VšĮ vadovas: kas skiria, darbo sutartis ir atlyginimas

Viešosios įstaigos (VšĮ) vadovą skiria ir atleidžia visuotinis dalininkų susirinkimas. Jis nustato ir vadovo darbo sutarties sąlygas, įskaitant atlyginimą, nebent šias funkcijas pavedė valdybai. Su atlygintinai dirbančiu vadovu privaloma sudaryti darbo sutartį. VšĮ, kuri JAR įregistruota kaip nevyriausybinė organizacija ir nepriskiriama viešajam sektoriui, vietoj darbo sutarties gali sudaryti savanoriškos veiklos sutartį. Apie vadovo paskyrimą ar atleidimą registro tvarkytojui pranešama ne vėliau kaip per 30 dienų. Viešųjų įstaigų įstatymas kadenciją nustato tik VšĮ, kuriose valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip pusę balsų.

Kas skiria ir atleidžia vadovą

Viešųjų įstaigų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas (VšĮĮ 12 str. 1 d. 4 p.) nustato, kad visuotinis dalininkų susirinkimas skiria į pareigas ir atleidžia vadovą bei nustato jo darbo sutarties sąlygas. Jei sudaryta valdyba, susirinkimas šią funkciją gali pavesti jai (VšĮĮ 12 str. 2 d.). Jei VšĮ dalininkas vienas, jo rašytinis sprendimas laikomas susirinkimo sprendimu (VšĮĮ 12 str. 12 d.).

Vadovas pradeda eiti pareigas nuo paskyrimo dienos, jei sprendime nenustatyta kitaip. Steigiamos VšĮ vadovas pareigas pradeda nuo įstaigos įregistravimo dienos (VšĮĮ 20 str. 1 d.).

Kai susirinkimas ar valdyba nusprendžia vadovą atleisti, darbo sutartis laikoma nutraukta nuo sprendimo priėmimo momento, nebent sprendime nustatyta vėlesnė data (VšĮĮ 20 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad darbo sutartyje galima susitarti dėl atšaukimo sąlygų, pavyzdžiui, įspėjimo terminų ar išmokų, ir toks susitarimas šalims privalomas (LAT e3K-3-473-248/2016, 32 p.). Darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalis (DK 104 str. 1 d.) taip pat nustato, kad darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia jį atšaukus įstatymuose ar steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Jei darbo santykiai truko ilgiau kaip dvejus metus, atšauktam vadovui išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai (DK 104 str. 2 d.).

Darbo sutartis ar savanoriškos veiklos sutartis

Su juridinio asmens vadovu, dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis. Ji gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui (DK 101 str. 1 d.). Kodėl darbo sutarties negalima pakeisti paslaugų sutartimi, rašėme straipsnyje Ar paslaugų sutartimi galima pakeisti darbo sutartį.

Išimtis numatyta VšĮĮ 20 straipsnio 3 dalyje (VšĮĮ 20 str. 3 d.). Vietoj darbo sutarties savanoriškos veiklos sutartis su vadovu gali būti sudaroma, jei VšĮ atitinka abi sąlygas:

• Juridinių asmenų registre (JAR) ji įregistruota kaip nevyriausybinė organizacija;
• pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą ji nepriskiriama viešojo sektoriaus subjektams.

Ar įstaiga atitinka nevyriausybinės organizacijos sąvoką, įvertina jos vadovas ir tai pažymi JAR (Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 12 straipsnio 2 dalis, NVOPĮ 12 str. 2 d.). Žymą registruoti prašo dokumentų ir duomenų teikėjas (JAR nuostatų 148² punktas).

