Juridinių asmenų steigimas

Daugiau apie įmonės steigimą

Atskiri klausimai išsamiau aptarti šiuose straipsniuose:

• UAB, MB, IĮ ar VšĮ: kokią įmonę steigti ir kuo jos skiriasi
• Kaip įsteigti MB: nariai, įnašai, dokumentai ir registravimas
• Viešosios įstaigos steigimas: dalininkai, įstatai ir registracija
• Asociacijos ir labdaros ir paramos fondo steigimas: steigėjai ir įstatai
• Filialas, atstovybė ar dukterinė bendrovė: kaip užsienio įmonei pradėti
• MB pertvarkymas į UAB: sprendimas, kapitalas, kreditoriai ir terminai
• Įstatinio kapitalo mažinimas UAB: tikslai, kreditoriai ir terminai
• Nepiniginis įnašas į UAB kapitalą: turtas, vertinimas ir paskola
• UAB įstatų keitimas: kiek balsų reikia, kada notaras ir registracija
• UAB vadovo keitimas: kas sprendžia, kaip registruoti, nuo kada veikia
• UAB valdyba: ar privaloma, kiek narių, kas renka ir kokia kadencija
• UAB steigimas žingsnis po žingsnio: dokumentai, parašai ir notaras
• Keli UAB steigėjai: kaip pasidalyti akcijas ir ar galima persigalvoti
• UAB steigimas: registravimo terminas ir ar reikia atvykti į Lietuvą
• UAB su užsienio akcininku: banko sąskaita, tapatybė ir dokumentai
• Ar galima pasirašyti sutartį UAB vardu, kol ji dar neįregistruota
• Buveinės adresas: kieno sutikimo reikia ir kuo rizikingas perkamas adresas
• UAB įstatai ir akcininkų sutartis: ką rašyti ir kuo jie skiriasi
• Užsienio įmonės filialas Lietuvoje: dokumentas, dėl kurio registracija gali sustoti
• Naujų UAB akcijų išleidimas: dokumentai, parašai ir ar galima nuotoliu
• Įstatinį kapitalą didinti iš nepaskirstytojo pelno, kai balanse yra nuostolių, nepavyks
• Naudos gavėjai JADIS: kas pateikia duomenis ir kaip gauti išrašą
• Pasikeitė UAB akcininkai: ką registruoti JADIS ir kas tai daro
• IĮ pertvarkymas į UAB ar MB: atsakomybė, turtas, sutartys, darbuotojai
• Keičiate įmonės pavadinimą ar įstatus: kam pranešti ir nuo kada galioja
• Ar UAB vadovui būtina darbo sutartis ir kas gali būti vadovu
• Registrų centro išrašas be parašo: ar galioja ir ką reiškia jo įrašai
• Kurių įmonės dokumentų registras nepriims ir kada reikia naujo išrašo
• Kas pasirašo įmonės dokumentus: vadovas, įgaliotinis ar akcininkai?
• Ar asociacijai būtina valdyba ir ar gali būti narių be balso teisės
• Ką svarbu žinoti apie bendrovės buveinės keitimą? (2017 m. įrašas)
• Juridinių asmenų registro paslaugos Registrų centro klientų savitarnoje (2017 m. įrašas)
• Bendrovės įstatų keitimas konvertuojant įstatinio kapitalo ir akcijos nominalios vertės išraišką iš litų į eurus (2016 m. įrašas)

Dažni klausimai

Ar išregistravus įmonę jos pavadinimą gali naudoti nauja įmonė?

Taip. Įmonės pavadinimas atskirai neregistruojamas ir yra saugomas nuo prašymo įregistruoti juridinį asmenį pateikimo; kai įmonė išregistruojama, ta apsauga pasibaigia. Tokiu pačiu pavadinimu vėliau galima įsteigti naują įmonę, jeigu jis neklaidina dėl panašumo į kitų veikiančių juridinių asmenų pavadinimus ar prekių ženklus. (CK 2.39 str.)

Kuo skiriasi UAB ir mažoji bendrija (MB)?

UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis už ABĮ 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą minimalų dydį; MB įstatinio kapitalo neturi – nariai patys nusprendžia įnašų dydį, bet įnašu negali būti darbai ar paslaugos. MB nariais gali būti tik fiziniai asmenys ir ne daugiau kaip 10, todėl juridinis asmuo MB nariu būti negali; UAB akcininkais gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. MB kiekvienas narys turi po vieną balsą (nuostatuose galima nustatyti kitaip, jei yra vadovas), o UAB balsus lemia akcijos. Su UAB vadovu sudaroma darbo sutartis, su MB vadovu – civilinė (paslaugų) sutartis; MB gali neturėti vadovo, tada jos valdymo organas yra narių susirinkimas, o jei tokioje MB yra du ar daugiau narių, ji turi turėti atstovą – vieną iš narių. MB pelno dalis, skirta nariams, paskirstoma proporcingai jų įnašų dydžiui, jeigu nuostatuose nenustatyta kitaip. (ABĮ 2 ir 37 str., MBĮ 2, 8, 12, 16, 21, 22 ir 26 str.)

Kaip steigiama mažoji bendrija ir kiek laiko tai trunka?

Steigėjai (tik fiziniai asmenys, ne daugiau kaip 10) sudaro steigimo sutartį arba, kai steigėjas vienas, steigimo aktą, ir pasirašo nuostatus. Sutartyje nurodomi steigėjai, pavadinimas, buveinė, vadovas (jei jis numatomas), kiekvieno steigėjo įnašas, jo įnešimo tvarka ir terminai. Dokumentai teikiami Registrų centrui – tiesiogiai elektroniniu būdu arba per notarą. Registras, gavęs dokumentus ir atlyginimą, sprendimą priima ne vėliau kaip per tris darbo dienas, o tiesiogiai elektroniniu būdu pateiktus standartinius dokumentus – per vieną darbo dieną. (MBĮ 3–4 str., JAR nuostatų 128 p.)

Koks turi būti mažosios bendrijos nario įnašas ir kada jį reikia sumokėti?

MB įstatinis kapitalas nesudaromas, o minimalaus įnašo dydžio įstatymas nenustato – jį nusprendžia patys steigėjai. Įnašu gali būti pinigai ar kitas turtas, bet ne darbai ir ne paslaugos; perduotas įnašas tampa MB nuosavybe. Įnašo dydis, įnešimo tvarka ir terminai rašomi steigimo sutartyje, todėl įnašą galima numatyti sumokėti ir po įsteigimo. (MBĮ 4 ir 8 str.)

Ar mažosios bendrijos pavadinime būtina santrumpa „MB“?

Taip. Mažosios bendrijos pavadinime turi būti teisinę formą nusakantys žodžiai „mažoji bendrija“ arba jų santrumpa „MB“. Be šių žodžių ar santrumpos pavadinimo įregistruoti negalima. Ta pati taisyklė galioja ir kitoms formoms – pavyzdžiui, bendrovės pavadinime turi būti „uždaroji akcinė bendrovė“ arba „UAB“. (MBĮ 2 str. 3 d.)

Ar mažoji bendrija gali valdyti kitų bendrovių akcijas?

Taip. MB gali tapti kitų juridinių asmenų steigėja ir dalyve, taigi teisiškai gali valdyti UAB akcijas ir veikti kaip kontroliuojanti (holdingo) įmonė. Prieš pasirenkant tokią struktūrą verta įvertinti mokestines pasekmes. (MBĮ 22 str. 8 d.)

Ar verta naują įmonę steigti metų pabaigoje, ar palaukti sausio?

Vienetams, kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija PMĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatytos ribos, pirmojo ir antrojo mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas 0 proc. tarifu, vėlesnių – 7 proc. Abu šie tarifai netaikomi PMĮ 5 str. 3 d. atvejais, kai susijusių vienetų bendros pajamos viršija PMĮ 5 str. 3 d. nustatytą ribą. Lengvata (0 proc.) taikoma tik tada, kai dalyviai yra fiziniai asmenys ir kai per tris iš eilės einančius laikotarpius veikla nestabdoma, įmonė nelikviduojama, nereorganizuojama ir akcijos (dalys) neperleidžiamos naujiems dalyviams. Kadangi 0 proc. tarifas taikomas tik pirmajam ir antrajam mokestiniams laikotarpiams, steigimo data lemia, kokią laiko dalį šie laikotarpiai apims. Mokestinę situaciją verta pasitikrinti individualiai. (PMĮ 5 str. 2 ir 3 d.)

