Skolų išieškojimas teisme: dažni klausimai

Užsiregistravus AtgaukSkolą sistemoje, atsiunčiame Jums teisinių paslaugų sutarties projektą. Sistemoje pateikiate duomenis apie skolą ir skolą pagrindžiančius dokumentus. Sistema patikrina skolininko duomenis Registrų centro registruose, apskaičiuoja mokėtiną žyminį mokestį ir parengia pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo arba ieškinį.

Linden teisininkas parengtą dokumentą patvirtina ir jis pateikiamas teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų sistemą. Bylos būklę sistema tikrina kasdien, o apie pokyčius byloje Jus informuojame elektroniniu paštu. Teismo įsakymui ar teismo sprendimui įsiteisėjus, vykdomąjį dokumentą persiunčiame Jums ir, Jums pageidaujant, pateikiame į Antstolių informacinę sistemą.

Kada tinka teismo įsakymas, o kada ieškinys, rašome straipsnyje Teismo įsakymas, dokumentinis procesas ar ieškinys: kada kurį rinktis.

Taip. Teismo įsakymo tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (CPK 431 str. 1 d.), ir šioje dalyje mažiausia reikalavimo suma nenustatyta.

Jeigu reiškiamas ieškinys (pavyzdžiui, skolininkui pateikus prieštaravimus), bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių CPK 441 str. 1 d. nustatytos sumos, nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles su CPK 441 straipsnyje numatytomis išimtimis: byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai žodinio nagrinėjimo prašo bent viena šalis arba teismas pripažįsta, kad jis būtinas (CPK 441 str. 1 ir 2 d.). Laimėjusiai šaliai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Plačiau: Smulkių ginčų bylos: kaip teismas nagrinėja nedidelę skolą.

Linden patikrina, ar skolininkas, fizinis arba juridinis asmuo, nėra bankrutavęs ar bankrutuojantis. Fizinio asmens duomenis sistema tikrina Gyventojų registre ir Nekilnojamojo turto registre: ar skolininkas nėra miręs ar išvykęs, ar skolos laikotarpiu jis valdė nekilnojamąjį turtą.

Nustačius klaidų ar neatitikimų, apie juos pranešame Jums prieš kreipiantis į teismą.

Privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymų numatytais atvejais (CPK 22 str. 1 d.). Pretenzija nėra nurodyta tarp duomenų, kurie privalo būti pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo (CPK 433 str. 1 d.) ar ieškinyje (CPK 135 str. 1 d.).

Vis dėlto pretenzija gali būti naudinga, kai sutartyje mokėjimo terminas nenustatytas: tokiu atveju skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę nuo to momento, kai kreditorius raštu pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė įvykdymo terminą, o skolininkas per šį terminą prievolės neįvykdė (CK 6.63 str. 3 d.).

Plačiau: Pretenzija skolininkui: ar ji privaloma ir ką keičia prieš teismą.

Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.), tačiau atskirų rūšių reikalavimams įstatymai nustato sutrumpintus terminus (CK 1.125 str. 2 d.). Pavyzdžiui, ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas šešių mėnesių terminas (CK 1.125 str. 5 d.), o reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo – penkerių metų terminas (CK 1.125 str. 10 d.).

Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.), o senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka ir skolininko veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (CK 1.130 str. 1 ir 2 d.). Ieškinys, kurį teismas paliko nenagrinėtą dėl ieškovo kaltės, kurį atsisakyta priimti arba kurio ieškovas atsisakė, senaties termino nenutraukia (CK 1.130 str. 4 d.).

Plačiau: Skolos senaties terminas: kada prasideda, nutrūksta ir atnaujinamas.

Taip, Jūsų vardu į teismą kreipiamės teisinių paslaugų sutarties pagrindu: jos projektą atsiunčiame Jums užsiregistravus sistemoje. Mažiausias mėnesinis bylų kiekis nenustatomas, mokate tik už faktiškai perduotas bylas.

Turint daug skolų, galima pradėti nuo bandomojo projekto, kurio metu automatizuotu procesu administruojamas sutartas bylų kiekis.

Pateikiate skolininko duomenis, skolos sumą, skolos atsiradimo pagrindą (pavyzdžiui, sutartį, sąskaitas faktūras) ir, jeigu prašote palūkanų ar delspinigių, jų normą ir skaičiavimo laikotarpį.

Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodyti CPK 433 str. 1 d. išvardyti duomenys, tarp jų reikalavimas, jo faktinis pagrindas ir įrodymai, kuriais galima pagrįsti reikalavimą (CPK 433 str. 1 d. 6 p.), tačiau patys įrodymai prie šio pareiškimo nepridedami (CPK 433 str. 3 d.). Jeigu vėliau tektų teikti ieškinį, prie jo pridedami dokumentai ir kiti įrodymai (CPK 135 str. 2 d.), todėl skolą pagrindžiančius dokumentus verta pateikti iš karto. Rengiant dokumentus mūsų teisininkas gali susisiekti su Jumis dėl papildomos informacijos.

Plačiau: Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo: į kurį teismą ir ką nurodyti.

Taip. Duomenys apie skolas į AtgaukSkolą sistemą perduodami šalių suderintu formatu: Excel failu arba tiesiai iš Jūsų verslo valdymo sistemos, atlikus integraciją. Sistemos diegti į Jūsų IT infrastruktūrą nereikia.

Daugelio bylų žyminio mokesčio ir Linden sąskaitų mokėjimus galima sugrupuoti į vieną SEPA formato mokėjimo failą.

Taip. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, – šešių procentų dydžio metines palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 ir 2 d.). Komercinėms sutartims tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų taikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (MĮSVAĮ 1 str. 2 d.): jeigu palūkanos sutartyje nenustatytos, kreditorius turi teisę į šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas (MĮSVAĮ 3 str. 2 d.), kurių norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma palūkanų norma (MĮSVAĮ 2 str. 5 d.), galiojusi tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas (MĮSVAĮ 3 str. 2 d.).

Delspinigius gali nustatyti įstatymai ar sutartis (CK 6.258 str. 1 d.), o susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Be to, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą (CK 6.37 str. 2 d.).

Tačiau už tą patį vėlavimo laikotarpį kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai kartu neskaičiuojami: kai reikalaujama abiejų, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją, o jeigu sutartyje nenustatyta, kad netesybos mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, nuo kreipimosi į teismą dienos delspinigiai nepriteisiami, juos pakeičia procesinės palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019, 59 ir 72 p.). Teismo įsakymo tvarka pareiškimas nenagrinėjamas, jeigu prašomi priteisti delspinigiai viršija MĮSVAĮ nurodytą pavėluoto mokėjimo palūkanų normą (CPK 431 str. 2 d. 6 p.). Plačiau: Palūkanos ir delspinigiai už pavėluotą mokėjimą: ką leidžia įstatymas.

Kai skolai priteisti tinka teismo įsakymo tvarka, į teismą kreipiamės pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismo įsakymo tvarka pareiškimas nenagrinėjamas, pavyzdžiui, kai skolininkas gyvena užsienyje arba jo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos (CPK 431 str. 2 d. 3 ir 4 p.).

Į teismą taip pat gali būti kreipiamasi su ieškiniu, kai skolininkas pateikia prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, nesvarbu, ar juose nurodytas pagrindas (CPK 439 str. 2 ir 3 d.), arba kai Linden teisininkai, įvertinę skolos susidarymo aplinkybes, mano, kad ieškinys tinkamesnis konkrečiai skolai priteisti. Tokius reikalavimus kreditoriaus pasirinkimu taip pat galima nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles arba dokumentinio proceso tvarka (CPK 431 str. 4 d.).

Plačiau: Dokumentinis procesas: kaip priteisti skolą, kai ją įrodo dokumentai.

Įstatymas nustato atskirų žingsnių terminus, o teismas imasi priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti (CPK 7 str. 1 d.). Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo padavimo teismui dienos (CPK 435 str. 1 d.), teismo įsakymas išduodamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną (CPK 436 str. 1 d.), o jo kopija skolininkui išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po išdavimo (CPK 437 str. 1 d.).

Skolininkui siūloma ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo įteikimo dienos sumokėti priteistas sumas arba pareikšti prieštaravimus (CPK 437 str. 2 d. 1 p.). Jeigu per šį terminą skolininkas prieštaravimų nepareiškia, teismo įsakymas įsiteisėja (CPK 436 str. 7 d.), o įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui (CPK 438 str.). Todėl bendra trukmė priklauso ir nuo to, kada skolininkui įteikiami dokumentai.

Gavęs prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas apie juos praneša kreditoriui, o šis per keturiolika dienų nuo pranešimo įteikimo dienos gali pareikšti ieškinį (CPK 439 str. 3 d.).

