Įmonių teisė

Įmonės pavadinimas: reikalavimai, angliški žodžiai ir rezervacija

Įmonės pavadinimas turi leisti ją atskirti nuo kitų juridinių asmenų, būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir turėti teisinę formą nusakančius žodžius, pavyzdžiui, „UAB“ ar „MB“. Atskiros taisyklės apie angliškus pavadinimus įstatyme nėra, bet lietuvių kalbos normų reikalavimas taikomas ir jiems. Pavadinimas, tapatus ar panašus į užsienio įmonės pavadinimą, galimas, kai Lietuvos įmonė su ta užsienio įmone susijusi ir turi jos sutikimą. Pavadinimą galima iš anksto laikinai įrašyti į Juridinių asmenų registrą šešiems mėnesiams. Tai neprivaloma, bet naudinga: registras patikrina, ar pavadinimas nėra tapatus kitiems, o vėliau teikiami pavadinimai tikrinami ir su laikinai įrašytais (JAR nuostatų 110 p.).

Kaip parengti steigimo dokumentus ir kas juos pasirašo, rašėme straipsnyje UAB steigimas žingsnis po žingsnio: dokumentai, parašai ir notaras. Čia aprašome tik pavadinimą: ką jis privalo turėti, ko negali, ir kaip jį apsaugoti iki įmonės įregistravimo.

Ką pavadinimas privalo turėti

Juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų (Civilinio kodekso 2.39 straipsnio 1 dalis, CK 2.39 str. 1 d.). Pavadinimas turi atitikti Civilinio kodekso 2.39 ir 2.40 straipsnių, Juridinių asmenų registro nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimus (JAR nuostatų 102 p.).

Pavadinime privalo būti teisinė forma:

  • Uždarosios akcinės bendrovės pavadinime turi būti žodžiai „uždaroji akcinė bendrovė“ arba santrumpa „UAB“, o akcinės bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ arba santrumpa „AB“ (Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, ABĮ 2 str. 5 d.).
  • Mažosios bendrijos pavadinime turi būti žodžiai „mažoji bendrija“ arba santrumpa „MB“ (Mažųjų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, MBĮ 2 str. 3 d.).

Pavadinimas sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę (CK 2.40 str. 1 d.).

Lietuvių kalbos normos ir angliški žodžiai

Pagrindinis reikalavimas yra toks: pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų (CK 2.40 str. 2 d.). Valstybinės kalbos įstatymas tą patį sako apie visas Lietuvoje veikiančias įmones: jų pavadinimai daromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų (Valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnis, VKĮ 16 str.).

Civiliniame kodekse nėra atskiros taisyklės, kuri tiesiogiai leistų ar draustų anglų kalbos žodžius. Todėl klausimas ne tas, ar žodis angliškas, o tai, ar pavadinimas atitinka lietuvių kalbos normas. Kaip registras šį reikalavimą taiko konkrečiam žodžiui, įstatyme neišvardyta. Laikinas įrašymas parodo tik tai, ar pavadinimas nėra tapatus kitiems (JAR nuostatų 110 p.). Ar pavadinimas atitinka kalbos normas, galutinai paaiškėja registruojant įmonę, todėl dėl abejotino žodžio verta pasitarti iš anksto.

Įstatymas numato du atvejus, kai pavadinimas gali būti sudarytas kitaip (CK 2.40 str. 3 d.):

  1. Raidės ir skaitmenys. Pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių, bet tik tada, jei toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Naujai steigiamos įmonės pavadinimui tai įrodyti sunku.
  2. Užsienio įmonės pavadinimas. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens pavadinimą, jei yra jo sutikimas naudoti pavadinimą.

Antrasis atvejis dažniausias, kai užsienio grupė steigia dukterinę įmonę Lietuvoje. Tada registrui kartu su prašymu pateikiami (JAR nuostatų 108.2 ir 110 p.):

  • Užsienio juridinio asmens sutikimas naudoti jo pavadinimą.
  • Jo registro išrašas arba kitas įregistravimą patvirtinantis dokumentas, jeigu pagal tos valstybės teisę išrašas neišduodamas.
  • Dokumentas, patvirtinantis sutikimą pasirašiusio asmens įgaliojimus.

