Palūkanos ir delspinigiai už pavėluotą mokėjimą: ką leidžia įstatymas
Jeigu skolininkas vėluoja sumokėti, galite reikalauti palūkanų, o jeigu įstatymas ar sutartis nustato delspinigius, ir delspinigių, tačiau jų pagrindas skiriasi. Delspinigiai yra netesybos, todėl jų galima reikalauti, jeigu juos nustato įstatymas arba rašytinis susitarimas (Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 1 dalis, CK 6.258 str. 1 d.; CK 6.72 str.). Palūkanos priklauso ir tada, kai sutartis jų nenumato: įstatymas nustato metines palūkanas už pavėluotą sumą (CK 6.210 str. 1 ir 2 d.), o pagal komercines sutartis, kurioms taikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (MĮSVAĮ), kreditorius turi teisę į šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas (MĮSVAĮ 3 str. 2 d.). Neprotingai didelius delspinigius teismas gali sumažinti (CK 6.258 str. 3 d.). Ieškiniams dėl delspinigių taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d.).
Kaip sutartinius delspinigius reikalauti kartu su skola ir kodėl sutarties tam nutraukti nereikia, rašėme straipsnyje Skolininkas nemoka pagal sutartį: ką prisiteisti ir kas atsako. Čia – kiek ir kokiu pagrindu galima reikalauti už vėlavimą.
Delspinigiai pagal CK: kas tai ir kaip jie nustatomi
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. CK nurodo dvi jų formas: baudą ir delspinigius (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia suma arba užtikrinamos prievolės sumos procentu (CK 6.71 str. 2 d.). Už termino praleidimą jos gali būti skaičiuojamos už kiekvieną praleistą dieną, savaitę ar mėnesį (CK 6.71 str. 3 d.).
Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Pagal vartojimo kredito sutartį už pavėluotą įmokų mokėjimą vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, VKĮ 11 str. 8 d.; nuo 2026 m. lapkričio 20 d. – VKĮ 19 str. 8 d.). Todėl prieš reikalaudami delspinigių patikrinkite, ar jų norma įrašyta pasirašytoje sutartyje ar kitame rašytiniame dokumente, kuriam pritarė abi šalys.
Delspinigiai ir palūkanos nėra tas pats. Palūkanas gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimas (CK 6.37 str. 1 d.). Kai palūkanų dydį nustato įstatymas, šalys gali raštu susitarti dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Jeigu rašytinės formos nesilaikyta, taikomas įstatymo nustatytas dydis (CK 6.37 str. 3 d.). Palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų (CK 6.37 str. 4 d.).
Kada teismas delspinigius sumažina
CK leidžia teismui netesybas sumažinti dviem atvejais: kai jos neprotingai didelės ir kai skolininkas įvykdė dalį prievolės (CK 6.258 str. 3 d.). Prievolių įvykdymo užtikrinimo taisyklėse ta pati taisyklė suformuluota žodžiais „aiškiai per didelės“ (CK 6.73 str. 2 d.). Abiem atvejais yra dvi ribos:
- sumažintos netesybos negali būti mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo;
- jau sumokėtos netesybos nemažinamos.
Todėl, jeigu turite duomenų apie nuostolius, kuriuos patyrėte dėl vėlavimo, pridėkite juos prie ieškinio: ši suma yra riba, žemiau kurios teismas netesybų mažinti negali.
Netesybų ir nuostolių dukart negausite. Kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.258 str. 2 d.). Įstatymų ar sutarties nustatytos palūkanos už praleistą piniginės prievolės terminą laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Todėl už tą patį vėlavimo laikotarpį kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai kartu neskaičiuojami: kai reikalaujama abiejų, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019, 72 p.).