Mums pateikus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo Jūsų vardu, skolininkas gali ginčyti skolą pateikdamas prieštaravimus. Prieštaravimų pagrindo skolininkas nurodyti neprivalo (CPK 439 str. 2 d.). Gavus skolininko prieštaravimus, ieškinys teismui turi būti pareikštas ir trūkstama žyminio mokesčio dalis primokėta ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, kitaip teismo įsakymas panaikinamas, o sumokėtas žyminis mokestis negrąžinamas (CPK 439 str. 3 ir 6 d.; CPK 434 str. 3 d.). Tai netrukdo vėliau pareikšti ieškinį bendra tvarka (CPK 439 str. 6 d.).

Jeigu skolininkas prieštarauja tik dėl dalies reikalavimų, dėl neginčijamos dalies teismas priima naują teismo įsakymą, o ieškinys pareiškiamas dėl likusios dalies; jeigu prieštaraujama tik dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas šį klausimą išsprendžia nutartimi (CPK 439 str. 4 d.). Tolesni veiksmai priklauso nuo prieštaravimų turinio:

1. Jeigu skolininkas prieštaravimuose nurodo argumentus, su Jumis individualiai aptarsime skolininko argumentų pagrįstumą, susiderinsime tolesnę bylos vedimo teisme strategiją ir atlygį už Linden paslaugas.
2. Jeigu skolininkas prieštaravimuose argumentų nenurodo, Linden pateiks ieškinį teismui ginčo teisenos tvarka už 50 proc. dydžio mokestį, skaičiuojamą nuo pradinės kliento sumokėtos sumos už procesinių dokumentų rengimą.

Už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis yra lygus ketvirtadaliui žyminio mokesčio, mokamo už ieškinį, bet ne mažesnis nei įstatymo nustatyta mažiausia suma (CPK 434 str. 1 d.; CPK 80 str. 1 d. 7 p.). Todėl už ieškinį ginčo teisenos tvarka mokamas žyminis mokestis yra keturis kartus didesnis nei už pareiškimą dėl teismo įsakymo (išskyrus atvejus, kai taikoma ši mažiausia suma). Jau sumokėtas žyminis mokestis įskaitomas (CPK 434 str. 2 d.), todėl atsiųsime duomenis trūkstamai žyminio mokesčio daliai primokėti.

Skolininko prieštaravimai turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos (CPK 439 str. 2 d.). Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šiam terminui, skolininko prašymu teismas terminą gali atnaujinti (CPK 439 str. 2 d.). Jeigu per šį terminą prieštaravimų nėra, teismo įsakymas įsiteisėja (CPK 436 str. 7 d.).

Plačiau: Skolininkas pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo: ką daryti.

Praneškite mums apie gautą mokėjimą. Jeigu skolininkas per prieštaravimams nustatytą terminą teismo įsakymą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo įsakymą ir bylą nutraukia (CPK 439 str. 7 d.). Jeigu skolininkas sumoka dalį, o prieštaravimus pareiškia tik dėl likusios dalies, dėl neginčijamos dalies teismas priima naują įsakymą (CPK 439 str. 4 d.).

Jeigu šalys nesusitarė kitaip, skolininko įmokos pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile – palūkanoms, trečiąja eile – netesyboms ir ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei (CK 6.54 str. 1–4 d.). Jeigu su skolininku susitariate taikiai ir teismas patvirtina taikos sutartį, ta pačia teismo nutartimi teismo įsakymas panaikinamas (CPK 439 str. 8 d.).

Teismo įsakymo procese dokumentai skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu (CPK 438 str.). Jeigu paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas gali panaikinti teismo įsakymą ir pareiškimą palikti nenagrinėtą tik prieš tai nustatęs kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu (CPK 431 str. 3 d.).

Tokiu atveju Linden teisininkas su Jumis aptaria tolesnius veiksmus.

Teismo įsakymui įsiteisėjus, vykdomasis dokumentas yra pats teismo įsakymas (CPK 587 str. 2 p.), kurį teismas išsiunčia išieškotojui (CPK 438 str.). Teismo sprendimui pagal ieškinį įsiteisėjus, pagal mūsų rašytinį pareiškimą teismas išduoda vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo (CPK 646 str. 1 d.). Vykdomąjį dokumentą persiunčiame Jums.

Jums pageidaujant, perduodame vykdomąjį dokumentą antstoliams priverstiniam vykdymui. Pateiktą vykdomąjį dokumentą Antstolių informacinė sistema paskirsto antstoliui (CPK 650 str. 3 d.), kuris atlieka išieškojimo veiksmus, pavyzdžiui, gali apriboti disponavimą skolininko lėšomis sąskaitose arba jas priverstinai nurašyti (CPK 689 str. 2 d.). Apie paskirtą antstolį informuojame Jus elektroniniu paštu.

