Įmonė jau išregistruota, o sąskaitoje liko pinigų: ką galima padaryti

Atsakymas nemalonus, bet aiškus. CK 2.95 str. 3 d. nustato, kad juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Įmonės nebėra, ir sugrąžinti jos į registrą, kad ji pati susitvarkytų su likusiomis lėšomis, nėra kaip. Pinigai nedingsta: jie lieka be savininko, kuris galėtų jais disponuoti. Atskiros administracinės procedūros tam, kad tokį turtą atgautumėte, įstatymas nenustato. Praktikoje tenka kreiptis į teismą.

Kodėl negalima tiesiog viską atsukti

CK 2.95 str. 1 d. nustato, kad juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Likvidavimas jau įvyko ir buvo užbaigtas įrašu registre. Įstatymas nenumato mechanizmo, kuriuo pasibaigęs juridinis asmuo būtų „atgaivinamas“ dėl to, kad kažkas liko nepadaryta. Todėl bankas, kitas juridinis asmuo ar VMI, į kurią kreipiatės su pasibaigusios bendrovės rekvizitais, atsako teisingai, kai atsako, kad tokio kliento nebėra.

Tai ne formalumas, kurį galima apeiti prašymu. Tai proceso pabaigos esmė.

Kam tas turtas priklauso

Čia įstatymas atsako aiškiai. ABĮ 73 str. 13 d. nustato, kad likęs likviduojamos bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei, ir kad analogiškai dalijamas ir vėliau išaiškėjęs bendrovės turtas.

Atkreipkite dėmesį į tai, ką ši nuostata pasako ir ko nepasako. Ji pasako, kam turtas priklauso ir kokiomis proporcijomis jis dalijamas. Ji nepasako, kokiu būdu akcininkas prie jo prieina, kai bendrovės, kurios vardu sąskaita atidaryta, registre nebėra. Būtent šio antrojo atsakymo įstatyme nėra.

Tai spraga teisiniame reguliavime, ne paslauga, kurią mes sugalvojome.

Ką tenka daryti praktiškai

Išregistravimo atšaukti nebegalima, net jei vėliau paaiškėja, kad įmonės banko sąskaitose liko lėšų. Tačiau dėl likusio turto galima kreiptis į teismą, kad būtų pripažinta akcininkų nuosavybės teisė į tą turtą. Turėdamas teismo sprendimą, akcininkas gali kreiptis į banką ar kitą turto valdytoją, nes dabar jis veikia savo, o ne pasibaigusios bendrovės vardu.

„Turtas“ gali būti ne tik pinigai sąskaitoje, bet ir kitos bendrovės akcijos, kurių savininku registre nurodyta jau išregistruota įmonė. Tada akcininkų sąraše figūruoja juridinis asmuo, kurio nebėra, ir niekas negali tų akcijų nei parduoti, nei perleisti. Kelias toks pat: teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Toks procesas kainuoja daugiau nei patikrinimas prieš likvidavimą.

Verta suprasti proporciją. Teismo procesas dėl kelių šimtų eurų sąskaitoje kainuoja daugiau nei tie keli šimtai. Todėl pirmas klausimas yra ne „kaip atgauti“, o „kiek ten yra“. Sąžiningas atsakymas gali būti, kad atgauti neverta, ir tai irgi yra atsakymas.

Kaip to išvengti: patikrinimas prieš pradedant

Šios problemos išvengti padeda patikrinimas, kuris kainuoja kelias valandas, ne teismo procesą.

Prieš pradedant likvidavimą verta atskirai pasitikrinti, ar nėra:

• pamirštų banko sąskaitų, įskaitant senas ar kitos valiutos sąskaitas;
• užstatų (nuomos, komunalinių paslaugų, muitinės);
• permokų VMI ar Sodroje;
• akcijų ar dalių kitose bendrovėse;
• neatsiimtų depozitų, garantijų, avansų pagal nutrauktas sutartis.

Kiekvienas iš šių dalykų gali būti praleistas dėl savos priežasties.

Senos sąskaitos nefigūruoja buhalterinėje apskaitoje, jeigu jomis metų metus nesinaudota ir likutis mažas. Buhalteris dirba su ta sąskaita, per kurią eina apyvarta, ir apie kitas paprasčiausiai nežino.

Užstatai sumokami proceso pradžioje ir po to apie juos negalvojama, nes jie nėra nei pajamos, nei išlaidos. Nuomos užstatas, sumokėtas prieš penkerius metus, atsimenamas tik tada, kai kas nors jo paprašo grąžinti.

Permokos VMI ar Sodroje matomos elektroninėje sistemoje, bet ne įmonės sąskaitos likutyje. Jeigu niekas tikslingai nepažiūri, jos tiesiog lieka ten.

Akcijos ar dalys kitose bendrovėse yra sunkiausias atvejis, nes jos nejuda ir negeneruoja jokio dokumento. Įmonė gali būti kito juridinio asmens dalyvė dešimt metų, ir per visą tą laiką apie tai nepraneša joks raštas.

Tinkamas momentas patikrinimą atlikti yra proceso viduryje, ne pabaigoje. ABĮ 73 str. 14 d. nustato, kad bendrovės turtas akcininkams gali būti dalijamas ne anksčiau kaip praėjus 2 mėnesiams po to, kai atlikti įstatyme nurodyti veiksmai. Tie du mėnesiai yra laisvas laikas, per kurį patikrinimą galima padaryti neužlaikant nieko. Jį lengva praleisti, nes tuo metu procesas jau atrodo baigtas.

Įstatymas tokio patikrinimo nereikalauja. Tai mūsų praktinė rekomendacija.

Daugiau apie likvidavimą

• Įmonių likvidavimas: paslaugos puslapis
• Likvidavimas Registrų centro iniciatyva
• Kaip pradėti UAB likvidavimą: dokumentai, darbuotojai ir kreditoriai
• Kas vyksta likviduojant UAB: darbuotojai, kreditoriai, auditas ir bankas
• Kiek trunka įmonės likvidavimas ir kas jį stabdo
• Kas gali būti įmonės likvidatorius, ką jis privalo ir už ką atsako?
• Likviduojamos bendrovės turtas akcininkams: kada, kiek ir kokie mokesčiai
• UAB likvidavimas, kai akcininkas užsienyje: ką galima padaryti nuotoliu
• Archyvavimas ir žemės nuomos mokesčio pažyma likviduojant įmonę
• Ar likviduojama įmonė teikia metines ataskaitas ir šaukia susirinkimą
• Akcijos kitoje bendrovėje likviduojant įmonę: ką daryti iki išregistravimo
• Iškelta bankroto byla: ką privalo vadovas ir ką dar gali akcininkai

Kaip pradėti

Jeigu įmonė jau išregistruota, parašykite, koks turtas liko ir kokia apytikslė jo vertė. Pasakome, ar teismo procesas atsiperka. Jeigu likvidavimas dar tik planuojamas, atliekame patikrinimą prieš pradedant.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: įmonių likvidavimas.