Skola teisme ir pas antstolį: žyminis mokestis, palūkanos, kiti žingsniai

Dažnai skola prisiteisiama ne ieškiniu, o pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Žyminis mokestis sumokamas prieš pateikiant pareiškimą ir skaičiuojamas nuo reikalaujamos sumos. Skolininkas turi dvidešimt dienų nuo pranešimo įteikimo sumokėti arba pareikšti prieštaravimus. Jeigu jis nieko nedaro, teismo įsakymas įsiteisėja ir pats yra vykdomasis dokumentas, kurį galima perduoti antstoliui. Jeigu skolininkas prieštarauja, kreditorius per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos teikia ieškinį ir primoka trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Toliau – kas šiame kelyje dažniausiai nustebina.

Apie senaties terminus ir dokumentus rašėme atskirai: Per kiek laiko galima išieškoti skolą teisme ir kokių dokumentų reikia. Trumpi atsakymai apie paslaugą yra D.U.K. skiltyje.

Teismo įsakymas ar ieškinys

Civilinio proceso kodekso 431 straipsnio 1 dalis (CPK 431 str. 1 d.) leidžia teismo įsakymo tvarka nagrinėti kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų, atsirandančių iš sutarties, delikto ir kitų pagrindų. Teismas šioje stadijoje reikalavimo pagrįstumo netikrina – tai nustato CPK 435 straipsnio 3 dalis (CPK 435 str. 3 d.).

Šis kelias tinka ne visada. CPK 431 straipsnio 2 dalis išvardija atvejus, kai teismo įsakymo tvarka netaikoma. Praktikoje dažniausiai susiduriame su trimis:

• skolininkas gyvena užsienyje arba ten yra jo buveinė (CPK 431 str. 2 d. 3 p.);
• skolininko gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos (CPK 431 str. 2 d. 4 p.);
• prašomi delspinigiai viršija Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytą normą (CPK 431 str. 2 d. 6 p.).

Tokiais atvejais iš karto teikiamas ieškinys. Kreditorius ieškinį gali rinktis ir savo noru – tai leidžia CPK 431 straipsnio 4 dalis (CPK 431 str. 4 d.). Bet verta žinoti vieną pasekmę. CPK 434 straipsnio 4 dalis (CPK 434 str. 4 d.) nustato: jeigu buvo galima naudotis teismo įsakymu, o pareikštas ieškinys, žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos sumos, kurią atsakovas ginčijo. Išimtis – kai iš atsakovo elgesio buvo pagrindo manyti, kad jis reikalavimą ginčys.

Žyminis mokestis: kada ir kiek

Žyminis mokestis sumokamas prieš kreipiantis į teismą, o mokėjimo įrodymas pridedamas prie pareiškimo.

Dydį nustato CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas (CPK 80 str. 1 d. 1 p.): turtiniuose ginčuose jis skaičiuojamas nuo ieškinio sumos. Bylose dėl pinigų išieškojimo ieškinio suma yra ieškoma suma – CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas (CPK 85 str. 1 d. 1 p.). Už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas ketvirtadalis sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinį (CPK 434 str. 1 d.). Kai dokumentai teikiami tik elektroninių ryšių priemonėmis ir pageidaujama juos taip pat gauti, mokama 75 procentai žyminio mokesčio sumos (CPK 80 str. 7 d.).

Klientai dažnai klausia: jeigu skolininkas prieštaraus, ar primokėti žyminį mokestį iš karto, ar laukti, kol teismas paprašys? Laukti. Gavęs prieštaravimus, teismas praneša kreditoriui, kad šis per keturiolika dienų nuo pranešimo įteikimo gali pareikšti ieškinį ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (CPK 439 str. 3 d.). Už teismo įsakymą jau sumokėta suma įskaitoma į mokestį už ieškinį (CPK 434 str. 2 d.). Mokama tik skirtumas.

Šio termino praleisti negalima. Jeigu per jį tinkamai įforminto ieškinio nėra, pareiškimas laikomas nepaduotu, o teismo įsakymas ir laikinosios apsaugos priemonės panaikinami (CPK 439 str. 6 d.). Tokiu atveju už teismo įsakymą sumokėtas žyminis mokestis negrąžinamas (CPK 434 str. 3 d.).

Kodėl teismo įsakymas ilgai neįsiteisėja

Tai dažniausias klausimas po kelių savaičių: dvidešimt dienų jau praėjo, o teismo įsakymas vis dar neįsiteisėjęs.

Dvidešimt dienų skaičiuojama ne nuo įsakymo išdavimo, o nuo pranešimo įteikimo skolininkui dienos (CPK 437 str. 2 d. 1 p.). Teismo įsakymas įsiteisėja tik tada, kai per šį terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų (CPK 436 str. 7 d.). Net ir pavėluotus prieštaravimus teismas skolininko prašymu gali priimti, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir teismas jį atnaujina (CPK 439 str. 2 d.). Jeigu teismui iš pirmo karto įteikti nepavyko, jis bando dar kartą, ir tai užtrunka.

Įteikimas yra silpniausia teismo įsakymo vieta. CPK 438 straipsnis (CPK 438 str.) šioje tvarkoje neleidžia įteikti dokumentų kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Jeigu paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, teismas pirmiausia nustato kreditoriui terminą patikslinti gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad dokumentus būtų galima įteikti kitu būdu. Nepavykus, teismas panaikina įsakymą ir pareiškimą palieka nenagrinėtą (CPK 431 str. 3 d.). Tada lieka teikti ieškinį bendra tvarka. Už teismo įsakymą sumokėtas žyminis mokestis tokiu atveju grąžinamas pagal pareiškimą (CPK 87 str. 1 d. 5 p.). Teismas prašymu gali negrąžintą sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą (CPK 87 str. 6 d.).