Registrui teikiami dokumentai turi būti surašyti valstybine kalba, o jei jie surašyti kita kalba, pridedami vertėjo pasirašyti vertimai (JAR nuostatų 62 ir 63 p.). Ko reikia užsienio dokumentams, rašėme straipsnyje Vertimas, notaras ir apostilė: ko iš tikrųjų reikia Jūsų dokumentams.

Ko pavadinimas negali turėti

Pavadinimas negali būti sudarytas tik iš (CK 2.40 str. 2 d.):

  • Tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio ar žodžių, pavyzdžiui, vien žodžio „Statyba“.
  • Vietovardžio, pavyzdžiui, vien miesto pavadinimo.
  • Kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio.

Žodis „tik“ čia svarbus. Bendrinį žodį ar vietovardį galima vartoti kartu su skiriamuoju žodžiu.

Be to, pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei. Jis neturi klaidinti visuomenės dėl steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo ar teisinės formos. Jis taip pat neturi klaidinti dėl tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, Lietuvos visuomenei žinomesnių užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus (CK 2.39 str. 3 d.). Pavadinimas neturi klaidinti ir dėl panašumo į anksčiau Lietuvoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus (CK 2.39 str. 3 d.).

Juridinių asmenų registro nuostatai gali nustatyti papildomų reikalavimų (CK 2.39 str. 5 d.). Pavyzdžiui, oficialųjį valstybės pavadinimą „Lietuvos Respublika“ galima vartoti tik tada, kai juridinis asmuo steigiamas pagal įstatymą ar kitą įstatymuose nurodytą teisės aktą (JAR nuostatų 104 p.).

Tapatus ar panašus pavadinimas

Registras tikrina, ar pavadinimas nėra tapatus kitų juridinių asmenų, filialų ar atstovybių pavadinimams ir laikinai į registrą įrašytiems pavadinimams. Pavadinimas laikomas netapačiu, kai nesutampa bent viena raidė ar skaitmuo. Teisinę formą nusakantys žodžiai ar jų santrumpa nevertinami (JAR nuostatų 110 p.). Vadinasi, „UAB Alfa“ ir „MB Alfa“ registrui yra tapatūs pavadinimai.

Tačiau viena kita raidė neapsaugo nuo panašumo. Civilinio kodekso reikalavimas neklaidinti dėl panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus ir prekių ženklus galioja atskirai (CK 2.39 str. 3 d.). Tiesiogiai Registrų centrui teikiamų dokumentų pavadinimą registras tikrina tik pagal JAR nuostatų 103–105, 107 ir 110 punktus, o 110 punktas nustato tik tapatumo patikrą (JAR nuostatų 58 ir 110 p.). Panašumo į kitų įmonių pavadinimus ar prekių ženklus ji neapima, todėl tai verta pasitikrinti patiems, prieš teikiant prašymą. Pridėtas skiriamasis žodis nepanaikina CK 2.39 str. 3 d. reikalavimo, jei panašus elementas lieka.

Panašumas svarbus ir po įregistravimo. Juridinis asmuo, kurio teisė į pavadinimą pažeista, nes kitas asmuo turi ar naudoja pavadinimą, neatitinkantį CK 2.39 straipsnio reikalavimų, gali kreiptis į teismą. Jis gali reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakeisti pavadinimą ir atlyginti tais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą, o jei kitas asmuo prisidengė jo pavadinimu ar naudojo jį be sutikimo, ir perduoti viską, ką taip gavo (CK 2.42 str. 2 d.). Todėl prieš renkantis pavadinimą verta patikrinti ne tik registrą, bet ir prekių ženklų duomenų bazes.