Savanoriška veikla yra savanorio laisva valia neatlyginamai vykdoma visuomenei naudinga veikla (Savanoriškos veiklos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, SVĮ 2 str. 6 d.). Todėl už vadovo veiklą pagal tokią sutartį neatlyginama. Tačiau sutartyje nustatytais atvejais priimančioji organizacija kompensuoja arba avansu apmoka su savanoriška veikla susijusias išlaidas (SVĮ 9 str. 2 d. 7 p.), o ilgalaikę savanorišką veiklą vykdančiam savanoriui SVĮ 13 str. 2 d. nustatytomis sąlygomis gali būti kompensuojamos išlaidos ir skiriami dienpinigiai. Rašytinė sutartis privaloma, jei veikla ilgalaikė, jei numatoma kompensuoti išlaidas arba jei to pageidauja viena iš šalių (SVĮ 11 str. 2 d.). Ilgalaike laikoma veikla pagal sutartį, sudarytą ne trumpesniam kaip 60 dienų laikotarpiui (SVĮ 2 str. 1 d.). Savanoris negali tą pačią dieną, atlikdamas tas pačias funkcijas, dirbti pagal darbo sutartį ir savanoriauti toje pačioje organizacijoje (SVĮ 3 str. 3 d.).

Kokia sutartis sudaroma su neatlygintinai dirbančiu vadovu, kai VšĮ neturi nevyriausybinės organizacijos žymos ar priskiriama viešajam sektoriui, įstatymas tiesiogiai neatsako.

Kas pasirašo sutartį ir nustato atlyginimą

Darbo sutartį VšĮ vardu su vadovu sudaro, keičia ir nutraukia vadovą skiriančio organo (visuotinio dalininkų susirinkimo arba valdybos) įgaliotas asmuo, jei įstatymai nenustato kito vadovą skiriančio ir atleidžiančio subjekto (VšĮĮ 20 str. 3 d.). Tą pačią taisyklę nustato ir Darbo kodeksas: sutartį pasirašo kompetentingo valdymo organo įgaliotas asmuo (DK 102 str.). Todėl vadovas sutarties su savimi pats nepasirašo. Susirinkimo sprendime nurodykite asmenį, kuris pasirašys sutartį įstaigos vardu.

Atlyginimą nustato tas pats organas, kuris nustato darbo sutarties sąlygas, t. y. visuotinis dalininkų susirinkimas arba valdyba, kai ši funkcija jai pavesta (VšĮĮ 12 str. 1 d. 4 p.; VšĮĮ 12 str. 2 d.). Todėl ir atlyginimą didinti ar mažinti sprendžia šis organas, o ne pats vadovas.

Kai VšĮ savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, įstatuose papildomai nurodoma vadovo darbo apmokėjimo tvarka arba nuoroda į ją nustatantį teisės aktą (VšĮĮ 8 str. 3 d. 3 p.; VšĮĮ 8 str. 4 d. 3 p.).

Vadovo registravimas JAR

JAR nurodomi juridinio asmens valdymo organų nariai (Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 1 dalies 7 punktas, CK 2.66 str. 1 d. 7 p.). Registre fiksuojama ir jų įgaliojimų pradžios bei pabaigos datos (JAR nuostatų 18.7 p.).

Apie vadovo paskyrimą ir atleidimą visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 30 dienų privalo pranešti registro tvarkytojui (VšĮĮ 9 str. 4 d.). Valdymo organų narių duomenų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo JAR dienos, išskyrus įstatymų numatytas išimtis (CK 2.66 str. 6 d.). Todėl naują vadovą registruokite nedelsdami: kol pakeitimas neįregistruotas, registre matomas ankstesnis vadovas. Už dokumentų ir duomenų nepateikimą registro tvarkytojui laiku ANK 223 straipsnio 1 dalis (ANK 223 str. 1 d.) nustato baudą vadovui ar kitam įstatymuose ar steigimo dokumentuose nurodytam asmeniui.

Ar vadovo kadencija ribojama

Viešųjų įstaigų įstatymas vadovo kadencijos nenustato, išskyrus toliau nurodytas VšĮ. Jei VšĮ veiklą reglamentuoja kitas įstatymas, VšĮĮ jai taikomas tiek, kiek tas įstatymas nenustato kitaip (VšĮĮ 1 str. 2 d.). Darbo kodekso nuostatos dėl terminuotos darbo sutarties pasibaigimo pasekmių darbo sutarčiai su juridinio asmens vadovu netaikomos (DK 104 str. 3 d.).

