Skolos išieškojimas iš fizinio asmens ir iš įmonės: kuo skiriasi

Skolos išieškojimas iš fizinio asmens ir iš įmonės vyksta tuo pačiu teismo keliu: ieškiniu arba pareiškimu dėl teismo įsakymo. Skiriasi keturi dalykai. Pirma, įstatyminės palūkanos ir išieškojimo išlaidų kompensacija: kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, taikomos kitos palūkanų taisyklės (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 str. 2 d.), o išieškojimo išlaidų kompensacijos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą (MĮSVAĮ) galima reikalauti tik pagal komercines sutartis (MĮSVAĮ 1 str. 2 d., 7 str.). Antra, kai skolininkas yra vartotojas, teismas savo iniciatyva tikrina, ar sutarties sąlygos nėra nesąžiningos (CK 6.228⁴ str. 9 d.). Trečia, iš fizinio asmens antstolis negali išieškoti iš būtiniausio turto ir kai kurių išmokų. Ketvirta, fizinio asmens bankroto procesą gali inicijuoti tik pats fizinis asmuo (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 4 dalis, FABĮ 1 str. 4 d.).

Toliau aptariame kiekvieną skirtumą ir ką jis reiškia kreditoriui.

Kur kreiptis: gyvenamoji vieta ar buveinė

Ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (Civilinio proceso kodekso 29 straipsnis, CPK 29 str.). Ieškinį dėl sutarties, kurioje nurodyta įvykdymo vieta, galima pareikšti ir pagal įvykdymo vietą (CPK 30 str. 9 d.). Ieškinį dėl vartojimo sutarties galima pareikšti ir pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 str. 11 d.). Iš kelių galimų teismų renkasi ieškovas (CPK 30 str. 12 d.).

Kai skolininkas yra fizinis asmuo, svarbu žinoti jo adresą. Pareiškimas dėl teismo įsakymo nenagrinėjamas, jeigu skolininko gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos (CPK 431 str. 2 d. 4 p.) arba jeigu skolininkas gyvena užsienyje (CPK 431 str. 2 d. 3 p.). Jeigu adresas pasirodo nežinomas jau priėmus teismo įsakymą, teismas jį panaikina. Tačiau prieš tai teismas turi nustatyti kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti dokumentus kitu būdu (CPK 431 str. 3 d.). Įmonės buveinę rasite juridinių asmenų registre.

Palūkanos ir išieškojimo išlaidos

• Įstatyminės palūkanos. Jeigu įstatymai ar sutartis kitokio dydžio nenustato, terminą praleidęs skolininkas moka penkių procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.210 str. 1 d.). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, palūkanos yra šešių procentų dydžio (CK 6.210 str. 2 d.).
• Komercinės sutartys. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (MĮSVAĮ) taikomas komercinėms sutartims tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (MĮSVAĮ 1 str. 2 d.). Ūkio subjektas yra asmuo, kuris verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla (MĮSVAĮ 2 str. 6 d.). Sandoriams su vartotojais, perkančiais asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, įstatymas netaikomas (MĮSVAĮ 1 str. 3 d. 1 p.).
• Fizinis asmuo gali būti verslininkas. Kai skolininkas yra fizinis asmuo, lemia sutarties tikslas: verslininku laikomas ir fizinis asmuo, sudarantis sutartis savo prekybos, verslo, amato ar profesijos tikslais (CK 6.228¹ str. 3 d.).
• MĮSVAĮ palūkanos. Jeigu komercinėje sutartyje palūkanų dydis nenustatytas, taikoma 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikyta palūkanų norma, galiojusi tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas (MĮSVAĮ 2 str. 5 d., 3 str. 2 d.). Pasibaigus mokėjimo laikotarpiui, kreditorius, įvykdęs savo pareigas ir laiku negavęs mokėtinos sumos, turi teisę į palūkanas be įspėjimo skolininkui, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą (MĮSVAĮ 3 str. 1 d.). CK 6.210 str. 2 d. šešių procentų palūkanos taikomos tik tada, kai kitas įstatymas ar sutartis nenustato kitokio dydžio. Jeigu komercinė sutartis, kuriai taikomas MĮSVAĮ, palūkanų nenustato, taikoma MĮSVAĮ palūkanų norma (MĮSVAĮ 3 str. 2 d.).
• Išieškojimo išlaidos. Kreditorius, įgijęs teisę į palūkanas, be įspėjimo gali reikalauti įstatymo nustatyto dydžio fiksuotos kompensacijos (MĮSVAĮ 7 str. 1 d.). Be jos, galima reikalauti kompensuoti visas šią sumą viršijančias, su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį advokatui ir išlaidas, susijusias su išieškojimu ne teismo tvarka (MĮSVAĮ 7 str. 2 d.). Iš vartotojo šių sumų pagal MĮSVAĮ reikalauti negalima, nes sandoriams su vartotojais įstatymas netaikomas.