Kada galima žodis „Lietuva“

Trumpąjį valstybės pavadinimą „Lietuva“ galima vartoti tik tada, kai įvykdyta bent viena JAR nuostatų 105 punkte nustatyta sąlyga (JAR nuostatų 105 p.). Naujai įmonei aktualiausios yra šios:

  • Užsienio juridinis asmuo steigia juridinį asmenį arba yra jo dalyvis ir Lietuvos vardą vartoja kartu su savo pavadinimu.
  • Steigėjai ar dalyviai yra ne mažiau kaip trys Lietuvoje įsteigti juridiniai asmenys arba ne mažiau kaip 30 fizinių asmenų.
  • Juridinis asmuo, kurio pavadinime jau vartojamas Lietuvos vardas, perkelia visą pavadinimą su skiriamaisiais žodžiais į dukterinės įmonės, kurios vienintelis steigėjas ar dalyvis jis yra, pavadinimą.
  • Lietuvos vardas vartojamas nurodant geografinę Lietuvos teritorijos dalį, kurioje įmonė veiks, ir tai įtvirtinta jos steigimo dokumentuose.

Žodis „Lietuva“ turi ir praktinę pasekmę. Jei jo pavadinime nėra, UAB ar MB steigimo dokumentus pagal pavyzdines formas galima elektroniniu būdu pateikti tiesiogiai registrui, be notaro, kai tenkinamos ir kitos sąlygos (JAR nuostatų 46 p.). Su žodžiu „Lietuva“ šis kelias netaikomas.

Pavadinimo rezervacija: laikinas įrašymas į registrą

Kasdienėje kalboje tai vadinama rezervacija, o įstatyme laikinu pavadinimo įtraukimu į Juridinių asmenų registrą. Juridinio asmens steigėjai gali kreiptis į registrą dėl steigiamo juridinio asmens pavadinimo laikino įtraukimo (CK 2.41 str. 1 d.). Tai teisė, ne pareiga: įmonę galima steigti ir be išankstinio įrašymo.

Kaip tai vyksta:

  1. Prašymas. Registrui pateikiamas prašymas laikinai įrašyti pavadinimą, o jei pavadinimas susijęs su užsienio juridiniu asmeniu, ir jo sutikimas su priedais (JAR nuostatų 108 p.).
  2. Patikra. Registras tikrina, ar pavadinimas nėra tapatus kitiems pavadinimams (JAR nuostatų 110 p.).
  3. Įrašymas. Registras įrašo pavadinimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo prašymo gavimo ir atlyginimo sumokėjimo, jeigu tam nėra kliūčių (JAR nuostatų 112 p.).

Laikinai įtrauktas pavadinimas registre laikomas šešis mėnesius (CK 2.41 str. 3 d.). Terminas skaičiuojamas nuo prašymo pateikimo registro tvarkytojui dienos (JAR nuostatų 113 p.). Jei per šį laiką įmonė neįregistruojama, pavadinimas išbraukiamas nepranešus prašymą pateikusiems asmenims (JAR nuostatų 113 p.). CK 2.41 straipsnis ir JAR nuostatų 108–113 punktai pratęsimo nenumato. Pasibaigus terminui, pavadinimą galima vėl laikinai įrašyti, pateikus naują prašymą.

Steigiamo juridinio asmens pavadinimui taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir įregistruoto juridinio asmens pavadinimui, išskyrus taisykles apie apsaugos pradžią ir teisę į pavadinimą (CK 2.41 str. 2 d.). Ta pati laikino įrašymo galimybė taikoma ir keičiant jau veikiančios įmonės pavadinimą (CK 2.43 str. 4 d.). Kaip keičiamas pavadinimas, rašėme straipsnyje Keičiate įmonės pavadinimą ar įstatus: kam pranešti ir nuo kada galioja.

Nuo kada pavadinimas saugomas

Įmonės pavadinimas atskirai neregistruojamas. Jis saugomas nuo tos dienos, kai juridinių asmenų registrui pateikiamas prašymas įregistruoti juridinį asmenį (CK 2.39 str. 4 d.). Pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė, bet jo negalima parduoti ar kitaip perduoti atskirai nuo juridinio asmens (CK 2.39 str. 2 d.). Be sutikimo kito juridinio asmens pavadinimo naudoti negalima (CK 2.42 str. 1 d.).