Specialios taisyklės taikomos VšĮ, kuriose valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime:

• vadovas priimamas 5 metų kadencijai konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso, o asmuo negali eiti tos pačios įstaigos vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės (VšĮĮ 20 str. 4 d.);
• antrai kadencijai be konkurso jis gali būti skiriamas, jei per pirmąją kadenciją įstaiga pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus (VšĮĮ 20 str. 4 d.);
• vadovas savo darbo laikotarpiu ir 3 metus po darbo sutarties pasibaigimo privalo saugoti konfidencialią informaciją (VšĮĮ 20 str. 5 d.).

Kai valstybė ar savivaldybė yra dalininkė, nepriklausomai nuo balsų dalies, kandidatas į vadovus ir vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos (VšĮĮ 20 str. 7 d.). Toks vadovas bent kartą per metus teikia savininko ar dalininko teises įgyvendinančiai institucijai informaciją apie atitiktį valstybės ar savivaldybės tikslams ir lūkesčiams (VšĮĮ 20 str. 6 d.).

Vadovo pareigos ir atsakomybė

Vadovas organizuoja VšĮ veiklą, veikia jos vardu, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su darbuotojais (VšĮĮ 20 str. 1 d.). Jis atsakingas už finansinės apskaitos organizavimą, metinių ataskaitų parengimą ir pateikimą, dalininkų duomenų pateikimą JADIS, visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą ir kitus VšĮĮ 20 straipsnio 2 dalyje (VšĮĮ 20 str. 2 d.) išvardytus dalykus. Kas be vadovo gali pasirašyti įstaigos dokumentus, rašėme straipsnyje Kas pasirašo įmonės dokumentus: vadovas, įgaliotinis ar akcininkai?.

Vadovas savo darbo laiką tvarko pats, nepažeisdamas maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų (DK 103 str. 1 d.). Už žalą, padarytą kaip darbuotojas, vadovas atsako pagal darbo teisės normas ir darbo sutarties sąlygas, o už civilinių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – pagal civilinės teisės normas (DK 103 str. 2 ir 3 d.). Ginčai dėl atsisakymo sudaryti darbo sutartį, dėl jos nutraukimo teisėtumo ir dėl vadovo civilinių pareigų nagrinėjami teisme (DK 105 str. 2 d.).

VšĮ yra viešasis juridinis asmuo (CK 2.34 str. 2 d.). Todėl jos darbuotojas, paskirtas vadovu, pasibaigus vadovo darbo santykiams turi teisę sugrįžti į buvusias pareigas, išskyrus atvejį, kai sutartis nutraukta darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (DK 58 str.). Apie norą sugrįžti jis turi pranešti ne vėliau kaip per tris darbo dienas po sutarties pasibaigimo (DK 106 str.).

Kaip VšĮ steigiama ir kas laikinai eina vadovo pareigas iki registracijos, rašėme straipsnyje Viešosios įstaigos steigimas: dalininkai, įstatai ir registracija.

Daugiau apie NVO ir viešuosius juridinius asmenis

• NVO, viešosios įstaigos, asociacijos ir labdaros bei paramos fondai
• Neveikianti VšĮ, asociacija ar fondas: ataskaitos ir sustabdymas
• Kada organizacija yra NVO ir ką duoda NVO žyma
• VšĮ dalininko pasitraukimas: teisių perleidimas, JADIS ir įnašas

Kaip pradėti

Atsiųskite VšĮ įstatus, JAR išrašą ir parašykite, ar vadovas dirbs už atlyginimą, ar savanoriškai, ir ar įstaiga turi nevyriausybinės organizacijos žymą.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: NVO, viešosios įstaigos, asociacijos ir labdaros bei paramos fondai.