Užsienio teismo sprendimas: kaip išieškoti skolą Lietuvoje

Tai priklauso nuo to, kurioje valstybėje sprendimas priimtas. Sprendimas iš kitos ES valstybės narės (dėl Danijos žr. toliau) civilinėje ar komercinėje byloje Lietuvoje vykdytinas be jokios papildomos procedūros: antstoliui pateikiama sprendimo kopija ir kilmės teismo išduota pažyma. Sprendimas iš valstybės, kuri nėra ES narė, pirmiausia turi būti pripažintas Lietuvos apeliaciniame teisme. Abiem atvejais toliau veikia įprastas vykdymas per antstolį. Antstolis gali riboti skolininko lėšas sąskaitose, taip pat ir elektroninių pinigų įstaigose.

Kaip Lietuvoje išieškoma pagal Lietuvos teismo įsakymą ar sprendimą, aprašėme straipsnyje „Skola teisme ir pas antstolį“. Čia – kas skiriasi, kai sprendimas priimtas užsienyje.

Pirmas klausimas: kur priimtas sprendimas

Šiame straipsnyje remiamės Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) III skyriumi, taip pat 1, 53, 57, 61 ir 66 straipsniais, ir Civilinio proceso kodekso nuostatomis dėl užsienio teismų sprendimų.

Reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 1 straipsnio 1 dalis). Jis netaikomas bankrotui ir su nemokių bendrovių likvidavimu susijusiems procesams (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 1 straipsnio 2 dalies b punktas). Be to, jis taikomas byloms, pradėtoms 2015 m. sausio 10 d. arba vėliau (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 66 straipsnio 1 dalis). Anksčiau pradėtoms byloms toliau taikomas Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 66 straipsnio 2 dalis). Todėl tokiems sprendimams toliau aprašyta šio Reglamento tvarka netaikoma – dėl jų verta pasitarti atskirai.

Praktikoje dažniausiai matome dvi situacijas. Kreditorius iš kitos ES valstybės turi savo šalies teismų sprendimus, o skolininkų lėšos laikomos Lietuvoje veikiančiose mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigose. Tada tinka ES tvarka. Arba kreditorius turi sprendimą iš ES nepriklausančios valstybės, o skolininkas ar jo turtas yra Lietuvoje. Tada reikia pripažinimo.

Sprendimas iš kitos ES valstybės narės

Pagrindinė taisyklė paprasta. Valstybėje narėje priimtas sprendimas, kuris vykdytinas toje valstybėje, vykdytinas ir kitoje valstybėje narėje, ir jo nereikia skelbti vykdytinu (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 39 straipsnis). Pripažinimui taip pat nereikia jokių specialių procedūrų (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 36 straipsnio 1 dalis).

Danijai Reglamentas neprivalomas ir netaikomas. Su Danija dėl teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo sudarytas atskiras 2005 m. spalio 19 d. susitarimas (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 konstatuojamoji dalis 41).

Vykdymo institucijai pateikiami du dokumentai (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 42 straipsnio 1 dalis):

• teismo sprendimo kopija, atitinkanti sąlygas, būtinas jo autentiškumui patvirtinti;
• pažyma, kuria patvirtinama, kad sprendimas vykdytinas. Joje yra sprendimo santrauka ir, jei taikoma, informacija apie bylinėjimosi išlaidas ir palūkanas.

Pažymą bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu išduoda kilmės teismas, naudodamas Reglamento I priede nustatytą formą (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 53 straipsnis). Todėl pažymos prašykite teismo, kuris priėmė sprendimą, dar prieš kreipdamiesi į Lietuvą.

