Naujos įmonės PVM registracija: kada privaloma ir kada verta savanoriškai

Naujai įsteigta UAB ar MB PVM mokėtoja automatiškai netampa. Įregistravus įmonę Juridinių asmenų registre, prašymą įregistruoti ją PVM mokėtoja reikia pateikti atskirai. Registruotis privaloma tada, kai įmonė numato einamaisiais kalendoriniais metais viršyti 45 tūkstančių eurų atlygio ribą už prekes ir paslaugas Lietuvoje. Kol tos ribos nenumatoma viršyti, registruotis neprivaloma, bet galima savanoriškai. Dvi taisyklės dažniausiai užklumpa netikėtai: kai tas pats asmuo kontroliuoja kelias įmones, jų atlygis sumuojamas, o perkant tam tikras paslaugas iš užsienio registruotis gali tekti net ir nepasiekus ribos.

Kaip vyksta pats steigimas ir kiek laiko jis trunka, rašėme straipsnyje UAB steigimas: registravimo terminas ir ar reikia atvykti į Lietuvą. Čia aprašome tik PVM: kada registracija privaloma, kada ji savanoriška ir ką verta paruošti iš anksto.

Bendra taisyklė ir smulkiojo verslo schema

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 1 dalis (PVMĮ 71 str. 1 d.) nustato bendrą taisyklę: pareiga registruotis PVM mokėtoju tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas. Apmokestinamasis asmuo yra ir Lietuvos įmonė, vykdanti bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą (PVMĮ 2 str. 15 d.).

Nuo šios taisyklės yra išimtis, kurią įstatymas vadina smulkiojo verslo schema Lietuvoje. Lietuvos apmokestinamasis asmuo neprivalo registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM, jeigu jo atlygis už Lietuvoje patiektas prekes ir suteiktas paslaugas per praėjusius kalendorinius metus neviršijo 45 tūkstančių eurų ir nenumatoma šios ribos viršyti einamaisiais kalendoriniais metais (PVMĮ 71 str. 2 d.).

Naujai įsteigtai įmonei praėjusių metų nėra. Todėl jai įstatymas taiko tik antrą sąlygą: schema taikoma, jeigu nenumatoma ribos viršyti einamaisiais kalendoriniais metais (PVMĮ 71 str. 2 d.). Praktiškai tai reiškia, kad prieš steigiant reikia įvertinti, kiek įmonė realiai uždirbs iki metų pabaigos.

Jei skaitėte senesnių patarimų apie paskutinius 12 mėnesių, jie rėmėsi PVMĮ redakcija, kuri galiojo iki 2025 m. balandžio 30 d. Tada riba buvo skaičiuojama per metus, tai yra per paskutinius 12 mėnesių. Dabar riba skaičiuojama pagal praėjusius ir einamuosius kalendorinius metus (PVMĮ 71 str. 2 d.).

Kas įskaičiuojama į 45 tūkstančių eurų ribą

Skaičiuojamas atlygis už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir suteiktas paslaugas (PVMĮ 71 str. 2 d.). Atlygis yra viskas, kas pinigais ar kitokia forma gauta arba gautina už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas (PVMĮ 2 str. 5 d.).

Į ribą neįskaičiuojama (PVMĮ 71 str. 22 d.):

• Atlygis už veiklą, kurioje pirkimo PVM negalėtų būti atskaitomas, jei įmonė būtų PVM mokėtoja (pavyzdžiui, PVM neapmokestinama veikla).
• Atlygis už parduotą ilgalaikį turtą, naudotą įmonės veikloje.
• Gauti avansai.
• Atlygis už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimą ir PVMĮ 28 straipsnyje nurodytas finansines paslaugas, kai tokie sandoriai atsitiktiniai ir įmonė tokia veikla įprastai neužsiima.

Yra ir dar viena išimtis. Jei įmonė šalyje tiekia tik tokias prekes ar teikia tik tokias paslaugas, už kurias PVM pagal įstatymą apskaičiuoti ir sumokėti turi pirkėjas, bendra pareiga registruotis jai netaikoma (PVMĮ 71 str. 1 d.).

Kas būna peržengus ribą

Peržengus ribą, PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį riba buvo viršyta. PVM privalo būti apskaičiuotas už visas prekes ir paslaugas, dėl kurių tiekimo riba buvo viršyta (PVMĮ 71 str. 2 d.). Vadinasi, PVM tenka jau sandoriui, kuris ribą peržengė, o ne tik vėlesniems.

Svarbu ir tai, kad neįsiregistravus PVM mokėtoju pareiga skaičiuoti ir mokėti PVM nedingsta (PVMĮ 71 str. 4 d.). Jei registraciją pavėluosite, PVM vis tiek reikės apskaičiuoti už tą laikotarpį, kai jis turėjo būti skaičiuojamas. Todėl, jei verslo planas rodo, kad riba bus viršyta pirmais metais, pareiga registruotis atsiranda iš karto, ir prašymą reikia pateikti nedelsiant po įmonės įregistravimo (VMI aprašo 4.1 ir 17.1 p.).

Kelios įmonės: kada atlygis sumuojamas

Ši taisyklė svarbiausia tiems, kas steigia antrą ar trečią įmonę. Kai tas pats asmuo, vienas ar kartu su susijusiais asmenimis, kontroliuoja kelis juridinius asmenis, registruotis PVM mokėtojais privalo visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats, jeigu pats vykdo ekonominę veiklą. Tai taikoma, jeigu bendra visų jų atlygio suma tiek praėjusiais, tiek einamaisiais kalendoriniais metais viršijo 45 tūkstančių eurų ribą, net jei kiekvieno atskirai atlygis mažesnis (PVMĮ 71 str. 7 d.). Naujai įsteigtiems asmenims skaičiuojamas tik einamųjų kalendorinių metų atlygis (PVMĮ 71 str. 7 d.).

