savo dalininko teises – perleidimo tvarką nustato įstaigos įstatai. Paprasto teisių atsisakymo, be perleidimo kitam asmeniui, įstatymas nenumato, todėl pasitraukiama perleidžiant dalininko teises, pavyzdžiui, kitam dalininkui. (Viešųjų įstaigų įstatymo 4 str.)

Kas nustato viešosios įstaigos dalininko teisių kainą ir ar balsų skaičius priklauso nuo įnašo dydžio?

Dalininko teisių perleidimo tvarką nustato įstaigos įstatai, o kainą dėl konkretaus perleidimo šalys derasi tarpusavyje – įstatymas kainos nereglamentuoja. Balsai visuotiniame dalininkų susirinkime paskirstomi proporcingai dalininkų įnašų dydžiui, jeigu įstatuose nenustatyta kitaip; visais atvejais mažiausias įnašas turi suteikti bent vieną balsą. (Viešųjų įstaigų įstatymo 4 ir 12 str.)

Kada asmuo tampa viešosios įstaigos dalininku ir ar sprendimą reikia teikti Registrų centrui?

Dalininku tampama perdavus įstaigai įnašą įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka arba įgijus dalininko teises kitais pagrindais. Pats dalininkų sprendimas priimti naują dalininką Juridinių asmenų registrui neteikiamas, tačiau duomenys apie dalininkus turi būti pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ne vėliau kaip per 5 dienas nuo įnašo perdavimo ar pasikeitimo. (Viešųjų įstaigų įstatymo 4 ir 9 str.)

Ar dalininkas, nesumokėjęs įnašo, turi perleisti savo dalį kitiems dalininkams?

Dalininku tampama tik perdavus įstaigai įnašą arba įgijus dalininko teises kitais pagrindais. Jei įnašas niekada nebuvo perduotas, dalininko teisės neįgytos, todėl nėra ką perleisti – praktikoje pakanka atnaujinti duomenis apie dalininkus. (Viešųjų įstaigų įstatymo 4 str. 1 ir 2 d.)

Kas viešojoje įstaigoje skiria vadovą ir nustato jo atlyginimą?

Viešosios įstaigos vadovą į pareigas skiria ir iš jų atleidžia, taip pat jo darbo sutarties sąlygas, įskaitant atlyginimą, nustato visuotinis dalininkų susirinkimas. Darbo sutartį įstaigos vardu pasirašo vadovą skiriančio organo įgaliotas asmuo. (Viešųjų įstaigų įstatymo 12 str. 1 d. 4 p., 20 str. 3 d.)

Ar viešajai įstaigai privalomas metinis auditas ir ką reikia teikti Registrų centrui?

Auditas privalomas tik tais atvejais, kuriuos nustato Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymas, arba kai auditą nusprendžia atlikti visuotinis dalininkų susirinkimas. Jei auditas privalomas, dalininkų susirinkimas tvirtina tik audituotą metinių finansinių ataskaitų rinkinį, o Juridinių asmenų registrui kartu su ataskaitomis teikiama ir auditoriaus išvada. (Viešųjų įstaigų įstatymo 12 ir 20 str.)

Ar reikia teikti metines finansines ataskaitas, jei viešoji įstaiga ar asociacija veiklos nevykdė?

Taip. Metinių finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registrui teikiamas kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo. Veiklos nevykdymas nuo šios pareigos neatleidžia – ataskaitas vis tiek reikia parengti, patvirtinti susirinkime ir pateikti. (Civilinio kodekso 2.66 str. 4 d.)

Ar laiškas, išsiųstas įmonės registruotos buveinės adresu, laikomas įteiktu, jei įmonės ten nerandama?

Taip. Susirašinėjimas su įmone laikomas tinkamu, kai vyksta jos buveinės arba elektroninio pristatymo dėžutės adresu. Teismo dokumentai, kurių nepavyksta įteikti buveinėje, siunčiami buveinės adresu ir laikomi įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Todėl už korespondencijos gavimą nurodytu adresu atsako pati įmonė. (CK 2.49 str. 3 d., CPK 123 str. 4 d.)

Ko reikia įmonės buveinės adresui pakeisti?

Reikia įmonės organo (pvz., akcininkų) sprendimo pakeisti buveinę ir prašymo registrui. Jei patalpos ne įmonės, papildomai reikia rašytinio patalpų savininko sutikimo suteikti patalpas buveinei registruoti. Patalpoms pačioms jokių specialių reikalavimų nekeliama. (Juridinių asmenų registro nuostatų 148 p.)