Dėl vertimų. Vykdymo institucija prireikus gali reikalauti pažymos turinio vertimo (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 42 straipsnio 3 dalis). Viso sprendimo vertimo ji gali reikalauti tik tada, kai be jo negali tęsti veiksmų (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 42 straipsnio 4 dalis). Vertimą atlieka asmuo, turintis kvalifikaciją atlikti vertimus vienoje iš valstybių narių (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 57 straipsnio 3 dalis). Dokumentų, išduotų pagal Reglamentą, legalizuoti ar taikyti panašų formalumą nereikia (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 61 straipsnis), taigi apostilės nereikia. Kada apostilė reikalinga kitais atvejais, aprašėme straipsnyje „Dokumentų vertimas, notaras ir apostilė“.

Vykdymo procedūrą reglamentuoja Lietuvos teisė. Sprendimas vykdomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Lietuvos teismo sprendimas (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 41 straipsnio 1 dalis). Kreditoriui nereikia turėti pašto adreso ar įgalioto atstovo Lietuvoje, išskyrus atvejus, kai atstovas privalomas visiems (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 41 straipsnio 3 dalis).

Prieš pirmąją vykdymo priemonę pažyma įteikiama skolininkui, o kartu su ja ir sprendimas, jei jis dar nebuvo įteiktas (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 43 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas gyvena kitoje valstybėje nei kilmės valstybė, jis gali prašyti sprendimo vertimo į kalbą, kurią supranta, arba savo valstybės kalbą. Kol vertimas nepateiktas, galima taikyti tik apsaugos priemones (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 43 straipsnio 2 dalis). Vykdytinas sprendimas pats savaime suteikia teisę taikyti Lietuvos teisėje numatytas apsaugos priemones (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 40 straipsnis).

Kada skolininkas gali ginčyti

Skolininko prašymu vykdyti atsisakoma, kai nustatomas vienas iš Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 45 straipsnyje nurodytų pagrindų (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 46 straipsnis). Taip pat taikomi Lietuvos teisėje numatyti atsisakymo vykdyti ar vykdymo sustabdymo pagrindai, jeigu jie nėra nesuderinami su 45 straipsnio pagrindais (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 41 straipsnio 2 dalis). Reglamento 45 straipsnio pagrindai yra siauri (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 45 straipsnio 1 dalis):

• pripažinimas aiškiai prieštarautų viešajai tvarkai;
• neatvykusiam atsakovui bylos iškėlimo dokumentas nebuvo įteiktas laiku ir tinkamai, kad jis galėtų pasirengti gynybai, nebent jis galėjo sprendimą užginčyti, bet to nepadarė;
• sprendimas nesuderinamas su Lietuvoje priimtu sprendimu tarp tų pačių šalių arba su anksčiau kitur priimtu sprendimu tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
• sprendimas prieštarauja Reglamento apsaugos taisyklėms (kai atsakovas buvo, pavyzdžiui, vartotojas ar darbuotojas) arba išimtinės jurisdikcijos taisyklėms.

Jokiomis aplinkybėmis sprendimas negali būti peržiūrimas iš esmės (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 52 straipsnis). Todėl skolininkas negali Lietuvoje iš naujo ginčyti, ar kilmės teismas skolą priteisė pagrįstai.

Sprendimas iš ES nepriklausančios valstybės

Čia tvarka kita. Užsienio teismų sprendimai Lietuvoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas (Civilinio proceso kodekso 809 straipsnio 1 dalis, CPK 809 str. 1 d.).

Pripažinimo sąlygos priklauso nuo tarptautinių sutarčių. Užsienio teismų sprendimai pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, o nesant sutarties, pripažinti atsisakoma CPK išvardytais atvejais (CPK 810 str. 1 d.). Pavyzdžiui, kai sprendimas neįsiteisėjęs, kai nedalyvavusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie bylą, kai sprendimas nesuderinamas su Lietuvos teismo sprendimu tarp tų pačių šalių arba prieštarauja viešajai tvarkai. Kai tarptautinė sutartis yra, sprendimas pripažįstamas pagal joje numatytas sąlygas (CPK 810 str. 5 d.). Pavyzdžiui, Šveicarijos, Norvegijos ir Islandijos teismų sprendimams taikoma 2007 m. Lugano konvencija (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 konstatuojamoji dalis 8 ir 73 straipsnio 1 dalis). Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas netikrinamas (CPK 810 str. 4 d.).