Rekomenduojame aktyviai domėtis sprendimo vykdymo eiga ir palaikyti ryšį su sprendimą vykdančiu antstoliu.

Vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, išlaidos tretiesiems asmenims už jų suteiktas paslaugas ir atlygis antstoliui (CPK 609 str. 1 d.), o jų dydžius nustato Vyriausybė (CPK 609 str. 3 d.).

Išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir Vyriausybės nustatytais atvejais kitas vykdymo išlaidas, o vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (CPK 610 str. 1 d.). Išimtis dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali nustatyti Vyriausybė (CPK 610 str. 2 d.).

Plačiau: Vykdomasis raštas: kaip jį gauti ir pateikti antstoliui.

Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 str. 2 d.). Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, o kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas skaičiuojamas nuo jo grąžinimo išieškotojui dienos (CPK 607 str. 1 ir 3 d.). Senaties terminas nutraukiamas ir tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą (CPK 607 str. 1 d.).

Įsiteisėjęs teismo įsakymas pats yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 2 p.), todėl jį rekomenduojame pateikti vykdyti iš karto, kai jis įsiteisėja.

Plačiau: Vykdomasis raštas: kaip jį gauti ir pateikti antstoliui.

Apie pokyčius bylose Jus informuojame elektroniniu paštu. AtgaukSkolą sistemoje matote savo bylų teisme būklę, jų procesines stadijas ir bylų dokumentus, todėl jungtis prie teismų elektroninės sistemos Jums nereikia.

Pagal Jūsų poreikį formuojamos ataskaitos, pavyzdžiui, reikalavimų administravimo ataskaita su finansine informacija ir bylų administravimo ataskaita su bylų stadijomis; jas galima eksportuoti XLSX formatu.

Linden sąskaita už teisminį atstovavimą priteisiant ir išieškant skolą apima:

• pareiškimo ar ieškinio parengimą ir pateikimą teismui;
• reikiamas VĮ Registrų centro valdomų registrų patikras ir išrašus teismui;
• bylos administravimą teisme iki vykdomojo dokumento gavimo, kai byloje nėra ginčo dėl įsiskolinimo sumos: Linden teisininkai kasdien tikrina bylos nagrinėjimo būseną teisme, esant pokyčiams priima reikiamus sprendimus dėl tolesnės skolos išieškojimo eigos ir apie teismo, skolininko ar Linden teisininkų veiksmus byloje nedelsiant informuoja Jus elektroniniu laišku;
• teismo įsakymui ar teismo sprendimui dėl skolos priteisimo įsiteisėjus – vykdomojo dokumento gavimą iš teismo, persiuntimą Jums ir, Jums pageidaujant, pateikimą į Antstolių informacinę sistemą (įsiteisėjęs teismo įsakymas pats yra vykdomasis dokumentas, CPK 587 str. 2 p.; pagal teismo sprendimą vykdomasis raštas išduodamas pagal rašytinį pareiškimą, CPK 646 str. 1 d.);
• tolesnį automatizuotą vykdymo eigos sekimą ir Jūsų informavimą.

Puslapyje nurodyti mokesčiai neapima komunikacijos su antstoliais dėl priverstinio skolos išieškojimo veiksmų.

• Žyminis mokestis. Paduodant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo Jūsų vardu, teismui turime pateikti ir žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Žyminio mokesčio dydį galite apskaičiuoti mūsų žyminio mokesčio skaičiuoklėje. Tikslų žyminio mokesčio dydį ir mokėjimo informaciją nurodysime Jums pateikus duomenis apie skolą į AtgaukSkolą sistemą.
• Papildomos išlaidos gali atsirasti nagrinėjant bylą, jeigu skolininkas ginčija įsiskolinimo sumą teisme (žr. skiltį Skolininko prieštaravimai).
• Antstolio vykdymo išlaidos. Jų dydžius nustato Vyriausybė (CPK 609 str. 3 d.); kas jas apmoka, rašome atsakyme „Kas apmoka antstolio vykdymo išlaidas?“.

