Sutarčių vykdymas ir prievolių pagal sutartis nevykdymo pasėkmės

Civilinis kodeksas nustato, kad teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl kiekviena iš šalių privalo griežtai laikytis sutartimi nustatytų įsipareigojimų ir vykdyti juos tiksliai šalių sutartu būdu. Įstatymas numato tokius sutarčių vykdymo principus:  (1) sutartis turi būti vykdoma sąžiningai, t. y. kiekviena iš šalių kitos atžvilgiu privalo elgtis sąžiningai; (2) kiekviena iš šalių, vykdydama sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis su kita šalimi; (3) sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, t. y. siekiant kad kita šalis galėtų vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį su mažiausiomis sąnaudomis.

Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), jeigu tokios nustatytos įstatymų arba sutartos šalių rašytiniu susitarimu. Sutarties neįvykdymu, pagal civilinį kodeksą yra laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą, nepilną ar nepakankamą prievolės įvykdymą bei įvykdymo termino praleidimą. Taigi, bet kokios šalies prievolės pagal sutartį neįvykdymas gali būti laikomas sutarties pažeidimu ir atitinkamai suteikia kitai šaliai teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ir (ar) netesybų sumokėjimo.

CK nustato, kad sutarties sąlygos, kurios panaikina ar apriboja šalies atsakomybę už sutarties neįvykdymą arba leidžia ją įvykdyti tokiu būdu, kuris iš esmės skiriasi nuo to, kurio protingai tikėjosi kita šalis, negalioja, jeigu tokios sąlygos, atsižvelgiant į sutarties prigimtį bei kitas aplinkybes, yra nesąžiningos.

Nuostoliai

Nuostoliai – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Jeigu atsakinga už sutarties nevykdymą šalis iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Pažymėtina, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos:

• skirtos žalos prevencijai ar jos sumažinimui;
• susijusios su žalos įvertinimu;
• susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, jog civilinis kodeksas nustato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą mokamos 6% dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 2 d.). Taigi, iš šalies, praleidusios piniginės prievolės įvykdymo terminą, gali būti išieškomos 6% metinės palūkanos, kurios laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.), netgi jeigu tokia prievolė nebuvo nustatyta sutartyje. Komercinėms sutartims kitokį palūkanų dydį nustato toliau aptariamas MĮSVAĮ.

LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (MĮSVAĮ), taikomas tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (MĮSVAĮ 1 str. 2 d.), taip pat nustato palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį: tai 8 procentiniais punktais padidinta palūkanų norma, taikoma vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai (MĮSVAĮ 2 str. 5 d.), galiojusi tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas (MĮSVAĮ 3 str. 2 d.). Įstatyme taip pat nustatyta, kad kreditorius įgijęs teisę į nustatytas palūkanas, be priminimo turi teisę gauti iš skolininko įstatymo nustatyto dydžio fiksuotą kompensaciją (MĮSVAĮ 7 str. 1 d.) bei teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią kompensaciją viršijančias jo patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant ir užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Šios palūkanos ir fiksuota kompensacija gali būti taikomos nesant atitinkamos nuostatos sutartyse (MĮSVAĮ 3 str. 2 d., 7 str. 1 d.). Išsamiau apie tai rašome straipsnyje Palūkanos ir delspinigiai už pavėluotą mokėjimą: ką leidžia įstatymas.

Netesybos

Civilinis kodeksas netesybas apibrėžia kaip įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų sumą, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybų formos yra bauda ir delspinigiai. Netesybas skolininkas privalo sumokėti, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Tačiau jeigu netesybos neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali jas sumažinti, bet ne mažiau nei iki nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumos (CK 6.258 str. 3 d.). Susitarimas dėl netesybų privalo būti rašytinis (CK 6.72 str.). Kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.258 str. 2 d.).

Kitos sutarties pažeidimo pasekmės

Civilinis kodeksas numato sutarties vykdymo sustabdymo atvejus: jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu, tai bet kuri iš jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis nepradės jos vykdyti. Kai sutartį pažeidusi šalis CK nustatytomis sąlygomis šalina įvykdymo trūkumus, kita šalis gali sustabdyti savo prievolių įvykdymą tol, kol trūkumai pašalinami, bei reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.208 str. 4 d.). Jeigu sutartis neįvykdyta, nukentėjusi šalis gali raštu nustatyti protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir pranešti apie tai kitai šaliai. Nukentėjusi šalis taip pat gali šiam terminui sustabdyti savo prievolių vykdymą ir pareikalauti atlyginti nuostolius, tačiau šiuo laikotarpiu ji negali taikyti kitų gynimosi būdų (CK 6.209 str. 2 d.).

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos, CK 6.37 str. 2 d.).