Kuo skiriasi filialas, atstovybė ir dukterinė bendrovė, kai užsienio įmonė pradeda veiklą Lietuvoje?

Filialas yra įmonės padalinys, kuris gali atlikti visas arba dalį įmonės funkcijų. Atstovybės veikla siauresnė: ji atstovauja įmonės interesams ir sandorius gali sudaryti tik su atstovybę įsteigusiu užsienio juridiniu asmeniu ar su juo susijusiomis įmonėmis. Nei filialas, nei atstovybė nėra atskiras juridinis asmuo – už jų prievoles atsako pati užsienio įmonė. Dukterinė UAB yra atskiras ribotos atsakomybės juridinis asmuo (CK 2.53, 2.56 str.).

Kokius dokumentus reikia pateikti registruojant užsienio įmonės filialą Lietuvoje?

Registrui teikiamas užsienio registro išrašas apie įmonės įregistravimą, jos steigimo dokumentai ir įstatai su visais pakeitimais bei metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Išrašas ir steigimo dokumentai turi būti legalizuoti arba su apostile ir išversti. Papildomai rengiamas užsienio įmonės vadovo pasirašytas sprendimas steigti filialą ir filialo nuostatai (ABĮ 76 str.).

Kas nustato minimalų UAB įstatinį kapitalą?

Minimalų uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą nustato ABĮ 2 str. 4 d., o akcinės bendrovės – ABĮ 2 str. 3 d. Steigiant bendrovę įmokėtų pradinių įnašų suma turi būti ne mažesnė už šį minimalų dydį.

Ar galima įsigyti akcijas mokant mažiau nei jų nominali vertė?

Ne. Akcijos negali būti išleidžiamos žemiau jų nominaliosios vertės (ABĮ 45 str. 2 d.). Jei norima, kad vienas asmuo gautų akcijų už simbolinę sumą, tai daroma jau po įsteigimo – akcijos jam parduodamos arba dovanojamos.

Ar įstatinį kapitalą galima apmokėti turtu, o ne pinigais?

Iš dalies taip. Kiekvieno steigėjo pradinis įnašas mokamas pinigais ir turi būti ne mažesnis kaip 1/4 jo pasirašytų akcijų nominaliosios vertės, o likusią dalį po bendrovės įsteigimo galima apmokėti ir turtu (ABĮ 8 str. 7 d.). Nepiniginiu įnašu negali būti darbai ir paslaugos. Turtą prieš tai turi įvertinti nepriklausomas turto vertintojas, o vertinimo ataskaita teikiama Registrų centrui kartu su kitais dokumentais (ABĮ 8, 45 str.).

Kiek trunka UAB steigimas ir ar steigėjui reikia atvykti į Lietuvą?

Atvykti nebūtina – dokumentus pagal įgaliojimą gali pasirašyti atstovas. Eiga tokia: pasirašomi steigimo dokumentai, atidaroma kaupiamoji sąskaita, pervedamas įstatinis kapitalas, dokumentai tvirtinami notaro biure ir teikiami Registrų centrui. Juridinis asmuo turi būti įregistruotas per tris darbo dienas nuo visų dokumentų pateikimo ir mokesčio sumokėjimo (JAR nuostatų 128 p.). Bendros steigimo trukmės įstatymas nenustato: ji priklauso nuo to, kada pasirašomi steigimo dokumentai, įmokami pradiniai įnašai ir pateikiami visi registravimo dokumentai.

Kokių patalpų reikia įmonės buveinei ir kieno sutikimo reikia ją registruoti?

Buveinė – vieta, kurioje yra nuolatinis įmonės valdymo organas; ji apibūdinama patalpų, kuriose yra buveinė, adresu (CK 2.49 str. 1 d.). Registre nurodomas ir nekilnojamojo daikto, kuriame registruota buveinė, unikalus numeris Nekilnojamojo turto registre (JAR nuostatų 18.4 p.). Jei steigėjas nėra patalpų savininkas arba patalpos jam priklauso bendrosios nuosavybės teise, notarui arba Registrų centrui pateikiamas rašytinis savininko arba bendraturčio sutikimas suteikti patalpas buveinei registruoti (JAR nuostatų 61 p.). Toks pat sutikimas pateikiamas ir vėliau keičiant buveinę, jei įmonė nėra patalpų savininkė arba patalpos jai priklauso bendrosios nuosavybės teise (JAR nuostatų 148.3 p.).

