Kaip sužinoti skolininko turtą ir pajamas: ką galite Jūs, ką antstolis

Prieš teismą kreditorius mato tik tai, kas vieša, ir tai, ką parodo pats skolininkas. Išsamų vaizdą – sąskaitas, pajamas, turtą – surenka antstolis, kai jam pateikiamas vykdomasis dokumentas. Vykdydamas Antstolių įstatymo (AntĮ) 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, bankų ir kitų asmenų reikalingus duomenis apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis, AntĮ 22 str. 1 d.). Jo reikalavimai pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims (Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalis, CPK 585 str. 1 d.). Todėl mūsų praktikoje ieškinio neatidedame, kol patys ištirsime turtą. Prieš teismą atsakome į kitą klausimą: ar verta pradėti.

Kaip skolą prisiteisti teismo įsakymu ir ką daryti, kai antstolis grąžina dokumentą, rašėme straipsnyje apie teismo įsakymą ir antstolį. Kaip antstolis randa skolininko sąskaitas bankuose, aptarėme straipsnyje apie užsienio teismo sprendimo vykdymą. Čia – kas ką gali sužinoti kiekviename etape.

Ką galite patikrinti patys, prieš kreipdamiesi į teismą

Kai skolininkas – įmonė. Juridinių asmenų registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir kita registrui pateikta informacija yra vieša (Civilinio kodekso 2.71 straipsnio 1 dalis, CK 2.71 str. 1 d.). Registre nurodomas įmonės teisinis statusas (CK 2.66 str. 1 d. 11 p.) – iš jo matyti, ar ji bankrutuojanti, likviduojama, ar jai inicijuojamas likvidavimas. Ką reiškia kiekvienas statusas, aprašėme straipsnyje apie Registrų centro išrašą. Įstatymų nustatytais atvejais registrui pateikiamas ir įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (CK 2.66 str. 4 d.). Iš jo matyti turtas ir įsipareigojimai.

Mūsų praktikoje prieš teikdami ieškinį visada patikriname, ar skolininkui nėra iškelta bankroto byla. Taip pat žiūrime į kelis ženklus. Jeigu įmonė nebeturi apdraustų darbuotojų ir yra įsiskolinusi Sodrai, teismo procesas dažnai nebeatsiperka. Jeigu įmonė dar valdo transporto priemonių ar kito registruoto turto, vykdymas turi į ką nukreipti išieškojimą.

Kai skolininkas – fizinis asmuo. Galimybių mažiau. Viešai prieinamų duomenų apie fizinio asmens turtą ir pajamas beveik nėra. Darbovietės, pajamų ir turto duomenis vykdymo metu gauna antstolis (AntĮ 22 str. 1 d.).

Paprašykite paties skolininko. Kai skolininkas sako, kad moka negalintis dėl sunkios padėties, galite paprašyti tai įrodyti, pavyzdžiui, parodyti Sodros pažymą apie deklaruotas pajamas. Tai prašymas, ne reikalavimas. Bet atsakymas arba tylėjimas daug pasako prieš derybas dėl mokėjimo grafiko.

Tam yra ir formalus kelias. Antstolis gali teikti kliento duomenų surinkimo paslaugą (AntĮ 21 str. 2 d. 8 p.). Tai duomenų apie asmenį, turtą, pajamas, įsipareigojimus, įsiskolinimus ir nagrinėjamus turtinius ginčus surinkimas iš informacinių sistemų ir jų pateikimas klientui ar kitam asmeniui (AntĮ 25¹ str. 1 d.). Kito asmens prašymu, pavyzdžiui, Jūsų, šie duomenys renkami tik tada, kai antstoliui pateikiamas paties skolininko rašytinis sutikimas arba sutikimas suformuojamas taip, kad jį pateikusį asmenį galima identifikuoti (AntĮ 25¹ str. 2 d.). Sutikime skolininkas nurodo, kokius duomenis ir kokia apimtimi leidžia rinkti (AntĮ 25¹ str. 3 d.), o kol duomenys dar nepateikti, gali raštu paprašyti rinkimą nutraukti (AntĮ 25¹ str. 4 d.). Taigi be skolininko valios šiuo keliu nieko nesužinosite.

Teismo proceso metu

Jeigu bijote, kad skolininkas paslėps turtą, dar prieš sprendimą galima prašyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas jas taiko, jeigu tikėtinai pagrindžiate savo reikalavimą ir nesiėmus priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Priemonių galima prašyti ir nepareiškus ieškinio, ir bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 str. 2 d.). Prašydami prieš ieškinį, nurodote, kodėl ieškinys nepareikštas kartu, pateikiate grėsmę pagrindžiančius įrodymus ir sumokate žyminį mokestį bei užstatą (CPK 147 str. 3 d.). Teismas, pritaikęs priemones, nustato terminą ieškiniui pareikšti. Paprastai jis negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų (CPK 147 str. 3 d.). Galima prašyti areštuoti atsakovo nekilnojamąjį daiktą arba kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis (CPK 145 str. 1 d. 1 ir 3 p.).

Konkretaus turto žinoti nebūtina. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 4 p.). Ją vykdantis antstolis areštuoto turto duomenis patikslina per 14 dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Jeigu per šį terminą turto visiems reikalavimams užtikrinti neranda, vėliau suradęs kitą turtą surašo naują aprašą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punktas, SVI 33 p.).