Įmonės pavadinimas nėra prekių ženklas. Jo įregistravimas Juridinių asmenų registre nesuteikia išimtinių teisių į ženklą rinkoje. Rizika veikia ir priešinga kryptimi. Įregistruoto prekių ženklo savininkas gali uždrausti naudoti tapatų ar panašų žymenį kaip juridinio asmens pavadinimą ar jo dalį. Tai taikoma, jei pavadinimas naudojamas komercinėje veikloje tapačioms ar panašioms prekėms ar paslaugoms ir gali suklaidinti (tapataus ženklo ir tapačių prekių ar paslaugų atveju suklaidinimo įrodyti nereikia), o reputaciją turinčio ženklo atveju ir kitoms prekėms ar paslaugoms (Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis ir 3 dalies 4 punktas). Teisė naudoti savo vardą ar pavardę taikoma tik fiziniam asmeniui, ne įmonei, net jei jos pavadinime yra steigėjo pavardė (Prekių ženklų įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jei pavadinimą norite apsaugoti kaip prekės ar paslaugos ženklą, jį reikia registruoti atskirai. Apie tai rašėme straipsnyje Prekės ženklo registracija.

Ar galima naudoti išregistruotos įmonės pavadinimą? Praktikoje taip, jei jis neklaidina dėl panašumo į veikiančių juridinių asmenų pavadinimus ar prekių ženklus (CK 2.39 str. 3 d.). JAR nuostatos tiesiogiai draudžia naudoti išregistruoto asmens pavadinimą tik politinėms partijoms, religinėms bendruomenėms ir bendrijoms (JAR nuostatų 106 p.).

Pavadinimas dokumentuose, iškaboje ir svetainėje

Įmonės dokumentuose, kuriuos ji naudoja santykiuose su kitais, pavyzdžiui, raštuose ir sąskaitose, privalo būti nurodyti pavadinimas, teisinė forma, buveinė, elektroninio pristatymo dėžutės adresas, juridinio asmens kodas ir registras, kuriame kaupiami duomenys apie ją (CK 2.44 str. 1 d.). Bendrovė tą pačią informaciją turi nurodyti ir savo interneto svetainėje, jeigu ją turi (ABĮ 2 str. 6 d.).

Lietuvių kalbos reikalavimai taikomi ne tik pavadinimui. Valstybinė kalba privaloma įmonių antspauduose, dokumentų blankuose, iškabose ir kituose užrašuose, o informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas teikiama valstybine kalba (VKĮ 17 str.). Reikalavimas dėl informacijos apie prekes ir paslaugas į VKĮ 17 straipsnį įrašytas 2024 m. spalio 3 d. priimtu pakeitimu, kuris įsigaliojo 2026 m. sausio 1 d. Todėl vien angliška iškaba VKĮ 17 str. neatitinka, o vien angliška prekių ir paslaugų svetainė yra rizikinga. Įstatymas nedraudžia greta lietuviško teksto pateikti ir kitos kalbos versiją.

Ką patikrinti prieš renkantis pavadinimą

  1. Teisinė forma. Ar pavadinime yra „UAB“, „MB“ ar kita reikiama santrumpa.
  2. Skiriamasis žodis. Ar pavadinimas nėra vien veiklos rūšis, vien vietovardis ar vien bendras žodis.
  3. Kalba. Ar pavadinimas atitinka lietuvių kalbos normas. Jei jis tapatus ar panašus į užsienio įmonės pavadinimą, ar turite tos įmonės sutikimą.
  4. Tapatumas ir panašumas. Ar nėra tokio pat ar labai panašaus pavadinimo registre ir prekių ženklų duomenų bazėse.
  5. Žodis „Lietuva“. Ar jo tikrai reikia, nes jis uždaro kelią steigti be notaro.
  6. Laikas. Ar spėsite įregistruoti įmonę per šešis mėnesius nuo laikino įrašymo prašymo.

Susiję straipsniai

Kaip pradėti

Atsiųskite dviejų ar trijų pavadinimų variantus, parašykite, kokia bus įmonės veikla ir ar ji susijusi su užsienio įmone. Patikrinsime pavadinimus, laikinai įrašysime pasirinktą į registrą ir parengsime steigimo dokumentus.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: Juridinių asmenų steigimas.

Dalintis
Naujienlaiškis

Susisiekite

Trumpai parašykite, kas nutiko. Atsakome per 1 darbo dieną.

    Arba skambinkite +370 5 212 1506 ar rašykite info@linden.lt