Prašydami teismo įsakymo atkreipkite dėmesį: pareiškimas nenagrinėjamas, jeigu prašomi priteisti delspinigiai viršija MĮSVAĮ nurodytą pavėluoto mokėjimo palūkanų normą (CPK 431 str. 2 d. 6 p.).

Kai skolininkas – vartotojas

Vartojimo sutartimi laikoma bet kuri verslininko ir vartotojo sudaryta sutartis (CK 6.228⁴ str. 1 d.). Nesąžiningomis laikomos individualiai neaptartos sąlygos, kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžininga yra, pavyzdžiui, neproporcingai didelė vartotojo atsakomybė už sutarties neįvykdymą arba išimtinis teismingumas verslininko buveinės teismui (CK 6.228⁴ str. 2 d. 5 ir 18 p.).

Tai tiesiogiai lemia skolos bylos eigą:

• bylą nagrinėjantis teismas sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams privalo vertinti ex officio, t. y. net jeigu skolininkas to neprašo (CK 6.228⁴ str. 9 d.);
• teismo pripažinta nesąžininga sąlyga negalioja nuo sutarties sudarymo, o kitos sąlygos lieka privalomos, jeigu sutartį galima vykdyti be jos (CK 6.228⁴ str. 8 d.);
• pareiga įrodyti, kad sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ str. 4 d.).

Todėl prieš kreipdamiesi į teismą patikrinkite savo standartinių sąlygų netesybų dydį ir teismingumo sąlygą. Reikalavimui, kylančiam iš vartojimo kredito sutarties, teismo įsakymo kelias netaikomas, jeigu metinė norma, kuria išreiškiamos palūkanos ir kiti vartojimo kredito gavėjo mokami su sutartimi susiję mokesčiai (BVKKMN), neatitinka Vartojimo kredito įstatymo reikalavimų (CPK 431 str. 2 d. 5 p.).

Jeigu pinigų paskolinote kaip privatus asmuo kitam privačiam asmeniui, tai nėra vartojimo sutartis, nes ja laikoma verslininko ir vartotojo sutartis (CK 6.228⁴ str. 1 d.). Tada, jeigu sutartis nenustato kitaip, pavėluotai grąžinamai paskolai taikomos CK 6.210 str. 1 d. palūkanos (CK 6.874 str. 1 d.).

Ką antstolis gali išieškoti iš fizinio asmens ir ką iš įmonės

Iš fizinio asmens išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo ir mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininkui ar jo šeimai gyventi, dirbti ar mokytis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (CPK 668 str. 1 d.). Negalima išieškoti ir iš kai kurių išmokų, pavyzdžiui, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų, išmokų vaikams, laidojimo pašalpos (CPK 739 str. 3, 4 ir 5 p.).

Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų išskaitoma dalimis, jeigu įstatymai ar teismas nenustato kitaip (CPK 736 str. 1 d.):

• iš dalies, neviršijančios minimaliosios mėnesinės algos (MMA), – 10 procentų;
• iš dalies tarp vienos ir dviejų MMA – 30 procentų;
• iš dalies, viršijančios dvi MMA, – 50 procentų.

Didesnės išskaitos taikomos išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis ir žalos, padarytos sužalojus sveikatą ar atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimą (CPK 736 str. 1 d.). Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, jo rašytiniu prašymu antstolis gali sumažinti antrosios ir trečiosios dalies išskaitas po 10 procentų kiekvienam išlaikytiniui. Įstatymų ar teismo nustatytos dalies taip mažinti negalima (CPK 736 str. 2 d.).

Į fizinio asmens turtą išieškojimas nenukreipiamas, jeigu skolininkas įrodo antstoliui, kad skolą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti iš pajamų per dvylika mėnesių. Kai išieškoma iš paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, šis laikotarpis yra trisdešimt šeši mėnesiai (CPK 663 str. 1 d.). Iš tokio būsto galima išieškoti tik tada, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija CPK 663 str. 3 d. nustatytą dydį. Šis apribojimas netaikomas, jeigu būsto vertė mažesnė už išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas (CPK 663 str. 3 d.). Šios ribos taip pat nėra, kai išieškoma iš įkeisto turto (CPK 663 str. 5 d.). Gyvenamasis būstas, kuriame skolininkas gyvena, yra paskutinėje, penktojoje, išieškojimo eilėje (CPK 664 str. 5 d.).