Palūkanos, kai sutartis nieko nenustato
CK taisyklė. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 str. 2 d.). Abi taisyklės taikomos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
MĮSVAĮ taisyklė. Komercinėms sutartims kitokį dydį nustato MĮSVAĮ: jeigu palūkanos ar jų dydis sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas (MĮSVAĮ 3 str. 2 d.). MĮSVAĮ taikomas komercinėms sutartims tarp ūkio subjektų arba tarp ūkio subjektų ir viešųjų subjektų, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (MĮSVAĮ 1 str. 2 d.). Jis netaikomas, be kita ko, sandoriams su vartotojais (MĮSVAĮ 1 str. 3 d. 1 p.) ir mokėjimams, kai skolininkui iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba vykdomos bankroto procedūros ne teismo tvarka (MĮSVAĮ 1 str. 3 d. 4 p.). Jeigu abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, bet sutartis į MĮSVAĮ taikymo sritį nepatenka, taikomos CK 6.210 str. 2 d. palūkanos. Jeigu skolininkui juridiniam asmeniui iškelta nemokumo byla, netesybų ir palūkanų už prievoles, atsiradusias iki nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, nuo tos dienos skaičiuoti draudžiama, kol įsiteisės nutartis patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas, JANĮ 28 str. 1 d. 4 p.).
MĮSVAĮ palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta palūkanų norma, taikyta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai (MĮSVAĮ 2 str. 5 d.). Taikoma norma, galiojusi tą metų pusmetį, kurį atsirado pareiga mokėti palūkanas, o palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną praleistą dieną nuo nesumokėtos sumos (MĮSVAĮ 3 str. 2 d.). Pirmąjį pusmetį taikoma sausio 1 d., antrąjį – liepos 1 d. galiojusi norma (MĮSVAĮ 3 str. 2 d.). Komercinės sutarties sąlyga, dėl kurios negalima nustatyti palūkanų, yra nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu (MĮSVAĮ 9 str. 3 d.).
Nuo kada skaičiuojamos MĮSVAĮ palūkanos
Teisė į palūkanas atsiranda be įspėjimo pasibaigus MĮSVAĮ 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyse nurodytiems laikotarpiams, jeigu kreditorius įvykdė savo pareigas ir laiku negavo mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti (MĮSVAĮ 3 str. 1 d.).
- Tarp ūkio subjektų. Sutartyje nustatytas mokėjimo laikotarpis negali būti ilgesnis negu 60 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos, išskyrus atvejus, kai sutartyje aiškiai susitarta kitaip ir tai nėra nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu (MĮSVAĮ 4 str. 1 d.). Jeigu mokėjimo diena ar laikotarpis sutartyje nenustatyti, palūkanos skaičiuojamos praėjus 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros ar lygiaverčio dokumento gavimo. Jeigu sąskaitos gavimo diena neaiški arba sąskaita gauta anksčiau už prekes, paslaugas ar darbus, palūkanos skaičiuojamos praėjus 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos. Jeigu įstatyme ar sutartyje nustatyta priėmimo ar patikrinimo procedūra, o sąskaita gauta anksčiau arba priėmimo ar patikrinimo dieną, palūkanos skaičiuojamos praėjus 30 kalendorinių dienų nuo priėmimo ar patikrinimo dienos (MĮSVAĮ 4 str. 2 d.). Priėmimo ar patikrinimo procedūros terminas negali būti ilgesnis negu 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos, išskyrus atvejus, kai sutartyje aiškiai nustatyta kitaip ir tai nėra nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu (MĮSVAĮ 6 str.).
- Kai mokėti turi viešasis subjektas. Mokėjimai turi būti atlikti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros ar lygiaverčio dokumento gavimo, o MĮSVAĮ 5 str. 1 d. nurodytais kitais atvejais – nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo, darbų atlikimo arba jų priėmimo ar patikrinimo dienos (MĮSVAĮ 5 str. 1 d.). Ilgesnis laikotarpis galimas, tik jeigu dėl jo sutartyje aiškiai susitarta, tai objektyviai pagrįsta ir laikotarpis neviršija 60 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos (MĮSVAĮ 5 str. 3 d.). Ilgesnio negu 60 kalendorinių dienų laikotarpio sąlyga laikoma negaliojančia ir tada taikomi 5 str. 1 d. nustatyti laikotarpiai (MĮSVAĮ 5 str. 4 d.).
- Mokėjimas dalimis. Jeigu nesumokama kurios nors dalies mokėjimo dieną, palūkanos skaičiuojamos nuo laiku nesumokėtų sumų (MĮSVAĮ 8 str.).
