Skolininkas nemoka pagal sutartį: ką prisiteisti ir kas atsako

Kad prisiteistumėte skolą, palūkanas ar netesybas, sutarties nutraukti nebūtina. Kol sutartis galioja, galite reikalauti ją įvykdyti ir kartu reikalauti netesybų už pavėluotą įvykdymą. Nutraukimas yra atskiras pasirinkimas: jis tinka, kai iš kitos šalies nebesitikite įvykdymo ir norite atgauti tai, ką jau sumokėjote. Jeigu skolininkai keli, kiekvienas iš jų pagal bendrą taisyklę atsako tik už savo dalį. Visą skolą iš bet kurio iš jų galima reikalauti, kai atsakomybė solidari pagal įstatymą ar sutartį arba kai prievolės dalykas nedalus. Kai prievolė susijusi su paslaugų teikimu, solidarumas preziumuojamas. Pradėti verta nuo rašytinio pareikalavimo su aiškiu terminu.

Ar reikia nutraukti sutartį, kad galėtumėte kreiptis į teismą

Ne. Civilinio kodekso 6.213 straipsnio 1 dalis (CK 6.213 str. 1 d.) nustato: jeigu šalis nevykdo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra. Paprastai tariant, galite reikalauti sumokėti skolą, o sutartis lieka galioti.

Už pažeidimą atsakoma ir be nutraukimo. Sutartinės prievolės neįvykdęs asmuo privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius ir sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.).

Dažnas klausimas: ar galima reikalauti ir įvykdyti sutartį, ir sumokėti netesybas. CK 6.258 str. 2 d. atsako taip: kartu reikalauti netesybų ir realaus įvykdymo negalima, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kitokias taisykles numatantis šalių susitarimas negalioja. Taigi už vėlavimą galite reikalauti ir skolos, ir sutartyje numatytų delspinigių.

Jeigu vėliau sutartį nutrauksite, teisių į pinigus neprarasite. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius ir netesybas (CK 6.221 str. 2 d.).

Mūsų praktikoje teisinis „galima“ ir praktinis „verta“ čia skiriasi. Pavyzdžiui, rangovas darbų nebaigė, terminas seniai praėjo, į laiškus nebeatsako. Užsakovas klausia, ar galima pirmiausia paduoti į teismą vien dėl sutartyje numatytų sankcijų už vėlavimą. Galima. Tačiau tada vieną ginčą išskaidysite į kelias bylas, o pagrindinis klausimas – darbai ar sumokėti pinigai – liks neišspręstas. Tokiu atveju dažniausiai siūlome pirmiausia nutraukti sutartį ir tada vienoje byloje reikalauti visų sumų.

Kada verta sutartį nutraukti ir kaip tai padaryti

Vienašališkai, be teismo, sutartį galima nutraukti, kai kitos šalies pažeidimas yra esminis (CK 6.217 str. 1 d.). CK 6.217 str. 2 d. išvardija, į ką tada atsižvelgiama. Pavyzdžiui, ar Jūs iš esmės negaunate to, ko tikėjotės iš sutarties, ir ar pažeidimas duoda pagrindą nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje.

Kai praleistas terminas, taisyklė paprastesnė. Nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą terminą (CK 6.217 str. 3 d.). Todėl eiga tokia:

1. Raštu nustatote protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir apie jį pranešate kitai šaliai (CK 6.209 str. 1 d.). Tame pačiame pranešime galite nurodyti, kad sutartis bus vienašališkai nutraukta, jeigu kita šalis jos neįvykdys per nustatytą papildomą terminą (CK 6.209 str. 3 d.). Ši galimybė netaikoma, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 str. 4 d.). Kol papildomas terminas nesibaigė, galite sustabdyti savo prievolių vykdymą ir reikalauti nuostolių, bet kitų gynimo būdų taikyti negalite, nebent kita šalis praneša, kad sutarties neįvykdys (CK 6.209 str. 2 d.). Įstatymas tiesiogiai nesako, ar toks įspėjimas pakeičia CK 6.218 str. 1 d. išankstinį pranešimą. Mūsų vertinimu, saugiausia daryti abu: nustatyti papildomą terminą ir, jam praėjus, pateikti pranešimą apie nutraukimą pagal 2 žingsnį.
2. Jeigu per tą terminą sutartis neįvykdoma, pranešate apie nutraukimą. Tai daroma iš anksto per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 str. 1 d.). Pirmiausia pažiūrėkite, ką sako pati sutartis – dažnai joje yra savas nutraukimo terminas.

Nutraukus sutartį, abi šalys atleidžiamos nuo jos vykdymo (CK 6.221 str. 1 d.). Tada galite reikalauti grąžinti viską, ką perdavėte kitai šaliai vykdydami sutartį, tuo pat metu grąžindami tai, ką gavote patys (CK 6.222 str. 1 d.). Tai svarbu, kai sumokėjote avansą, o darbai nebuvo atlikti.

Bendresnių sutarčių vykdymo taisyklių čia nekartojame. Jas aptarėme straipsnyje Sutarčių vykdymas ir prievolių pagal sutartis nevykdymo pasekmės.

