Per kiek laiko galima išieškoti skolą teisme ir kokių dokumentų reikia

Pagrindinei skolai taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas – Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalis. Delspinigiams ir baudoms terminas yra šeši mėnesiai, tai nustato to paties straipsnio 5 dalis. Palūkanoms ir kitokioms periodinėms išmokoms – penkeri metai; tai nustato to paties straipsnio 10 dalis. Tai reiškia dalyką, kuris nustebina daugumą klientų: pati skola dar gali būti išieškoma, o reikalavimo dėl priskaičiuotų delspinigių senaties terminas jau pasibaigęs. Dokumentų sąrašas trumpas, bet vertimas ir pretenzija dažniausiai ir nulemia, kada byla pajuda.

Trys skirtingi terminai vienoje sąskaitoje

Tai yra dažniausia klaida skaičiuojant, kiek galima reikalauti.

Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalis (CK 1.125 str. 1 d.) nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą. Jis taikomas reikalavimui dėl pagrindinės skolos.

Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalis (CK 1.125 str. 5 d.) nustato sutrumpintą šešių mėnesių terminą ieškiniams dėl netesybų – baudos ir delspinigių – išieškojimo. Šeši mėnesiai praeina greitai, o delspinigiai dažnai sudaro didesnę reikalavimo dalį nei pati skola.

Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 10 dalis (CK 1.125 str. 10 d.) nustato sutrumpintą penkerių metų terminą reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.

Praktinė išvada: prieš rengiant ieškinį reikalavimą reikia išskaidyti į tris dalis ir kiekvienai pritaikyti savo terminą. Vienas skaičius, apimantis viską, teisme sumažinamas.

Kokių dokumentų reikia

Sutartis arba užsakymas. Sąskaitos. Įrodymai, kad prekės perduotos ar paslaugos suteiktos – važtaraščiai, priėmimo aktai, susirašinėjimas. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, jeigu toks yra. Pretenzija ir jos išsiuntimo įrodymas. Skolos paskaičiavimas su datomis.

Sąrašas atrodo trumpas ir dėl to dažnai vertinamas per lengvai.

Vienu atveju: vertimas, apie kurį sužinota per vėlai

Klientas turėjo užsienio skolininką, o sutartis buvo sudaryta ne lietuvių kalba. Dokumentai buvo surinkti greitai, ir klientas planavo kreiptis į teismą tą pačią savaitę.

Vertimas pridėjo atskirą darbą ir atskirą terminą. Ne vieną dieną. Kai dokumentų paketą sudaro sutartis, priedai, kelios dešimtys sąskaitų ir susirašinėjimas, vertimas tampa savarankišku projektu su savo kaina ir savo grafiku.

Apie tai klientai sužino per vėlai beveik visada. Todėl klausiame apie tai pirmame pokalbyje: kokia kalba sutartis, kokia kalba sąskaitos, kokia kalba susirašinėjimas. Jeigu bent vienas atsakymas ne lietuvių, į grafiką iš karto įrašome vertimą.

Vienu atveju: pretenzija egzistuoja ne dėl formalumo

Klientai dažnai klausia, ar pretenzija būtina, nes ji atrodo kaip prarastas laikas.

Mūsų rekomenduojama tvarka yra tokia. Pretenzija siunčiama raštu ir tokiu būdu, kurio išsiuntimą galima parodyti. Joje nurodoma konkreti suma, jos pagrindas, dokumentų numeriai ir datos, terminas sumokėti ir tai, kas bus daroma terminui pasibaigus. Kopija el. paštu, originalas paštu.

Esmė, kurią verta pasakyti atvirai: pretenzija egzistuoja ne dėl formalumo. Ji egzistuoja tam, kad būtų nustatyta data, nuo kurios skolininkas nebegali teigti nežinojęs. Ta data vėliau naudojama skaičiuojant palūkanas, vertinant skolininko elgesį ir sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą.

Praktikoje pretenzija taip pat yra pigiausias filtras. Dalis skolininkų sumoka po jos, o dalis atsako, ir iš atsakymo matyti, ar ginčas realus, ar tai tik vėlavimas.

Susitarimas, kai byla jau teisme

Klientai mano, kad padavus ieškinį kelias atgal uždarytas. Jis neuždarytas.

Susitarimas, kai byla jau teisme, yra galimas, ir praktikoje tai dažnai pigiausias kelias abiem pusėms. Skolininkas jau supranta, kad reikalavimas rimtas, o kreditorius jau matė, kiek kainuoja procesas. Dažniausiai susitariama dėl mokėjimo grafiko ir dalies delspinigių atsisakymo.

Tai yra praktinis pastebėjimas, ne teisės norma. Bet jis pakeičia tai, kaip reikia rašyti ieškinį: paliekant vietos deryboms, o ne užimant maksimalią poziciją.

Vienu atveju: antros eilės kreditorius bankroto byloje

Klientas kreipėsi po to, kai skolininkui buvo iškelta bankroto byla, ir klausė, ar verta teikti reikalavimą.

Atsakymas buvo nemalonus, bet sąžiningas: smulkaus antros eilės kreditoriaus galimybės atgauti skolą praktikoje dažnai mažos.

Priežastis matoma iš įstatymo. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 94 straipsnio 1 dalis (JANĮ 94 str. 1 d.) nustato, kad likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto. To paties straipsnio 2 dalies 1 punktas (JANĮ 94 str. 2 d. 1 p.) išvardija pirmąją eilę: naują ir tarpinį finansavimą suteikę kreditoriai, su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai, socialinio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos bei įmokos į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą, ir prievolės iš nemokumo proceso metu vykdytos veiklos. Visi likusieji reikalavimai tenkinami antrąja eile.

Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 94 straipsnio 4 dalis (JANĮ 94 str. 4 d.) paaiškina, kas iš to seka: kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai patenkinami pirmesnės eilės reikalavimai, o neužtenkant lėšų – proporcingai.

Pasakome tai iš karto. Ne todėl, kad atkalbėtume nuo reikalavimo teikimo – jį pateikti verta beveik visada, nes tai pigu. Pasakome todėl, kad klientas galėtų nuspręsti laiku, ar toliau investuoti į šią bylą, o ne po dvejų metų.

Kaip pradėti

Atsiųskite sutartį, sąskaitas ir paskutinį susirašinėjimą su skolininku. Pasakysime, kuri reikalavimo dalis dar neprarasta pagal senatį, ko trūksta dokumentuose ir ar verta pradėti nuo pretenzijos. Pirmas įvertinimas nemokamas.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: skolų išieškojimas.