Kokie reikalavimai keliami įmonės pavadinimui ir ar jis gali būti anglų kalba?

Pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio, tik iš vietovardžio ar tik iš kitokio skiriamojo požymio neturinčio žodžio (CK 2.40 str. 2 d.). CK užsienio kalbos pavadinimų atskirai nereglamentuoja, tačiau pavadinimas turi atitikti lietuvių bendrinės kalbos normas. CK numato du atvejus, kai pavadinimas gali būti sudarytas kitaip: iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių, bet tik jei toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje; ir, kai juridinis asmuo susijęs su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, jo pavadinimas gali būti tapatus ar panašus į šio užsienio asmens ar organizacijos pavadinimą, jei yra jų sutikimas jį naudoti (CK 2.40 str. 3 d.). Pavadinimas negali klaidinti visuomenės dėl tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus, taip pat į anksčiau Lietuvoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus (CK 2.39 str. 3 d.). Registrų centras tikrina, ar pavadinimas nėra tapatus kitiems juridinių asmenų, filialų ar atstovybių pavadinimams ir laikinai į registrą įrašytiems pavadinimams: netapačiu jis laikomas, kai nesutampa bent viena raidė ar skaitmuo, o teisinę formą nusakantys žodžiai ar jų santrumpa nevertinami (JAR nuostatų 110 p.).

Kada įmonės pavadinime galima vartoti žodį „Lietuva“?

Trumpąjį valstybės pavadinimą „Lietuva“ galima vartoti tik atitinkant bent vieną Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatytą sąlygą. Tarp jų: visas pavadinimas su Lietuvos vardu ir skiriamaisiais žodžiais perkeliamas iš juridinio asmens, kurio pavadinime jis jau vartojamas, į jo filialo ar atstovybės arba juridinio asmens, kurio vienintelis steigėjas ar dalyvis jis yra, pavadinimą; juridinis asmuo ne mažiau kaip pusėje šalies administracinių vienetų yra įsteigęs filialų ar atstovybių; jo steigėjai ar dalyviai yra ne mažiau kaip trys Lietuvoje įsteigti juridiniai asmenys arba ne mažiau kaip 30 fizinių asmenų; filialą ar atstovybę steigia užsienio juridinis asmuo; užsienio juridinis asmuo steigia juridinį asmenį ar yra jo dalyvis ir Lietuvos vardą vartoja kartu su savo pavadinimu; arba Lietuvos vardas vartojamas nurodant geografinę Lietuvos teritorijos dalį, kurioje juridinis asmuo veiks, ir tai įtvirtinta steigimo dokumentuose (JAR nuostatų 105 p.).

Kiek laiko galioja įmonės pavadinimo rezervacija?

Steigiamo juridinio asmens pavadinimas į Juridinių asmenų registrą laikinai įrašomas šešiems mėnesiams. Pasibaigus terminui jis išbraukiamas apie tai nepranešus steigėjams, o pavadinimą galima rezervuoti iš naujo (CK 2.41 str. 3 d.).

Kas atsitinka su į kaupiamąją sąskaitą sumokėtu įstatiniu kapitalu, jei bendrovė neįsteigiama?

Kaupiamojoje sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik po bendrovės įregistravimo – iki tol jos nepasiekiamos nei steigėjui, nei bendrovei. Pradinių įnašų grąžinimo tvarka, jeigu bendrovė nebūtų įregistruota, privalomai nustatoma pačiame steigimo akte ar steigimo sutartyje. Steigiamos bendrovės įstatai netenka galios, jeigu per 6 mėnesius nuo dienos, kurią juos pasirašė visi steigėjai, jie nepateikiami registrui (ABĮ 4 str. 9 d., 7 str.). Įsteigus bendrovę sumokėtas kapitalas tampa jos nuosavybe.

Ar reikia patronuojančios bendrovės akcininkų sutikimo steigiant dukterinę bendrovę?