Kokias palūkanas galima prisiteisti

Tikslų palūkanų ir delspinigių dydį nustatome tik perskaitę sutartį ir sąskaitas. Bet taisyklės yra tokios.

• Sutartinės palūkanos ir delspinigiai. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalis (CK 6.37 str. 1 d.) nustato, kad palūkanas gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Jeigu sutartyje nustatyti delspinigiai, teismas gali juos sumažinti, kai jie neprotingai dideli (CK 6.258 str. 3 d.).
• Įstatyminės palūkanos, kai sutartis nieko nenustato. CK 6.210 straipsnio 1 dalis (CK 6.210 str. 1 d.) nustato penkių procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotą sumą. Kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, palūkanos yra šešių procentų dydžio, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 2 d.). Mokėjimams pagal komercines sutartis kitokį dydį nustato Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas, todėl verslo skoloms pirmiausia tikriname jį.
• Procesinės palūkanos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis (CK 6.37 str. 2 d.) įpareigoja skolininką mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Jos skaičiuojamos toliau ir antstolio vykdymo metu.

Pareiškime turi būti nurodyta palūkanų ar delspinigių norma, dydis ir skaičiavimo laikotarpis (CPK 433 str. 1 d. 4 p.). Vienas bendras skaičius be paskaičiavimo tinka blogiausiai.

Kokias išlaidas galima prisiteisti

Laimėjusiai šaliai teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Prie jų priskiriamos, be kita ko, dokumentų įteikimo, sprendimo vykdymo ir advokato pagalbos išlaidos (CPK 88 str. 1 d.). Todėl prašome priteisti visas kliento turėtas išlaidas – tai standartinė praktika.

Dvi sąlygos svarbios iš anksto. Prašymas priteisti advokato pagalbos išlaidas su apskaičiavimu ir įrodymais turi būti pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos – vėliau jų priteisti nebegalima (CPK 98 str. 1 d.). Ir priteisiama ne daugiau, negu leidžia teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintos rekomendacijos (CPK 98 str. 2 d.).

Po sprendimo: vykdomasis dokumentas ir antstolis

Įsiteisėjęs teismo įsakymas pats yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 2 p.). Teismas jį išsiunčia išieškotojui per tris darbo dienas (CPK 438 str.). Jeigu byla baigėsi teismo sprendimu, vykdomąjį raštą pirmosios instancijos teismas išduoda pagal rašytinį pareiškimą, kai sprendimas įsiteisėja (CPK 646 str. 1 d.). Iki įsiteisėjimo sprendimas nevykdomas, nebent teismas nutarė jį vykdyti skubiai (CPK 588 str. 1 d.).

Vykdomasis raštas pagal teismo sprendimą gali būti pateiktas vykdyti per penkerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 str. 2 d.). Vykdomuosius dokumentus antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema (CPK 650 str. 3 d.). Ką antstolis daro pirmiausia – raginimą įvykdyti sprendimą ir terminą jam – aprašėme ginčų dėl sutarčių vykdymo puslapio D.U.K..

Klientai klausia, ką dar reikės mokėti antstolio etape. Šiame etape išlaidos yra antstolio vykdymo išlaidos. Vykdomosios bylos administravimo išlaidas, o Vyriausybės nustatytais atvejais ir išlaidas tretiesiems asmenims bei atlygį antstoliui, apmoka išieškotojas. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (CPK 610 str. 1 d.). Jų dydžius nustato Vyriausybė – CPK 609 straipsnio 3 dalis (CPK 609 str. 3 d.).

Kai skolininkas vis tiek nemoka

Jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių galima išieškoti, vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui (CPK 631 str. 1 d. 2 p.). Tai skamba kaip pabaiga, bet ja nėra.

• Dokumentą galima pateikti iš naujo. Grąžinimas per įstatymų nustatytą terminą netrukdo vėl pateikti dokumento vykdyti (CPK 631 str. 3 d.). Naujas terminas skaičiuojamas nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos (CPK 607 str. 3 d.). Praktikoje dokumentą verta pateikti vėl, kai sužinote apie naują skolininko darbovietę, turtą ar sąskaitą.
• Skolininkui juridiniam asmeniui – bankroto byla. Įstatymas žyminio mokesčio tvarkoje tiesiogiai mini atvejį, kai pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo grindžiamas tuo, kad juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus (CPK 80 str. 1 d. 10 p.). Kiek realiai galima atgauti bankroto byloje, priklauso nuo kreditorių eilės – apie tai rašėme straipsnyje apie senaties terminus ir dokumentus.

Pasakome tai atvirai iš pat pradžių. Teismo sprendimas nustato, kiek skolininkas skolingas. Ar pinigus pavyks atgauti, priklauso nuo to, ar skolininkas turi turto. Todėl prieš pradėdami tikriname, ar skolininkas nėra bankrutavęs ar bankrutuojantis.

Kaip pradėti

Atsiųskite sutartį ar kitą skolos pagrindą, sąskaitas, mokėjimų išrašus ir paskutinį susirašinėjimą su skolininku. Pasakysime, ar tinka teismo įsakymas, kokias palūkanas ir išlaidas verta reikalauti ir ko trūksta dokumentuose.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: skolų išieškojimas teisme.