Įmonė jau išregistruota, o sąskaitoje liko pinigų — ką galima padaryti

Atsakymas nemalonus, bet aiškus. CK 2.95 str. 3 d. nustato, kad juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Įmonės nebėra, ir sugrąžinti jos į registrą, kad ji pati susitvarkytų su likusiomis lėšomis, nėra kaip. Pinigai nedingsta — jie lieka be savininko, kuris galėtų jais disponuoti. Atskiros administracinės procedūros tam, kad tokį turtą atgautumėte, įstatymas nenustato. Praktikoje tenka kreiptis į teismą.

Kodėl negalima tiesiog viską atsukti

CK 2.95 str. 1 d. nustato, kad juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Likvidavimas jau įvyko ir buvo užbaigtas įrašu registre. Įstatymas nenumato mechanizmo, kuriuo pasibaigęs juridinis asmuo būtų „atgaivinamas“ dėl to, kad kažkas liko nepadaryta. Todėl bankas, kitas juridinis asmuo ar VMI, į kurią kreipiatės su pasibaigusios bendrovės rekvizitais, atsako teisingai, kai atsako, kad tokio kliento nebėra.

Tai ne formalumas, kurį galima apeiti prašymu. Tai proceso pabaigos esmė.

Kam tas turtas priklauso

Čia įstatymas atsako aiškiai. ABĮ 73 str. 13 d. nustato, kad likęs likviduojamos bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei, ir kad analogiškai dalijamas ir vėliau išaiškėjęs bendrovės turtas.

Atkreipkite dėmesį į tai, ką ši nuostata pasako ir ko nepasako. Ji pasako, kam turtas priklauso ir kokiomis proporcijomis jis dalijamas. Ji nepasako, kokiu būdu akcininkas prie jo prieina, kai bendrovės, kurios vardu sąskaita atidaryta, registre nebėra. Būtent šio antrojo atsakymo įstatyme nėra.

Tai spraga teisiniame reguliavime, ne paslauga, kurią mes sugalvojome. Sakome tai atvirai, nes klientai dažnai įtaria, kad procesas dirbtinai komplikuojamas.

Ką tenka daryti praktiškai

Praktikoje pasitaikė ne vienas atvejis, kai turtas paaiškėjo jau po išregistravimo. Kelias visais atvejais buvo tas pats: kreiptis į teismą, kad būtų pripažinta akcininkų nuosavybės teisė į tą konkretų turtą. Turėdamas teismo sprendimą, akcininkas gali kreiptis į banką ar kitą turto valdytoją, nes dabar jis veikia savo, o ne pasibaigusios bendrovės vardu.

Vienu atveju „turtas“ buvo ne pinigai sąskaitoje, o kitos bendrovės akcijos, kurių savininku registre buvo nurodyta jau išregistruota įmonė. Situacija atrodė neišsprendžiama, nes akcininkų sąraše figūravo juridinis asmuo, kurio nebėra, ir niekas negalėjo tų akcijų nei parduoti, nei perleisti. Kelias buvo toks pat — teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Bet procesas užtruko ir kainavo daugiau, nei būtų kainavęs patikrinimas prieš likvidavimą.

Verta suprasti proporciją. Teismo procesas dėl kelių šimtų eurų sąskaitoje kainuoja daugiau nei tie keli šimtai. Todėl pirmas klausimas, kurį užduodame, yra ne „kaip atgauti“, o „kiek ten yra“. Kartais sąžiningas atsakymas yra, kad atgauti neverta, ir tai irgi yra atsakymas.

Kaip to išvengti — patikrinimas prieš pradedant

Šios problemos beveik visada galima išvengti, ir tai kainuoja kelias valandas, ne teismo procesą.

Prieš pradedant likvidavimą verta atskirai pasitikrinti, ar nėra:

• pamirštų banko sąskaitų, įskaitant senas ar kitos valiutos sąskaitas;
• užstatų — nuomos, komunalinių paslaugų, muitinės;
• permokų VMI ar Sodroje;
• akcijų ar dalių kitose bendrovėse;
• neatsiimtų depozitų, garantijų, avansų pagal nutrauktas sutartis.

Kiekvienas iš šių dalykų praleidžiamas dėl savos priežasties, ir jos kartojasi.

Senos sąskaitos nefigūruoja buhalterinėje apskaitoje, jeigu jomis metų metus nesinaudota ir likutis mažas. Buhalteris dirba su ta sąskaita, per kurią eina apyvarta, ir apie kitas paprasčiausiai nežino.

Užstatai sumokami proceso pradžioje ir po to apie juos negalvojama, nes jie nėra nei pajamos, nei išlaidos. Nuomos užstatas, sumokėtas prieš penkerius metus, atsimenamas tik tada, kai kas nors jo paprašo grąžinti.

Permokos VMI ar Sodroje matomos elektroninėje sistemoje, bet ne įmonės sąskaitos likutyje. Jeigu niekas tikslingai nepažiūri, jos tiesiog lieka ten.

Akcijos ar dalys kitose bendrovėse yra sunkiausias atvejis, nes jos nejuda ir negeneruoja jokio dokumento. Įmonė gali būti kito juridinio asmens dalyvė dešimt metų, ir per visą tą laiką apie tai nepraneša joks raštas.

Tinkamas momentas patikrinimą atlikti yra proceso viduryje, ne pabaigoje. ABĮ 73 str. 14 d. nustato, kad bendrovės turtas akcininkams gali būti dalijamas ne anksčiau kaip praėjus 2 mėnesiams po to, kai atlikti įstatyme nurodyti veiksmai. Tie du mėnesiai yra laisvas laikas, per kurį patikrinimą galima padaryti neužlaikant nieko. Praktikoje jis dažniausiai praleidžiamas, nes tuo metu visi jau laiko procesą baigtu.

Įstatymas tokio patikrinimo nereikalauja. Tai mūsų praktikos taisyklė, atsiradusi iš atvejų, kuriuos aprašėme aukščiau.

Kaip pradėti

Jeigu įmonė jau išregistruota — parašykite, koks turtas liko ir kokia apytikslė jo vertė. Pasakome, ar teismo procesas atsiperka. Jeigu likvidavimas dar tik planuojamas — atliekame patikrinimą prieš pradedant. Pirmas įvertinimas nemokamas.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: įmonių likvidavimas.