Kartu su prašymu pateikiama (CPK 811 str. 2 d.):

• užsienio teismo sprendimas ir jo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas vertimas į lietuvių kalbą;
• patvirtinimas, kad sprendimas įsiteisėjęs;
• įrodymai, kad nedalyvavusiai šaliai buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką;
• adresas Lietuvoje procesiniams dokumentams įteikti, jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvoje ir neturi atstovo Lietuvoje.

Norint vykdyti, dar pridedamas patvirtinimas, kad sprendimas gali būti vykdomas valstybėje, kurioje jis priimtas (CPK 813 str. 3 d.). Užsienio sprendimas vykdomas, jeigu jis vykdytinas kilmės valstybėje ir pripažintas CPK nustatyta tvarka (CPK 813 str. 1 d.). Dėl leidimo vykdyti galima prašyti kartu su pripažinimu (CPK 812 str. 6 d.).

Mūsų patirtis rodo, kad daugiausia laiko užima ne teismas, o dokumentai. Dažniausia kliūtis – vertimas, kuris nesusegtas su originalu ir nepatvirtintas. Todėl pirmiausia surenkame visą komplektą: sprendimą, žymą apie įsiteisėjimą, pranešimo apie bylą įrodymus ir kiekvieno jų patvirtintą vertimą, susegtą su originalu. Tik tada teikiame prašymą.

Prašymą nagrinėja vienas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, tačiau sudėtingai bylai gali būti sudaryta trijų teisėjų kolegija. Prašymas paprastai nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir gali būti skundžiama kasaciniu skundu (CPK 812 str. 1 d.). Pats prašymas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (CPK 811 str. 4 d.). Jeigu skolininkas ginčija pripažinimą, procesas užtrunka ilgiau.

Vykdymas per antstolį

Užsienio teismų sprendimai vykdomi pagal bendras CPK vykdymo taisykles tarptautinių sutarčių ir įstatymų nustatytais atvejais (CPK 584 str. 1 d. 5 p.). Vykdomąjį dokumentą antstoliui pateikia išieškotojas ar jo atstovas (CPK 650 str. 1 d.).

Kreditoriai iš kitų valstybių dažnai klausia, ar prieš kreipiantis į antstolį reikia patiems surasti skolininko turtą ar sąskaitas. Lietuvoje antstolis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms pateikia nurodymą apriboti disponavimą skolininko lėšomis arba jas nurašyti (CPK 689 str. 2 d.). Šios sistemos tvarkytojas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gauna informaciją apie Lietuvos ir užsienio asmenų atidarytas ir uždarytas sąskaitas tokiose įstaigose (CPK 689 str. 9 d.). Todėl Lietuvoje atidarytų sąskaitų paieška paprastai yra vykdymo dalis, o ne kreditoriaus darbas prieš jį. Nuo 2027 m. sausio 1 d. ta pati tvarka apims ir įstaigų sąskaitas valstybės ižde (CPK 689 str. 2 ir 9 d., red. nuo 2027-01-01). Nuo tos pačios dienos CPK taip pat nustato: jei įstaiga neprisijungusi prie sistemos arba sąskaitos numeris ne IBAN formatu, antstolis nurodymą pateikia tiesiogiai įstaigai (CPK 689 str. 10 d., red. nuo 2027-01-01).

Kaip pradėti

Atsiųskite užsienio teismo sprendimą, informaciją apie tai, ar jis įsiteisėjęs, ir, jei sprendimas priimtas ES valstybėje, kilmės teismo pažymą. Parašykite, ką žinote apie skolininką Lietuvoje. Įvertinsime, ar reikia pripažinimo, ir pateiksime dokumentus antstoliui arba Lietuvos apeliaciniam teismui.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: skolų išieškojimas.