Kartu su teise į palūkanas kreditorius be įspėjimo įgyja teisę į įstatymo nustatyto dydžio fiksuotą išieškojimo išlaidų kompensaciją (MĮSVAĮ 7 str. 1 d.).
Siųsdami sąskaitas elektroniniu būdu, gausite aiškesnę pradžios datą: sąskaitos gavimo diena laikoma neaiškia, jeigu sąskaita išrašyta ir išsiųsta nesinaudojant elektroninėmis priemonėmis (MĮSVAĮ 4 str. 2 d. 2 p.).
Procesinės palūkanos
Pateikus ieškinį, prie skolos prisideda dar viena palūkanų rūšis. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Jų reikalaukite ieškinyje ar pareiškime atskiru punktu.
Terminai ir įmokų paskirstymas
Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d.). Reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų terminas (CK 1.125 str. 10 d.). Praktinis žingsnis: jeigu sutartyje mokėjimas, skaičiuojamas už kiekvieną vėlavimo dieną, vadinamas „palūkanomis“, nelaukite. Skaičiuokite trumpesnį, šešių mėnesių terminą ir reikalavimą pareikškite kuo anksčiau. Pagrindinei skolai taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.), jeigu tos rūšies reikalavimui CK ar kitas įstatymas nenustato sutrumpinto termino (CK 1.125 str. 2 d.). Kaip skaičiuoti visus tris terminus vienoje skoloje, rašėme straipsnyje Per kiek laiko galima išieškoti skolą teisme ir kokių dokumentų reikia.
Jeigu skolininkas sumoka tik dalį, CK nustato, kam ta įmoka skiriama, jeigu šalys nesusitarė kitaip (CK 6.54 str. 1–4 d.):
- pirmiausia kreditoriaus išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu;
- antrąja eile palūkanoms;
- trečiąja eile netesyboms;
- ketvirtąja eile pagrindinei prievolei.
Jeigu skolininkas nurodo kitokį paskirstymą, kreditorius turi teisę atsisakyti priimti tokią įmoką (CK 6.54 str. 5 d.). Skaičiuodami likutį ieškiniui, taikykite šią eilę.
Delspinigiai teismo įsakymo procese
Teismo įsakymo tvarka pareiškimas nenagrinėjamas, jeigu prašomi priteisti delspinigiai (pavėluoto mokėjimo palūkanos) viršija MĮSVAĮ nurodytą pavėluoto mokėjimo palūkanų normą (Civilinio proceso kodekso 431 straipsnio 2 dalies 6 punktas, CPK 431 str. 2 d. 6 p.). Prieš rinkdamiesi šį kelią, palyginkite sutartinių delspinigių normą su MĮSVAĮ 2 str. 5 d. norma tuo pačiu laiko vienetu: delspinigiai gali būti skaičiuojami už kiekvieną dieną, savaitę ar mėnesį (CK 6.71 str. 3 d.). Pareiškime turi būti nurodyta palūkanų ar delspinigių norma, dydis ir skaičiavimo laikotarpis (CPK 433 str. 1 d. 4 p.). Kada tinka teismo įsakymas ir ką jis reiškia toliau, rašėme straipsnyje Skola teisme ir pas antstolį: žyminis mokestis, palūkanos, kiti žingsniai.
Daugiau apie skolų išieškojimą
- Skolų išieškojimas teisme: paslaugos puslapis
- Bylinėjimosi išlaidų priteisimas skolos byloje: ką atlygina skolininkas
- Skolos senaties terminas: kada prasideda, nutrūksta ir atnaujinamas
- Pretenzija skolininkui: ar ji privaloma ir ką keičia prieš teismą
Kaip pradėti
Atsiųskite sutartį, neapmokėtas sąskaitas su jų išsiuntimo datomis ir gautų mokėjimų išrašą. Apskaičiuosime palūkanas ir delspinigius pagal tinkamą pagrindą ir patikrinsime, kuri jų dalis dar neprarasta dėl senaties.
Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt
Plačiau apie šią paslaugą: skolų išieškojimas teisme.