Iš įmonės, po įkeisto turto (kai išieškoma įkaito turėtojo naudai, CPK 665 str. 1 d.), išieškoma iš pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos ir turto, tiesiogiai nenaudojamo gamyboje (CPK 665 str. 2 d.). Gamybai būtinas turtas yra paskutinėje eilėje (CPK 665 str. 4 d.). Kaip antstolis randa skolininko turtą ir pajamas, rašėme straipsnyje Kaip sužinoti skolininko turtą ir pajamas.

Kai skolininkas nemokus

Fizinis asmuo. Bankroto procesą gali inicijuoti tik pats fizinis asmuo (FABĮ 1 str. 4 d.). Ketindamas pateikti pareiškimą, jis ne vėliau kaip prieš mėnesį apie tai raštu praneša visiems kreditoriams (FABĮ 4 str. 2 d.). Nemokumu šiuo metu laikoma būklė, kai asmuo negali įvykdyti suėjusių įsipareigojimų, kurių suma viršija FABĮ 2 str. 2 d. nustatytą minimaliųjų mėnesinių algų skaičių. Nuo 2027 m. sausio 1 d. sumos kriterijaus nebelieka: nemokumas yra tada, kai asmuo negali įvykdyti suėjusių įsipareigojimų ir nėra pagrindo manyti, kad galės juos įvykdyti per protingą laikotarpį (FABĮ 2 str. 2 d., redakcija nuo 2027-01-01).

Gavę pranešimą, sekite bylą. Įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą:

• draudžiama išieškoti skolas iš fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, o palūkanų ir netesybų skaičiavimas nutraukiamas (FABĮ 6 str. 5 d. 1 p.);
• antstolis perduoda vykdomuosius dokumentus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (FABĮ 20 str. 1 d.), o nepatenkinti reikalavimai tenkinami FABĮ nustatyta tvarka (FABĮ 20 str. 2 d.);
• teismas nutartyje nustato laikotarpį, ne trumpesnį kaip 15 ir ne ilgesnį kaip 30 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai gali pareikšti reikalavimus (FABĮ 6 str. 3 d. 3 p.).

Reikalavimą su jį pagrindžiančiais dokumentais pateikite bankroto administratoriui per teismo nustatytą laikotarpį (FABĮ 23 str. 1 d.). Praleidus šį terminą, reikalavimą galima pateikti tiesiogiai teismui. Teismas jį priima, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir reikalavimą pagrįstu (FABĮ 23 str. 3 d.).

Reikalavimai tenkinami dviem etapais: pirmiausia be palūkanų ir netesybų, o jos – antruoju etapu (FABĮ 29 str. 2 d.). Įprasto kreditoriaus reikalavimas patenka į antrąją eilę (FABĮ 29 str. 4 d.). Baigus bankroto procesą, plane numatyti likę nepatenkinti reikalavimai nurašomi, išskyrus atvejį, kai byla baigiama, nes asmuo gali ir galės vykdyti įsipareigojimus (FABĮ 29 str. 7 d., FABĮ 30 str. 3 d. 2 p.). Nenurašomi, pavyzdžiui, reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos ir alimentų (FABĮ 29 str. 7 d.).

Įmonė. Juridinio asmens nemokumą reglamentuoja kitas įstatymas. Ar ir kaip kreditorius gali inicijuoti įmonės bankrotą, aprašėme straipsnyje Ar bankrotui reikia akcininkų sutikimo ir kaip nustatomas nemokumas. Jeigu įmonė likviduojama, skaitykite Likviduojamos įmonės skola: kaip kreditoriui pareikalauti savo pinigų.

Daugiau apie skolų išieškojimą

• Skolų išieškojimas teisme: paslaugos puslapis
• Kaip sužinoti skolininko turtą ir pajamas: ką galite Jūs, ką antstolis
• Likviduojamos įmonės skola: kaip kreditoriui pareikalauti savo pinigų
• Palūkanos ir delspinigiai už pavėluotą mokėjimą: ką leidžia įstatymas

Kaip pradėti

Atsiųskite skolą pagrindžiančius dokumentus (sutartį, sąskaitas, susirašinėjimą) ir skolininko duomenis: fizinio asmens vardą, pavardę ir adresą arba įmonės pavadinimą ir kodą. Įvertinsime, kokių palūkanų ir išlaidų galima reikalauti ir kuriuo keliu kreiptis į teismą.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: skolų išieškojimas teisme.