Ką būtina žinoti apie netesybas sutartyse?
Vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str. 1 d.) – sutarties sąlygos, numatančios, kad pažeidusi atitinkamus sutartinius įsipareigojimus šalis privalės sumokėti kitai šaliai netesybas. Netesybos (bauda, delspinigiai) gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 str. 2 d.), o už prievolės įvykdymo termino praleidimą jos gali būti skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 str. 3 d.).
Nustatant sutartyje netesybų dydį reikia nepamiršti, kad jos turi būti protingos ir negali būti nepagrįstai didelės. Priešingu atveju, šalis, iš kurios reikalaujama priteisti netesybas gali teismo prašyti jas sumažinti. Įstatymas nenustato vieno protingo netesybų dydžio: teismas gali netesybas sumažinti, jeigu jos neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą; netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos (CK 6.258 str. 3 d.). Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine išraiška ar fiksuota suma) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu.
Kadangi sumažintos netesybos negali būti mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.258 str. 3 d.), ieškovas, siekdamas pagrįsti, kad jo prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio, gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės.
Netesybos gali būti nurodytos užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 str. 2 d.), todėl patartina sutartyje aiškiai nurodyti, nuo kokios sumos skaičiuojami delspinigiai, ir ar į ją įskaičiuojamas PVM.
Itin svarbu atkreipti dėmesį, kad reikalavimams dėl netesybų taikomas sutrumpintas – 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d.). Šio termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.), nebent teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, ir jį atnaujina (CK 1.131 str. 2 d.), tačiau ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Jei skolininkas atsiskaito dalimis, atkreipkite dėmesį, kad, jeigu šalys nesusitarė kitaip, jo įmokos pirmiausia skiriamos kreditoriaus išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile palūkanoms, trečiąja eile netesyboms ir tik ketvirtąja eile pagrindinei prievolei, t. y. pačiai skolos sumai (CK 6.54 str. 1–4 d.). Kitokį įmokų paskirstymą šalys gali nustatyti susitarimu. Išsamiau apie tai rašome straipsnyje Palūkanos ir delspinigiai už pavėluotą mokėjimą: ką leidžia įstatymas.