Jeigu bylai įrodyti reikia dokumento, kurį turi kitas asmuo, galima prašyti teismą jį išreikalauti. Prašyme nurodoma, koks įrodymas reikalingas, kodėl manoma, kad jį turi tas asmuo, ir kokias aplinkybes jis gali pagrįsti (CPK 199 str. 1 d.). Šis įrankis skirtas skolai įrodyti, o ne skolininko turtui ieškoti.

Po teismo sprendimo: ką daro antstolis

Kai turite vykdomąjį dokumentą, pavyzdžiui, vykdomąjį raštą ar teismo įsakymą (CPK 587 str. 1 ir 2 p.), išieškojimą vykdo antstolis. Jis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d.).

Antstolio įrankiai platesni nei kreditoriaus.

• Duomenys iš institucijų ir bankų. Vykdydamas savo funkcijas (AntĮ 21 str. 1 d.), antstolis neatlygintinai gauna iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą (AntĮ 22 str. 1 d.). Duomenų, nesusijusių su antstolio funkcijomis, jis reikalauti negali (AntĮ 22 str. 2 d.).
• Privalomi reikalavimai visiems. Antstolio reikalavimai pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 str. 1 d.). Asmeniui, kuris jų nevykdo ar kliudo vykdymui, teismas gali skirti baudą už kiekvieną nevykdymo dieną (CPK 585 str. 2 d.).
• Pareiga pačiam skolininkui. Antstolio reikalavimu skolininkas privalo raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, turtą pas trečiuosius asmenis ir lėšas kredito įstaigose (CPK 645 str. 1 d.). Kai skolininkas yra juridinis asmuo, už tai atsako jo vadovas (CPK 645 str. 2 d.). Jeigu skolininkas be svarbių priežasčių reikalavimo neįvykdo arba pateikia melagingus duomenis, teismas antstolio teikimu gali skirti baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų (CPK 645 str. 3 d.).
• Areštas, kai yra pavojus paslėpti turtą. Jeigu yra pavojus, kad skolininkas turtą paslėps, antstolis, išsiuntęs raginimą įvykdyti sprendimą, areštuoja turtą ar lėšas ir priima motyvuotą patvarkymą (SVI 10 p.).

Kreditorius vykdymo procese nėra stebėtojas. Išieškotojas turi teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga ir gauti pažymas apie vykdymo eigą (CPK 639 str. 2 ir 3 p.). Jis taip pat privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 640 str. 1 ir 2 p.). Vykdymo rezultatas priklauso ir nuo to, kiek informacijos antstolis gauna. Todėl verta reguliariai tikrinti vykdomąją bylą ir pranešti antstoliui apie kiekvieną naują žinią: darbovietę, turtą, sąskaitą.

Kai skolininkas – nemoki arba jau likviduota įmonė

Nemoki įmonė. Jeigu antstolis grąžino vykdomuosius dokumentus, nes įmonė neturi turto ar pajamų, kreditorius gali inicijuoti įmonės bankrotą, pranešime nenustatydamas įprasto termino prievolei įvykdyti (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 2 punktas, JANĮ 9 str. 4 d. 2 p.). Teisė kreiptis į teismą tada atsiranda nuo pranešimo įteikimo (JANĮ 16 str. 1 d. 4 p.). Kai bankroto byla jau iškelta, kreditorius į kreditorių sąrašą savaime nepatenka. Savo reikalavimą ir jį pagrindžiančius dokumentus jis turi pateikti nemokumo administratoriui per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje (JANĮ 41 str. 1 d.). Praleidus šį terminą, reikalavimo teisė pasibaigia, nebent teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 str. 4 ir 6 d.).

Akcininkas. Akcininkas pagal įmonės prievoles paprastai neatsako (CK 2.50 str. 2 d.). Išimtis – kai įmonė negali įvykdyti prievolės dėl dalyvio nesąžiningų veiksmų. Tada dalyvis atsako savo turtu subsidiariai (CK 2.50 str. 3 d.). Tai reikia įrodyti teisme, todėl tokį ieškinį verta teikti tik po atskiros analizės. Kokių sąlygų reikia, rašėme straipsnyje apie akcininko atsakomybę. Jeigu bankrotas pripažintas tyčiniu, apie reikalavimus atsakingam asmeniui – atskirame straipsnyje.

Jau išregistruota įmonė. Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro (CK 2.95 str. 3 d.). Todėl reikalavimo pačiai įmonei pareikšti nebėra kam. Lieka reikalavimai asmenims. Jeigu įmonė likviduota juridinių asmenų registro tvarkytojo (Registrų centro) iniciatyva dėl dalyvių nesąžiningų veiksmų, pasibaigusio juridinio asmens dalyviai trejus metus solidariai atsako ir privalo atlyginti kreditorių patirtą žalą (CK 2.70 str. 9 d.). Kaip elgtis, kol likvidavimas dar tik inicijuotas, rašėme straipsnyje apie Registrų centro inicijuotą likvidavimą. Ką daryti, kai po išregistravimo paaiškėja likęs turtas, – straipsnyje apie išregistruotą įmonę.

Kaip pradėti

Atsiųskite skolą pagrindžiančius dokumentus ir tai, ką jau žinote apie skolininką. Patikrinsime jo statusą ir viešus duomenis ir pasakysime, ar verta kreiptis į teismą ir ar prašyti turto arešto.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: skolų išieškojimas.