Ką galima prisiteisti

• Skolą. Tai pagrindinis reikalavimas pagal CK 6.213 str. 1 d.
• Palūkanas. Jeigu sutartis palūkanų nenustato, jas nustato įstatymas. Kokio dydžio ir nuo kada, paaiškinome straipsnyje Skola teisme ir pas antstolį: žyminis mokestis, palūkanos, kiti žingsniai.
• Netesybas. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Jeigu jos neprotingai didelės arba dalis prievolės įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, tačiau ne mažiau už nuostolius (CK 6.258 str. 3 d.). Netesyboms taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d.). Todėl jų nekaupkite metų metus – reikalaukite laiku. Daugiau apie tai: Ką būtina žinoti apie netesybas sutartyse.
• Nuostolius. Nuostoliai – piniginė žalos išraiška: turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos ir negautos pajamos (CK 6.249 str. 1 d.). Jeigu skolininkas yra įmonė, ji atsako tik už nuostolius, kuriuos sutarties sudarymo metu numatė ar galėjo protingai numatyti (CK 6.258 str. 4 d.). Į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 str. 4 d. 3 p.). Atminkite: kai reikalaujate nuostolių, netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.258 str. 2 d.). Tos pačios sumos dukart negausite.

Keli skolininkai: kiekvienas už savo dalį ar visi už visą skolą

Pagal bendrą taisyklę, kai skolininkai du ar daugiau, kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis. Tai dalinė prievolė, ir išimtis gali nustatyti tik įstatymai ar šalių susitarimas (CK 6.5 str.).

Solidarioji prievolė nepreziumuojama. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Įstatymas ją preziumuoja, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 str. 3 d.).

Ką solidarioji atsakomybė reiškia kreditoriui:

• galite reikalauti, kad prievolę įvykdytų visi ar keli skolininkai bendrai arba bet kuris iš jų atskirai, ir tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.);
• jeigu vienas sumokėjo tik dalį, likusios dalies galite reikalauti iš bet kurio kito ar iš visų kartu (CK 6.6 str. 5 d.);
• kai vienas skolininkas visiškai įvykdo solidariąją prievolę, kiti atleidžiami nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 7 d.). Dukart tos pačios skolos neišieškosite.

Kaip skolininkai paskui atsiskaito tarpusavyje, Jums, kaip kreditoriui, nesvarbu. Sumokėjęs skolininkas regreso tvarka reikalauja iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.9 str. 1 d.).

Dažniausi atvejai, kai solidarumą nustato pats įstatymas:

• Sutuoktiniai. Pagal prievoles iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas. Išimtis – kai už sandorį mokama aiškiai per daug ir neprotingai (CK 3.109 str. 2 d.). Solidarumas neatsiranda ir tada, kai vienas sutuoktinis be kito sutikimo ima paskolą ar perka išsimokėtinai, kai tai nebūtina bendriems šeimos poreikiams (CK 3.109 str. 3 d.).
• Laiduotojas. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu laidavimo sutartis nenustato ko kita (CK 6.81 str. 1 d.). Todėl sudarydami sutartį su nauju klientu galite paprašyti jo vadovo ar akcininko laidavimo.

Priešingas pavyzdys – bendraturčiai. Kiekvienas iš jų proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (CK 4.76 str.). Tada skola dalijama pagal dalis, ir kiekvienas atsako už savąją.

Ar kelis skolininkus galima patraukti vienu ieškiniu? Galima, kai ieškinio dalykas yra bendros pagal įstatymus jų pareigos arba to paties pobūdžio reikalavimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais (CPK 43 str. 1 d. 1 ir 2 p.). Ieškovas į vieną ieškinį gali sujungti kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus (CPK 136 str. 1 d.), tačiau teismas turi teisę juos išskirti į atskiras bylas (CPK 136 str. 3 d.). Mūsų praktikoje, kai skola padalyta tarp kelių asmenų ir kiekvienas atsako tik už savo dalį, teikiame atskirus reikalavimus kiekvienam.

Ir dar viena riba. Reikalauti galima tik iš to, kas skolingas pagal sutartį ar sąskaitą. Kitos įmonės, kuri tik susijusi su skolininku, į bylą be atskiro pagrindo įtraukti negalima. Tai paaiškinome paslaugos puslapio dažnų klausimų skiltyje.

Nuo ko pradėti

1. Surinkite dokumentus. Sutartis, sąskaitos, mokėjimų suvestinė ir susirašinėjimas, kuriame skolininkas pripažįsta skolą.
2. Raštu pareikalaukite įvykdyti ir nustatykite terminą. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė protingą jos įvykdymo terminą, o skolininkas per šį terminą prievolės neįvykdė (CK 6.63 str. 1 d. 4 p.). Jeigu sutartyje termino nėra, tai ypač svarbu: tada skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę tik nuo to momento, kai kreditorius raštu pareikalavo ją įvykdyti ir nustatė terminą, o skolininkas per jį prievolės neįvykdė (CK 6.63 str. 3 d.). Mūsų praktikoje pareikalavimą siunčiame ir el. paštu, ir registruotu paštu.
3. Nuspręskite, ko siekiate. Ar norite, kad sutartis būtų įvykdyta, ar ją nutraukti ir atgauti tai, ką sumokėjote? Nuo to priklauso pranešimo turinys.
4. Kreipkitės į teismą. Kada tinka teismo įsakymas, kada ieškinys ir kas vyksta, kai skolininkas nemoka ir po teismo sprendimo, paaiškinome straipsniuose Skola teisme ir pas antstolį ir Per kiek laiko galima išieškoti skolą teisme ir kokių dokumentų reikia.

Kaip pradėti

Atsiųskite sutartį, neapmokėtas sąskaitas ir paskutinį susirašinėjimą su skolininku. Pasakysime, ar verta sutartį nutraukti, ką galima prisiteisti ir iš ko.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: ginčai dėl sutarčių vykdymo.