Ar paslaugų sutartimi galima pakeisti darbo sutartį

Ne, jeigu santykis iš tikrųjų yra darbo santykis. Tai lemia ne sutarties pavadinimas, o tai, kaip žmogus dirba. Jeigu jis atlieka darbo funkciją Jūsų naudai, būdamas Jums pavaldus, ir už tai gauna užmokestį, tai yra darbo sutartis. Paslaugų sutarčių taisyklės taikomos tik ten, kur pavaldumo nėra. Jeigu paslaugų sutartis pasirašyta darbo santykiui pridengti, taikomos taisyklės to santykio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje. Paslaugų sutartis tinka tada, kai žmogus dirba savarankiškai: pats renkasi, kaip atlikti užsakymą, ir pats atsako už tinkamą sutarties įvykdymą.

Kaip darbo sutartį įforminti ir kada apie naują darbuotoją pranešti Sodrai, jau atsakėme darbo teisės konsultacijų dažnų klausimų skiltyje. Įmonės vadovo santykiai turi savo taisykles – apie juos rašėme straipsnyje ar UAB vadovui būtina darbo sutartis. Čia – apie tai, kur eina riba tarp darbo ir paslaugų.

Kuo darbo sutartis skiriasi nuo paslaugų sutarties

Darbo kodekso 32 straipsnio 1 dalis (DK 32 str. 1 d.) apibrėžia darbo sutartį: darbuotojas įsipareigoja, būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai, atlikti darbo funkciją, o darbdavys už tai moka darbo užmokestį.

Svarbiausias žodis čia yra pavaldumas. Jis reiškia, kad darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti visam darbo procesui ar jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (DK 32 str. 2 d.). Be to, komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė, kylanti atliekant darbo funkciją, tenka darbdaviui (DK 32 str. 3 d.).

Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai susitariama dėl būtinųjų sąlygų: darbo funkcijos, darbo apmokėjimo sąlygų ir darbovietės (DK 33 str. 2 d.). Todėl vertinama, dėl ko šalys iš tikrųjų susitarė, o ne tai, kaip jos pavadino dokumentą.

Paslaugų sutartį apibrėžia Civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalis (CK 6.716 str. 1 d.): paslaugų teikėjas pagal kliento užsakymą suteikia tam tikras paslaugas, o klientas už jas sumoka. Tos pačios straipsnio 2 dalis nubrėžia ribą: paslaugų sutarčių taisyklės taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių (CK 6.716 str. 2 d.).

Kaip atrodo savarankiškas paslaugų teikėjas, matyti iš CK 6.717 straipsnio:

• laikydamasis sutarties, jis turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones (CK 6.717 str. 2 d.);
• jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugas jis teikia pats (CK 6.717 str. 1 d.), bet gali pasitelkti trečiuosius asmenis ir už įvykdymą klientui atsako pats (CK 6.717 str. 3 d.).

Darbuotojas, priešingai, dirba darbdavio nustatyta tvarka ir pagal jo nurodymus (DK 32 str. 2 d.).

Į ką žiūrima vertinant santykį

Mūsų praktikoje tikrinant, ar tai darbas, vertinami objektyvūs faktinio santykio požymiai. Klausiama, ar žmogus atliko darbo funkciją įmonės naudai, ar veikė pagal nurodymus ir buvo pavaldus, ar gavo atlygį, ar jam buvo nustatytas darbo laikas ir darbo vieta. Lemia ne tai, kaip šalys santykį pavadino ar vėliau paaiškino, o tai, kaip jis iš tikrųjų vyko. Todėl vėliau surašytas paaiškinimas, kad „tai buvo paslauga”, situacijos paprastai nepakeičia.

Ženklai, kurie praktikoje rodo darbo santykį:

• žmogus dirba įmonės nustatytomis valandomis ir įmonės nurodytoje vietoje;
• darbo priemones, įrankius ar apsaugos priemones jam duoda įmonė;
• jis gauna užduotis ir nurodymus, kaip jas atlikti, o ne tik užsakymą ir rezultatą;
• jis supažindinamas su įmonės darbo tvarka. Tai yra darbdavio pareiga savo darbuotojams: darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik pasirašytinai supažindinęs jį su darbo sąlygomis ir tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis (DK 42 str. 4 d.);
• jis gauna pastovų mėnesinį atlygį nepriklausomai nuo rezultato;
• jis dirba tik šiai įmonei, kaip kitų darbuotojų komandos dalis.

Nė vienas ženklas vienas pats nieko neįrodo. Vertinamas visas vaizdas.