Pagal Lietuvos teisę atskiro akcininkų sutikimo nereikia. Jei bendrovėje sudaryta valdyba, sprendimą tapti kito juridinio asmens steigėja priima valdyba; jei valdybos nėra, veikia vadovas, kuris turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, jeigu įstatuose nenustatytas kiekybinis atstovavimas. Kai steigėja yra užsienio įmonė, notaras tikrina jos įstatus – juose gali būti numatytas papildomas pritarimas.

Kas greičiau – steigti naują UAB ar įsigyti jau įsteigtą įmonę, ir ar tokia įmonė laikoma nauja?

Įstatymas nenustato nei steigimo, nei įmonės įsigijimo trukmės: ji priklauso nuo to, kada parengiami ir pateikiami visi dokumentai. Įsigyjant jau įsteigtą įmonę, sudaroma UAB akcijų pirkimo–pardavimo sutartis; kai perkama 25 procentai ar daugiau UAB akcijų arba už akcijas mokama suma viršija CK 1.74 str. 1 d. 3 p. nustatytą ribą, ji sudaroma notarine forma, išskyrus atvejus, kai akcininkų vertybinių popierių sąskaitas tvarko finansų tarpininkas. Jei reikia, išrenkamas naujas vadovas; apie vadovo išrinkimą registrui pranešama ne vėliau kaip per 5 dienas (CK 1.74 str. 1 d. 3 p., ABĮ 37 str. 6 d., 47 str. 10 d.). Steigiant naują UAB pagal pavyzdinius dokumentus, kai akcijos apmokamos pinigais, pavadinime nevartojamas žodis „Lietuva“ ir veiklos tikslai pasirenkami iš Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus, dokumentus galima elektroniniu būdu pateikti tiesiogiai Registrų centrui, be notaro, jei steigėjai turi elektroninius parašus; tada registras sprendimą priima ne vėliau kaip per vieną darbo dieną (JAR nuostatų 46 ir 128 p.). Trečias variantas – steigimą patikėti advokatams. Įsigyta įmonė nėra nauja: juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo įregistravimo, o savininko ar vadovo pasikeitimas registracijos datos nekeičia (CK 2.63 str. 1 d.).

Ar naujai įsteigta Lietuvos įmonė gali iš karto atsidaryti banko sąskaitą?

Įstatymas nenustato termino, per kurį bankas turi atidaryti sąskaitą naujai įsteigtai įmonei. Prieš pradėdamos dalykinius santykius finansų įstaigos, įskaitant bankus ir elektroninių pinigų įstaigas, privalo nustatyti ir patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, todėl sąskaitos atidarymo laikas priklauso nuo to, kada įstaiga gauna ir patikrina reikiamus duomenis ir dokumentus. Tapatybė gali būti nustatoma ir klientui fiziškai nedalyvaujant, todėl sąskaitą galima atidaryti neatvykus į Lietuvą, jei įstaiga tokį būdą taiko. (Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 str. 1 d., 11 str.)

Kada naujai įsteigta įmonė gali įdarbinti pirmą darbuotoją?

Prieš įdarbinant darbuotoją įmonė turi būti įregistruota mokesčių mokėtoja. Registravimo duomenis Mokesčių mokėtojų registrui reikia pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teisinio įregistravimo, o jeigu veikla pradedama anksčiau – ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną (MAĮ 46 str. 1 d.).

Ar PVM mokėtojo (PVM ES) numerio gavimo tvarka skiriasi naujai įsteigtai ir jau veikiančiai įmonei?

Ne, procedūra abiem atvejais ta pati – teikiami tie patys duomenys ir dokumentai. PVM įstatymas registravimo termino nenustato: PVM mokėtojai registruojami Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Savanoriškai registruotis PVM mokėtoju gali asmuo, vykdantis ar ketinantis vykdyti ekonominę veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus atvejį, kai vykdoma vien tokia veikla, kurioje pirkimo PVM negalėtų būti atskaitomas. (PVM įstatymo 71 str. 1 d., 72 str. 1 d., 76 str.)

Ar Lietuvos įmonė privalo turėti antspaudą?