Ką daryti, jei mano patalpose registruota svetima įmonė ir ji ten nebeveikia?

Patalpų savininkas gali kreiptis į Registrų centrą su prašymu išregistruoti tos įmonės buveinę. Registras apie tai praneša įmonės vadovams ir paskelbia informaciją savo elektroniniame leidinyje. Jei per šešis mėnesius nuo pranešimo išsiuntimo ar paskelbimo įmonė buveinės nepakeičia, registras ją išregistruoja. (Juridinių asmenų registro nuostatų 195–197 p.)

Ar Registrų centrui pateikti įmonės duomenys yra vieši?

Taip. Juridinių asmenų registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir kita pateikta informacija yra vieši. Praktikoje tie patys duomenys atsiranda ir viešuose įmonių paieškos portaluose, kurie ima juos iš registro. Dalies neprivalomų duomenų (pvz., telefono numerio) galima ir nenurodyti. (CK 2.71 str. 1 d.)

Ar pasikeitus įmonės duomenims išduodamas naujas registracijos pažymėjimas?

Ne, registracijos pažymėjimai nebeišduodami. Įregistravus įmonę ar pakeistus duomenis, registras suformuoja elektroninį sertifikuotą registro išrašą, prie kurio įmonei suteikiama prieiga. Pirmą kartą toks išrašas išduodamas nemokamai; taip pat galima užsisakyti įprastą registro išrašą. (Juridinių asmenų registro nuostatų 137 p.)

Kodėl įmonės elektroninis sertifikuotas išrašas staiga nustoja galioti?

Elektroninis sertifikuotas išrašas rodo registro duomenis tam tikram momentui. Praktikoje jis nustoja galioti, kai registre įregistruojamas bet koks įmonės duomenų pakeitimas – adreso, vadovo, akcininkų ar įstatų. Tada tereikia užsisakyti naują išrašą; paprastai jis parengiamas per kelias darbo dienas.

Ar galima laikinai sustabdyti įmonės veiklą ir neteikti deklaracijų?

Įmonė, laikinai nevykdanti veiklos, gali būti laikinai atleista nuo mokesčių deklaracijų teikimo. Tvarką, terminus ir atvejus nustato Valstybinė mokesčių inspekcija, todėl prašymas teikiamas per jos elektroninę sistemą. Jei per tą laiką atsiranda prievolė mokėti mokestį, jį sumokėti vis tiek privaloma. (MAĮ 77 str.)

Kiek trunka daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininko kadencija?

Pirmininką renka ir atšaukia visuotinis susirinkimas trejų metų laikotarpiui, o kadencijų skaičius neribojamas. Pareigas jis pradeda eiti nuo išrinkimo dienos, jeigu darbo sutartyje nenustatyta kitaip. Su pirmininku sudaroma terminuota darbo sutartis kadencijos laikotarpiui. (Bendrijų įstatymo 14 str. 2 d.)

Ar bendrijos pirmininku gali būti žmogus, neturintis buto tame name?

Gali. Pirmininku renkamas fizinis asmuo, atitinkantis bendrijos įstatuose nustatytus reikalavimus. Tačiau jei renkamas asmuo, neturintis buto ar kitų patalpų tame pastate, bendrijoje privaloma sudaryti valdybą. Valdybą sudaro ne mažiau kaip trys nariai. (Bendrijų įstatymo 14 str. 1 d., 15 str. 1 d.)

Kaip bendrijos pirmininkas gali atsistatydinti?

Apie ketinimą atsistatydinti jis raštu praneša visuotiniam susirinkimui arba valdybai, jei ji sudaryta, ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Jei valdybos nėra ir susirinkimas neįvyksta, per 5 darbo dienas raštu informuojami butų ir kitų patalpų savininkai, nurodant atsistatydinimo datą. Kol išrenkamas naujas pirmininkas, jo pareigas įstatuose nustatyta tvarka laikinai gali eiti vienas iš bendrijos narių. (Bendrijų įstatymo 14 str. 10–11 d.)

Ar akcijos, įgytos santuokos metu, gali priklausyti tik vienam sutuoktiniui?

Taip, jei taip numatyta vedybų sutartyje. Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno asmeninė nuosavybė, ir tokį režimą taikyti visam turtui arba tik konkretiems daiktams. Vedybų sutartis turi būti notarinės formos ir įregistruota vedybų sutarčių registre. (CK 3.104 str., 3.103 str.)