Atleidimas iš darbo teisės klausimai

Suteikiame konsultacijas ir (arba) atstovaujame darbo bylose atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, darbuotojų skaičiaus mažinimo, pavienių darbuotojų ar grupės darbuotojų atleidimo, darbo užmokesčio atleidus darbuotoją, drausminių nuobaudų skyrimo, kompensacijų išmokėjimo, darbuotojo bei darbdavio atsakomybių ir kitais susijusiais klausimais.

Dažni klausimai

Kokį įspėjimo terminą ir išeitinę išmoką taiko darbdavys, atleisdamas darbuotoją be jo kaltės?

Įprastas įspėjimo terminas – vienas mėnuo, o jei darbo santykiai trunka trumpiau nei metus – dvi savaitės. Šie terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos liko mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami auginantiems vaiką iki 14 metų, nėščioms darbuotojoms, darbuotojams su negalia ir kelioms kitoms grupėms. Išeitinė išmoka – dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jei dirbta trumpiau nei metus – pusės vidutinio darbo užmokesčio. Nutraukimo pagrindai nustatyti įstatyme, jų negalima pakeisti nei sutartimi, nei vidaus taisyklėmis. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. išimtis – darbo sutartis, kurioje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis ne mažesnis kaip du paskutiniai paskelbti šalies ūkio vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai: joje bus galima nukrypti ir nuo imperatyvių darbo sutarties pasibaigimo taisyklių, jeigu pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra (DK 57 str. 7 ir 8 d., 33 str. 4 d.).

Kokį įspėjimo terminą ir išeitinę išmoką taikyti atleidžiant darbuotojus, kai įmonė likviduojama?

Likvidavimas yra savarankiškas atleidimo pagrindas: darbo sutartį galima nutraukti, kai teismas ar bendrovės organas priima sprendimą, dėl kurio darbdavys pasibaigia. Taikomas bendras įspėjimo terminas – vienas mėnuo, o jei dirbta trumpiau nei metus – dvi savaitės. Saugomoms grupėms šis terminas dvigubinamas arba trigubinamas, todėl praktikoje neretai susidaro trys mėnesiai. Paskutinę darbo dieną išmokama dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas (DK 57 str.).

Ar galima atleisti nėščią darbuotoją arba esančią vaiko priežiūros atostogose, kai įmonė likviduojama?

Nėštumo metu ir kol kūdikiui sukaks keturi mėnesiai darbo sutartį galima nutraukti tik keliais įstatyme išvardytais atvejais. Vienas iš jų – kai teismas ar bendrovės organas priima sprendimą, dėl kurio darbdavys pasibaigia, tai yra likvidavimas. Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva be jų kaltės, bet šis draudimas likvidavimo atvejo neapima. Tai, kad išmokas moka valstybė, darbdavio pareigų įspėti ir išmokėti išeitinę išmoką nepanaikina (DK 61 str.).

Ar darbdavys gali atleisti darbuotoją nenurodydamas jokios priežasties?

Iki 2026 m. spalio 31 d. – taip: privatus darbdavys gali darbdavio valia nutraukti darbo sutartį dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 str. 1 d., įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. – ne: darbdavio valia darbo sutartį bus galima nutraukti tik dėl pagrįstos priežasties, o trijų darbo dienų įspėjimas ir ne mažesnė kaip šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka išlieka. Nutraukimo procedūroms, pradėtoms iki 2026 m. spalio 31 d., taikoma ankstesnė redakcija. Ši teisė netaikoma biudžetinėms įstaigoms ir kitiems įstatyme išvardytiems viešojo sektoriaus darbdaviams (DK 59 str. 1 d.; Darbo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XV-1058 39 str. 5 d.).

Kada galima atleisti darbuotoją dėl pareigybės panaikinimo?

Darbo sutartį galima nutraukti, kai darbuotojo darbo funkcija tampa perteklinė dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų su darbdavio veikla susijusių priežasčių. Šios priežastys turi būti realios ir lemti būtent to darbuotojo funkcijos nereikalingumą. Atleisti galima tik tuomet, jei įspėjimo laikotarpiu darbovietėje nėra laisvos vietos, į kurią darbuotoją būtų galima perkelti jo sutikimu. Kai perteklinę funkciją atlieka keli darbuotojai, atrankos kriterijai derinami su darbo taryba ar profesine sąjunga, o dalis darbuotojų turi pirmenybę likti dirbti (DK 57 str. 1–3 d.).

Ar galima atleisti darbuotoją dėl nepasiektų darbo rezultatų?

Taip, bet tik laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Darbuotojui raštu turi būti nurodyti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai. Kartu sudaromas rezultatų gerinimo planas, kuris apima ne trumpesnį kaip dviejų mėnesių laikotarpį. Atleisti galima tik tuomet, jei plano vykdymo rezultatai nepatenkinami (DK 57 str. 5 d.).

Kaip darbuotojas gali išeiti iš darbo savo noru?

Darbuotojas pateikia rašytinį pareiškimą ir įspėja darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Darbdaviui sutikus, šis terminas gali būti trumpesnis arba netaikomas. Pareiškimą galima atšaukti per tris darbo dienas nuo jo padavimo, vėliau – tik darbdaviui sutikus. Atskiro susitarimo rašyti nereikia: darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną įformina darbo sutarties pasibaigimą (DK 55 str.).

Kas būna, jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis sąlygomis arba nesutinka su verslo perdavimu?

Abu atvejai yra savarankiški atleidimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagrindai. Siūlymas keisti sąlygas turi būti pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis. Atsakymui apsispręsti darbuotojui skiriamas ne trumpesnis kaip penkių darbo dienų terminas. Nutraukiant sutartį taikomi bendri įspėjimo terminai ir išeitinė išmoka, o saugomoms grupėms terminai dvigubinami arba trigubinami (DK 57 str.).

Kokia išeitinė išmoka priklauso atšauktam bendrovės vadovui ir kas būna su jo atostogomis?

Vadovo darbo sutartis pasibaigia jį atšaukus steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Jei darbo santykiai truko ilgiau kaip dvejus metus, vadovui išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Ji nemokama, jei atšaukimą lėmė paties vadovo kalti veiksmai. Nepanaudotos atostogos nepersikelia – pasibaigus darbo santykiams už jas išmokama piniginė kompensacija (DK 104 str., 127 str. 6 d.).

Ar galima susitarti išeitinę išmoką mokėti dalimis?

Taip, jei abi šalys sutinka, bet tik įstatymo leidžiamais terminais. Nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu, pasiūlyme turi būti išdėstytos nutraukimo sąlygos, įskaitant kompensacijos dydį ir atsiskaitymo tvarką. Iki 2026 m. spalio 31 d. šalys gali susitarti su darbuotoju atsiskaityti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų, todėl ilgesnis mokėjimas dalimis yra rizikingas. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, sumokama ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną, nebent atleidimo metu susitariama ją sumokėti per dešimt darbo dienų, o didesnę dalį šalys atleidimo metu gali susitarti išmokėti vėliau, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo dienos. Kai nutraukimas pradėtas iki 2026 m. spalio 31 d., taikoma ankstesnė taisyklė. Darbo santykių pabaiga fiksuojama pranešimu Sodrai, todėl vėlesni mokėjimai dalimis darbo santykių netęsia (DK 54 str. 2 d., 146 str. 2 d.; Darbo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XV-1058 39 str. 9 d.).