Dažna situacija: žmogus pradeda dirbti „išbandymui”, dar be jokios sutarties, o sutartį žadama pasirašyti vėliau. Mūsų vertinimu, toks „paslaugų išbandymas” nuo darbo santykių kvalifikavimo neapsaugo. Jeigu tikrinimo metu nėra nei paslaugų sutarties, nei dokumentų, rodančių, kad žmogus verčiasi savarankiška veikla, nei atsiskaitymo dokumentų, neįformintas darbas praktikoje vertinamas kaip darbo santykių dangstymas. Darbo kodeksas išbandymą numato darbo sutartyje: dėl jo šalys gali sulygti sudarydamos darbo sutartį (DK 36 str. 1 d.).

Kas nutinka, jei santykis pavadintas ne taip

Darbo kodeksas tai sako tiesiai: šalys negali sudaryti civilinio pobūdžio susitarimų dėl DK nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, o tokiems susitarimams taikomos darbo teisės normos (DK 33 str. 5 d.).

Civilinio kodekso 1.87 straipsnio 1 dalis (CK 1.87 str. 1 d.) nustato: jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos taisyklės to sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje. Jeigu po paslaugų sutartimi slypi darbas, taikomos darbo teisės taisyklės.

Iš to seka kelios pasekmės:

• Pareigos darbdaviui. Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 str. 2 d.). Kai pasirašoma paslaugų sutartis, toks pranešimas paprastai nepateikiamas, todėl pripažinus darbo santykį ši pareiga lieka neįvykdyta.
• Priežiūra. Darbo teisės normų vykdymą kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija ir kitos institucijos (DK 18 str.).
• Žmogaus reikalavimai. Darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas (DK 216 str. 1 d.). Ginčą nagrinėjantis organas gali įpareigoti kitą šalį atkurti pažeistas teises ir priteisti turtinę ar neturtinę žalą (DK 217 str. 1 d.). Darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas jis priteisia atsižvelgdamas į kodekso apribojimus ir ieškinio senaties taisykles (DK 219 str. 1 d.). Į darbo ginčų komisiją kreiptis reikia per tris mėnesius, o neteisėto atleidimo atvejais – per vieną mėnesį nuo tada, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą (DK 220 str. 1 d.).
• Kita atsakomybė. Atsakomybę už darbo kodekso pareigų nevykdymą nustato ne tik DK, bet ir kiti įstatymai (DK 20 str.). Baudų ir mokestinių pasekmių šiame straipsnyje neaptariame – jas vertiname kiekvienu atveju atskirai.

Mūsų praktikoje ginčyti, kad žmogus buvo darbuotojas, prasminga tik tada, kai jis iš tikrųjų dirbo savarankiškai ir tai galima įrodyti dokumentais: sutartimi, jo savarankiškos veiklos dokumentais, sąskaitomis, darbu kitiems užsakovams. Jeigu tokių įrodymų nėra, paprastai protingiau situaciją ištaisyti, o ne ginčytis.

Kada paslaugų sutartis tinka

Paslaugų sutartis yra teisėta ir dažnai patogi forma, kai santykis iš tikrųjų savarankiškas. Mūsų praktikoje tai, pavyzdžiui:

• lektorius, kuris veda sutartą mokymų kursą pagal savo programą ir savo metodais;
• specialistas, kuris atlieka apibrėžtą užduotį ir perduoda rezultatą, o kaip ir kada dirbti, sprendžia pats;
• konsultantas, kuris tuo pačiu metu dirba keliems klientams.

Kai rengiame tokią sutartį, tai matyti ir iš teksto. Sutartyje aprašomas paslaugų rezultatas ar apimtis, o ne pareigos. Nenustatomas darbo laikas ir pavaldumas. Atlygis siejamas su suteiktomis paslaugomis. Tačiau sutarties tekstas padeda tik tada, kai jis atitinka tai, kas vyksta iš tikrųjų. Jeigu sutartis sako viena, o žmogus kasdien dirba kaip darbuotojas, vertinama tikrovė.

Ką patikrinti prieš pasirašant

Prieš pasirinkdami paslaugų sutartį, atsakykite į kelis klausimus:

1. Ar žmogus pats sprendžia, kaip ir kada atlikti užduotį, ar tai sprendžiate Jūs?
2. Ar jis gauna nurodymus dėl darbo proceso, ar tik užsakymą?
3. Ar jis dirba Jūsų priemonėmis, Jūsų nustatytu laiku ir Jūsų vietoje?
4. Ar jo atlygis priklauso nuo suteiktų paslaugų, ar tai pastovus mėnesinis mokėjimas?
5. Ar jis galėtų užduotį perduoti kitam asmeniui, jeigu sutartis to nedraudžia?

Jeigu daugumą atsakymų nulemia Jūsų nurodymai, Jūsų laikas, Jūsų priemonės ir pastovus mėnesinis mokėjimas, santykis greičiausiai yra darbo santykis, ir saugiau sudaryti darbo sutartį.

Kaip pradėti

Atsiųskite sutarties projektą arba trumpai aprašykite, ką žmogus darys, kaip bus organizuojamas jo darbas ir kaip jam bus mokama. Įvertinsime, kuri sutartis tinka, ir parengsime ją.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: darbo teisės konsultacijos.