Teismas bylinėjimosi išlaidų pats neatlygina: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), todėl Jums laimėjus bylą jos priteisiamos iš skolininko. Jeigu reikalavimas patenkinamas iš dalies, išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai priteisiamos pagal rašytinį prašymą, kuris kartu su išlaidų dydį patvirtinančiais įrodymais pateikiamas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, ir ne didesnės nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (CPK 98 str. 1 ir 2 d.); išlaidos už kitų nei advokatai ar advokatų padėjėjai asmenų teikiamas teisines paslaugas neatlyginamos (CPK 88 str. 3 d.). Jeigu skolą buvo galima priteisti teismo įsakymo tvarka, bet buvo pareikštas ieškinys, išlaidos priteisiamos tik nuo skolininko ginčytos sumos, išskyrus atvejus, kai iš skolininko elgesio buvo pagrindo manyti, kad jis reikalavimą ginčys (CPK 434 str. 4 d.).

Jeigu skolininkas pagrįstai ginčija skolą ir ieškinys atmetamas, Jūsų bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o skolininko turėtos bylinėjimosi išlaidos gali būti priteistos iš Jūsų (CPK 93 str. 1 d.). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (CPK 93 str. 4 d.).

Taip. Kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar MĮSVAĮ nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti įstatymo nustatyto dydžio fiksuotą sumą (MĮSVAĮ 7 str. 1 d.), o be jos reikalauti kompensuoti visas šią sumą viršijančias su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (MĮSVAĮ 7 str. 2 d.). Advokato pagalbos išlaidos kreipiantis į teismą, taip pat dėl teismo įsakymo išdavimo, yra bylinėjimosi išlaidos ir jų atlyginimas sprendžiamas toje byloje, kurioje jos patirtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

Šis įstatymas taikomas komercinėms sutartims tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų (MĮSVAĮ 1 str. 2 d.) ir netaikomas sandoriams su vartotojais (MĮSVAĮ 1 str. 3 d. 1 p.). Įstatymas taip pat netaikomas mokėjimams, kai skolininkui iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla ir kai skolininkui vykdomos bankroto procedūros ne teismo tvarka (MĮSVAĮ 1 str. 3 d. 4 p.).

Plačiau: Bylinėjimosi išlaidų priteisimas skolos byloje: ką atlygina skolininkas.

Jeigu skolininkas yra vartotojas, bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, t. y. savo iniciatyva (CK 6.228⁴ str. 9 d.). MĮSVAĮ sandoriams su vartotojais netaikomas (MĮSVAĮ 1 str. 3 d. 1 p.), todėl palūkanų dydį nustato sutartis arba įstatymai, o jiems nenustačius taikomos CK 6.210 str. 1 d. nustatytos palūkanos.

Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens, išieškojimas negali būti nukreipiamas į turtą, kuris būtinas skolininkui ar jo šeimai gyventi, dirbti pagal profesiją ar mokytis (CPK 668 str. 1 d.), o išskaitų iš darbo užmokesčio dydis ribojamas (CPK 736 str. 1 d.).

Plačiau: Skolos išieškojimas iš fizinio asmens ir iš įmonės: kuo skiriasi.

Teismo įsakymo tvarka pareiškimas nenagrinėjamas, jeigu skolininkas gyvena užsienyje arba užsienyje yra skolininko buveinė (CPK 431 str. 2 d. 3 p.), ir tokie ieškiniai nenagrinėjami dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 str. 4 d.).

Jeigu skolininkas yra kitoje ES valstybėje narėje, išskyrus Daniją, kreditorius gali naudotis Europos mokėjimo įsakymo procedūra, skirta tarptautinio pobūdžio bylų dėl neginčytinų piniginių reikalavimų procesui supaprastinti ir pagreitinti (Reglamento (EB) Nr. 1896/2006 1 str. 1 d. a p., 2 str. 3 d. ir 3 str. 1 d.). Dėl skolininko užsienyje susisiekite su mumis.

Plačiau: Skolininkas kitoje ES valstybėje: Europos mokėjimo įsakymas ir kiti keliai.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, draudžiama išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka (FABĮ 6 str. 5 d. 1 p.). Tokiu atveju kreditorius per teismo nustatytą laikotarpį reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pareiškia bankroto administratoriui ir kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus (FABĮ 23 str. 1 d.). Todėl prieš kreipdamiesi į teismą tikriname, ar skolininkas nėra bankrutavęs ar bankrutuojantis.

Jeigu bankrutuoja ar likviduojama įmonė, dėl tolesnių veiksmų susisiekite su mumis. Kaip pareikalauti skolos iš likviduojamos įmonės, rašome straipsnyje Likviduojamos įmonės skola: kaip kreditoriui pareikalauti savo pinigų.