Atleidimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės: kiek įspėti ir kiek sumokėti

Įspėti reikia prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – prieš dvi savaites. Išeitinė išmoka yra dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Tai nustato Darbo kodekso 57 straipsnio 7 ir 8 dalys. Terminai kai kuriems darbuotojams dvigubinami arba trigubinami. Atsiskaityti reikia iki darbo santykių pabaigos. Toliau – kas šiuose skaičiuose dažniausiai nustebina.

Pagrindas turi būti realus, ir jį reikia įrodyti

Dažniausias pagrindas yra perteklinė darbo funkcija. Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas (DK 57 str. 1 d. 1 p.) leidžia nutraukti sutartį, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla.

Darbo kodekso 57 straipsnio 2 dalis (DK 57 str. 2 d.) prideda dvi sąlygas, kurios teisme sveria daugiausiai. Pakeitimai turi būti realūs ir turi lemti konkretaus darbuotojo funkcijos nereikalingumą. Ir nuo įspėjimo iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje neturi būti laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu. Jeigu tokia vieta buvo ir jos nepasiūlyta, tai yra pirmas dalykas, kurį darbuotojas nurodys ieškinyje.

Kai perteklinę funkciją atlieka keli darbuotojai, o atleidžiama tik dalis jų, Darbo kodekso 57 straipsnio 3 dalis (DK 57 str. 3 d.) reikalauja atrankos kriterijus suderinti su darbo taryba, o jos nesant – su profesine sąjunga. Ta pati dalis nustato pirmenybės teisę likti dirbti: tarp kitų – darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki keturiolikos metų, ir turintiems ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamą darbo stažą pas tą darbdavį.

Reorganizavimas pats savaime pagrindo nesukuria. Darbo kodekso 51 straipsnio 1 dalis (DK 51 str. 1 d.) tiesiogiai sako, kad darbdavio pertvarkymas, sujungimas, padalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius.

Terminai ir sumos

Įspėjimo terminai yra Darbo kodekso 57 straipsnio 7 dalyje (DK 57 str. 7 d.). Vienas mėnuo arba dvi savaitės. Šie terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai. Jie trigubinami darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, nėščioms darbuotojoms, darbuotojams su negalia, darbuotojams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į sunkių ligų sąrašą, ir tiems, kuriems iki pensijos likę mažiau kaip dveji metai.

Išeitinė išmoka yra Darbo kodekso 57 straipsnio 8 dalyje (DK 57 str. 8 d.): du vidutiniai darbo užmokesčiai arba pusė vidutinio darbo užmokesčio.

Įspėjimas teikiamas raštu ir perduodamas nedelsiant. Darbo kodekso 64 straipsnio 3 dalis (DK 64 str. 3 d.) nustato dalyką, kurį verta įsidėmėti prieš siunčiant: jeigu darbuotojas ginčija atleidimo teisėtumą, įspėjimo įteikimo įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. Ne darbuotojas turi įrodyti, kad negavo. Darbdavys turi įrodyti, kad įteikė.

Vienu atveju: likviduojama įmonė ir nėščia darbuotoja

Klausimas, kurį girdime dažniausiai, skamba taip: įmonė uždaroma, bet viena darbuotoja nėščia, o kita – vaiko priežiūros atostogose. Ar jas galima atleisti?

Galima. Darbo kodekso 61 straipsnio 1 dalis (DK 61 str. 1 d.) išvardija atvejus, kada darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta. Tarp jų yra atvejis, kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. Tai yra likvidavimas.

Darbo kodekso 61 straipsnio 3 dalis (DK 61 str. 3 d.) draudžia nutraukti sutartį su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies pirmųjų trijų punktų pagrindais (DK 57 str. 1 d. 1 p., DK 57 str. 1 d. 2 p., DK 57 str. 1 d. 3 p.). Likvidavimas į tuos tris punktus nepatenka.

Praktinė pastaba, kuri nėra įstatymo norma: tokiu atveju svarbiausia yra sprendimo, dėl kurio pasibaigia darbdavys, data ir jo įforminimas. Jeigu sprendimo dar nėra, o įspėjimai jau išsiųsti, pagrindo taip pat dar nėra.

Vienu atveju: išeitinė išmoka dalimis

Klientai klausia, ar galima susitarti išeitinę išmoką mokėti dalimis, ir ar dėl to nekils klausimų Sodrai. Praktikoje toks susitarimas veikia, ir Sodrai jis klausimų nekelia, nes darbo santykių pabaiga jau užfiksuota pranešimu.

Pasakome tai tiesiai: tai yra praktinė pastaba, ne įstatymo norma. Darbo kodeksas mokėjimo dalimis nereglamentuoja, o Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalis (DK 146 str. 2 d.) nustato, kad darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Tačiau vėlesnis atsiskaitymas gali būti sutartas ne ilgiau kaip dešimčiai darbo dienų (DK 146 str. 2 d.). Jeigu darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės atsiskaito vėliau, jis moka netesybas pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį (DK 147 str. 2 d.): darbuotojo vidutinį darbo užmokestį per mėnesį, padaugintą iš uždelstų mėnesių skaičiaus. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. DK 146 str. 2 d. keičiasi: atleidimo metu šalys galės susitarti, kad dalis, viršijanti vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, bus išmokėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos, o dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, – ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo atleidimo iš darbo dienos. Jeigu darbo sutarties nutraukimas pradėtas iki 2026 m. spalio 31 d., atsiskaitant taikoma ankstesnė taisyklė. Susitarimas turi būti raštu ir konkretus: kokios sumos, kokiomis datomis.

Galutinis atsiskaitymas vėluoja dažniau nei bet kas kitas

Būtent šis žingsnis vėluoja dažniausiai. Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo sutarčiai pasibaigus visos su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. ši taisyklė keičiasi, kaip aprašyta ankstesniame skyriuje.

Delsimas kainuoja daugiau nei pati išmoka. Todėl atsiskaitymo suma turi būti paskaičiuota prieš paskutinę darbo dieną, o ne po jos.

Kai atleidimas ne vienintelis kelias

Prieš pasirenkant atleidimą be darbuotojo kaltės verta įvertinti dvi pigesnes alternatyvas. Darbo kodekso 54 straipsnio 2 dalis (DK 54 str. 2 d.) leidžia bet kuriai šaliai raštu pasiūlyti nutraukti sutartį šalių susitarimu, pasiūlyme išdėstant sąlygas – nuo kada pasibaigia santykiai, koks kompensacijos dydis, kokia atsiskaitymo tvarka. Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalis (DK 55 str. 1 d.) nustato, kad darbuotojas gali nutraukti sutartį savo pareiškimu, įspėjęs prieš dvidešimt kalendorinių dienų.

Jeigu keičiasi ne etatų skaičius, o darbo sąlygos, taikoma kita tvarka: Darbo kodekso 45 straipsnio 1 dalis (DK 45 str. 1 d.) reikalauja darbuotojo rašytinio sutikimo keisti būtinąsias ar papildomas darbo sutarties sąlygas.

Kaip pradėti

Atsiųskite darbo sutartį, pareigybės aprašymą ir planuojamų pakeitimų aprašymą. Pirmą įvertinimą – ar pagrindas atlaikys ginčą ir kokie terminai bei sumos susidaro – pateikiame nemokamai.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: atleidimo iš darbo teisės klausimai.