Ne. Dokumentą juridinio asmens antspaudu reikia tvirtinti tik tada, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta steigimo dokumentuose arba įstatymuose. Jei bendrovės įstatuose apie antspaudą nieko nerašoma, jo nereikia. (CK 2.44 str. 5 d.)

Kada įmonė privalo registruotis PVM mokėtoja Lietuvoje?

Registruotis PVM mokėtoju neprivaloma, kol atlygis už šalies teritorijoje patiektas prekes ir suteiktas paslaugas per praėjusius kalendorinius metus neviršijo PVM įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytos ribos ir nenumatoma šios ribos viršyti einamaisiais metais. Peržengus ribą, PVM skaičiuojamas nuo to mėnesio, kurį riba viršyta (šis reguliavimas nesikeičia ir 2027 m. sausio 1 d. bei 2029 m. liepos 1 d. įsigaliosiančiose redakcijose). Jei tas pats asmuo kontroliuoja kelias įmones, riba skaičiuojama nuo jų bendro atlygio, net jei atskirai nė viena ribos neviršija. Registruotis galima ir savanoriškai. (PVM įstatymo 71 str.)

Kuo skiriasi viešosios įstaigos ir asociacijos tikslai?

Viešoji įstaiga steigiama viešiesiems interesams tenkinti teikiant viešąsias paslaugas ar vykdant kitą visuomenei naudingą veiklą. Asociacija steigiama narių veiklai koordinuoti, jų interesams atstovauti ir ginti arba kitiems viešiesiems interesams tenkinti. Asociacijai įsteigti reikia ne mažiau kaip trijų steigėjų. (Viešųjų įstaigų įstatymo 2 str., Asociacijų įstatymo 2 ir 4 str.)

Kokie pagrindiniai reikalavimai steigiant asociaciją ir kaip ji apmokestinama?

Asociacijai steigti reikia ne mažiau kaip trijų steigėjų, o steigimo įnašo dydžio įstatymas nenustato. Asociacija turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jos įstatams ir veiklos tikslams. Apmokestinamasis pelnas apmokestinamas 17 procentų tarifu; jei mokestinio laikotarpio pajamos neviršija Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytos ribos, taikomas 7 procentų (pirmuoju ir antruoju mokestiniais laikotarpiais – 0 procentų, jei tenkinamos Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies sąlygos) tarifas. Pelno nesiekiantys vienetai apmokestinamąjį pelną gali mažinti lėšomis, skiriamomis viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti. (Asociacijų įstatymo 4 ir 11 str., Pelno mokesčio įstatymo 5 ir 46-3 str.)

Kokie reikalavimai keliami labdaros ir paramos fondo pavadinimui?

Fondo pavadinime privalo būti žodžiai „labdaros“, „paramos“ arba „labdaros ir paramos“. (Labdaros ir paramos fondų įstatymo 3 str. 1 d.)

Kokios informacijos reikia norint įsteigti viešąją įstaigą?

Steigėjų skaičius neribojamas. Steigimo sandoryje ir įstatuose nurodoma: įstaigos pavadinimas ir buveinė, duomenys apie steigėjus, kiekvieno steigėjo įnašas ir jo perdavimo tvarka, veiklos tikslai ir valdymo organai; steigimo sutartyje gali būti nurodytas ir asmuo, laikinai eisiantis vadovo pareigas. Įstatuose papildomai nustatoma tapimo dalininku, dalininko teisių perleidimo ir susirinkimų sušaukimo tvarka. (Viešųjų įstaigų įstatymo 6 str. 9 d., 7 ir 8 str.)

Ar viešąją įstaigą galima įsteigti internetu, be notaro?

Taip, jei steigimo dokumentai ir steigimo sandoris rengiami pagal pavyzdines formas, pavadinime nevartojamas žodis „Lietuva“, veiklos sritys ir rūšys pasirenkamos iš Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus, o įstaigos steigėja ar viena iš steigėjų nėra valstybė ar savivaldybė. Tada dokumentus galima elektroniniu būdu pateikti tiesiogiai Registrų centrui, be notaro (JAR nuostatų 47 p.). Jei norima netipinių įstatų, steigimą, o vėliau ir įstatų keitimą, reikia atlikti per notarą.

Daugiau atsakymų: Dažni klausimai apie įmonių teisę.