Reorganizuojame bendrovę — ar reikia kreditorių ir darbuotojų sutikimo
Kreditorių sutikimo reorganizavimui nereikia. Kreditoriai turi teises, bet jie nėra sprendimo priėmėjai. Banko sutikimo praktiškai dažnai reikia – ne dėl įstatymo, o dėl sutarties su banku. Darbuotojų sutikimo taip pat nereikia, ir naujų darbo sutarčių sudaryti nereikia: darbo santykiai tęsiasi. Tai dažniausiai ir yra du klausimai, dėl kurių reorganizavimas atidedamas be reikalo. Toliau – kas iš to yra įstatymas, kas yra sutarties sąlyga ir kas yra tiesiog praktika.
Kreditoriai: sutikimo nereikia, teisės yra
Kreditorių teises reorganizavimo metu nustato Civilinio kodekso 2.101 straipsnio 1 ir 2 dalys ir Akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ) – ABĮ 66 str. 1 d.
Skirtumas tarp teisės ir sutikimo yra esminis. Kreditorius negali reorganizavimo sustabdyti vien todėl, kad jam jis nepatinka. Bet jis turi teisių, kurias gali panaudoti, ir jas panaudoja tada, kai apie reorganizavimą sužino per vėlai arba netinkamu būdu.
Praktikoje iš to seka paprasta taisyklė: kreditorių klausimas sprendžiamas tvarkinga informavimo procedūra, o ne derybomis dėl leidimo.
Bankas: čia sutikimo dažnai reikia
Bankas yra kreditorius, bet jo klausimas sprendžiamas kitaip. Iš mūsų laiškų klientams: banko sutikimo praktiškai reikia tada, kai naujai bendrovei perkeliami įsipareigojimai, arba kai to tiesiogiai reikalauja pati sutartis su banku.
Tai reiškia, kad sutarties su banku peržiūra yra pirmas darbas, ne paskutinis. Kredito ir lizingo sutartyse dažnai būna nuostata, kuri reorganizavimą, turto perleidimą ar kontrolės pasikeitimą sieja su banko sutikimu. Ta nuostata galioja nepriklausomai nuo to, ką sako reorganizavimą reglamentuojančios normos: ji yra šalių susitarimas.
Jei ši peržiūra atliekama pabaigoje, nutinka blogiausias variantas – dokumentai parengti, terminai eina, o sutikimo dar niekas neprašė.
Darbuotojai: sutikimo nereikia ir naujų sutarčių irgi ne
Verslo ar jo dalies perdavimą reglamentuoja Darbo kodekso 51 straipsnis – DK 51 str. 1 d., DK 51 str. 2 d., DK 51 str. 5 d. ir DK 51 str. 6 d. Esmė viena: darbo santykiai tęsiasi. Tačiau verslo ar jo dalies perdavimo atveju darbuotojui apie tai raštu pranešama ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų, ir jis per penkias darbo dienas gali raštu nesutikti su darbo santykių tęstinumu (DK 51 str. 5 d.); darbo sutarčių pakeitimai padaromi per dešimt darbo dienų nuo darbo santykių perėjimo (DK 51 str. 6 d.).
Praktinė išvada dviguba. Darbuotojo sutikimo prašyti nereikia. Ir naujų darbo sutarčių pasirašinėti nereikia – esamos lieka galioti. Tai nereiškia, kad darbuotojams nieko nesakoma; tai reiškia, kad jų informavimas yra informavimas, o ne prašymas leisti.
Klaida, kurią matome dažniausiai, yra atvirkštinė: bendrovė iš atsargumo parengia naujas darbo sutartis visiems. Tada atsiranda klausimų dėl stažo, dėl sąlygų tęstinumo ir dėl to, kodėl kažkas pasirašo dokumentą, kurio jam pasirašyti nereikėjo.
Ką vis dėlto verta padaryti su dokumentais
Du dalykai iš mūsų praktikos. Perkeliamos darbo sutartys nurodomos turto priėmimo–perdavimo akte. Ir dokumentų preambulėje verta nurodyti, kad veiksmai atliekami dėl reorganizavimo.
Abu šie dalykai yra praktinė rekomendacija, ne įstatymo reikalavimas. Sakome tai atvirai, nes skirtumas turi reikšmės: jų nepadarius, dokumentai nebus neteisėti. Jie tiesiog bus sunkiau paaiškinami po dvejų metų, kai kas nors – auditorius, pirkėjas ar inspektorius – klaus, kokiu pagrindu darbuotojas atsidūrė kitoje bendrovėje.
Pranešimai užsienio kreditoriams
Klausimas, kuris kyla beveik kiekvienoje tarptautinėje struktūroje: ar pranešimą užsienio kreditoriui reikia versti.
Iš mūsų praktikos – pranešimą galima siųsti lietuvių kalba, nes tai formalumas. Notarų biurui pakanka išsiuntimo kvitų ir patvirtinimo, kad prieštaravimų nebuvo.
Tai sutaupo ir laiko, ir vertimo išlaidų. Kartu tai reiškia, kad svarbesnis yra išsiuntimo faktas, o ne teksto kalba. Todėl iš anksto nusprendžiama, kas ir kada siunčia pranešimus ir kur kaupiami kvitai. Kvitus reikia išsaugoti nuo pirmos dienos, o ne rinkti pabaigoje.
Kokias formas galima jungti
Prieš planuojant verta pasitikrinti, ar pasirinktas derinys apskritai galimas. Kokių teisinių formų juridinius asmenis leidžiama jungti ir pertvarkyti, nustato Civilinio kodekso 2.98 straipsnio 1 dalis, ABĮ 61 str. 3 d. ir CK 2.104 str. 1 d.
Terminas, kurį reikia įskaičiuoti į grafiką, yra tas pats kaip ir kituose reorganizavimo būduose: pagal Civilinio kodekso 2.96 straipsnio 3 dalį nuo viešo paskelbimo iki sprendimo turi praeiti trisdešimt dienų.
MB pertvarkymas į UAB: apie du mėnesius
Atskiras, bet labai dažnas atvejis – mažosios bendrijos pertvarkymas į uždarąją akcinę bendrovę. Jį reglamentuoja Mažųjų bendrijų įstatymas (MBĮ 29 str. 2 d.), CK 2.104 str. 4 d. ir ABĮ 72 str. 15 d.
Praktikoje tai trunka apie du mėnesius. Ir tai kainuoja daugiau, negu klientai planuoja: prie teisinio darbo prisideda skelbimas ir notaras. Šias dvi išlaidas verta įsirašyti į biudžetą iš karto, nes jos yra neišvengiamos, o ne pasirenkamos.
Kokia eilės tvarka tai daroma
- Peržiūrimos sutartys su banku ir kitais finansuotojais – ar jose yra nuostata dėl sutikimo.
- Rengiamos ir paskelbiamos reorganizavimo sąlygos.
- Laukiama trisdešimt dienų. Per jas derinami sutikimai, informuojami darbuotojai ir partneriai.
- Priimami sprendimai ir teikiami dokumentai.
Eiliškumas čia nėra formalumas. Banko sutikimo klausimas, iškeltas ketvirtame žingsnyje, sustabdo visus keturis.
Kaip pradėti
Parašykite, kokią struktūrą norite gauti pabaigoje ir kada. Atsakymas, ar tam reikia banko sutikimo, ką reikės pranešti darbuotojams ir kreditoriams ir kiek laiko tai užtruks, nekainuoja.
Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt
Plačiau apie šią paslaugą: įmonių reorganizavimas ir atskyrimas.