Kas laikomas kontroliuojančiu asmeniu, apibrėžia pats įstatymas. Tai asmuo, kuris (PVMĮ 2 str. 3 d.):

• Tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų įmonės akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį.
• Pats valdo ne mažiau kaip 10 procentų, o kartu su susijusiais asmenimis daugiau kaip 50 procentų.
• Turi teisę išrinkti daugumą įmonės valdymo organų narių arba faktiškai kontroliuoja jos sprendimus.

Susijusiais asmenimis laikomi, pavyzdžiui, sutuoktiniai, sugyventiniai, artimi giminaičiai, įmonė ir jos akcininkas, įmonė ir jos valdymo organo narys (PVMĮ 2 str. 31 d.). Todėl sutuoktinių įmonės gali būti vertinamos kartu, net jei kiekvieno vardu yra atskira bendrovė.

Sumavimas netaikomas, jei įmonės gali įrodyti abi aplinkybes kartu (PVMĮ 71 str. 7 d.):

• Nė vienas jų valdymo organas ar atskiras valdymo organo narys nėra tas pats asmuo.
• Jų faktiškai vykdoma veikla nėra to paties pobūdžio, ir jos neveikia viena kitos naudai ar interesais.

Jei abi įmonės turi tą patį direktorių, pirmoji sąlyga jau neįvykdyta. Įrodinėti tenka pačioms įmonėms, todėl tokią struktūrą verta įvertinti prieš steigiant.

Pavyzdys. Asmuo valdo visas akcijas veikiančioje UAB, kurios atlygis ir praėjusiais, ir šiais metais viršija ribą. Jis steigia antrą UAB, o abiejų vadovas yra tas pats asmuo. Antroji įmonė pirmais metais uždirbs nedaug, bet abiejų įmonių atlygis kartu ribą viršija. Tokiu atveju įstatymas reikalauja, kad PVM mokėtoja registruotųsi ir naujoji įmonė (PVMĮ 71 str. 7 d.). Išimtis netaikoma, nes valdymo organas sutampa.

Kai tenka registruotis nepasiekus ribos

PVMĮ 71¹ straipsnis numato kitus registracijos atvejus, kurie su 45 tūkstančių eurų riba nesusiję. Nauja įmonė, kuri nėra PVM mokėtoja, privalo registruotis PVM mokėtoja paslaugų įsigijimo iš užsienio valstybių ir paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse tikslais, jeigu (PVMĮ 71¹ str. 2 d.):

• perka iš užsienio apmokestinamųjų asmenų Lietuvoje teikiamas paslaugas, už kurias PVM turi apskaičiuoti ir sumokėti pati pirkėja;
• būdama įsikūrusi Lietuvoje, teikia paslaugas, kurių teikimo vieta pagal kriterijus, iš esmės tolygius PVMĮ 13 str. 2 d. 1 p. (paslaugos kitam apmokestinamajam asmeniui), yra kita valstybė narė (išskyrus tas, kurios ten PVM neapmokestinamos arba apmokestinamos 0 procentų tarifu).

Prekėms, įsigyjamoms iš kitų valstybių narių, taikomos atskiros taisyklės (PVMĮ 71¹ str. 1 d.). Įmonė, kuri nėra PVM mokėtoja, privalo registruotis jau tada, kai įsigyja prekių iš kitos valstybės narės. 14 tūkstančių eurų riba taikoma tik įstatyme išvardytiems asmenims, pavyzdžiui, įmonei, kuri vykdo tik tokią veiklą, kurioje pirkimo PVM negali būti atskaitomas (PVMĮ 71¹ str. 1 d.). Todėl tai verta patikrinti prieš pirmąjį pirkimą iš ES tiekėjo. Neįsiregistravus PVM vis tiek turi būti skaičiuojamas (PVMĮ 71¹ str. 6 d.). Kontroliuojamų įmonių sumavimo taisyklė taikoma ir prekių įsigijimui (PVMĮ 71¹ str. 7 d.).

Kurios konkrečios paslaugos patenka į šį sąrašą, priklauso nuo paslaugos rūšies ir tiekėjo. Tai verta aptarti su buhalteriu dar prieš sudarant pirmąsias sutartis su užsienio tiekėjais.

Savanoriška registracija

Registruotis galima ir nesiekiant ribos. Lietuvos ar kitos valstybės narės asmuo, vykdantis ar ketinantis vykdyti ekonominę veiklą Lietuvos teritorijoje, turi teisę registruotis PVM mokėtoju, net jei jo atlygis nesiekia 45 tūkstančių eurų (PVMĮ 72 str. 1 d.). Įstatymas leidžia registruotis ir tam, kas veiklą tik ketina vykdyti, todėl nauja įmonė gali kreiptis iš karto po įsteigimo.

Viena išimtis: savanoriškai registruotis negalima, kai vykdoma ir numatoma vykdyti vien tokia veikla, kurioje pirkimo PVM negalėtų būti atskaitomas (PVMĮ 72 str. 1 d.). Tokia veikla yra veikla, kuriai priskirto pirkimo PVM negalima atskaityti (PVMĮ 62 str. 1 d.), pavyzdžiui, vien PVM neapmokestinamos paslaugos.

Kodėl kas nors renkasi registruotis anksčiau? Dažniausiai dėl dviejų priežasčių. Pirma, PVM mokėtoja gali atskaityti pirkimo PVM, o tai svarbu, kai pradžioje daug investuojama. Antra, kai kurie verslo klientai ir partneriai nori dirbti su PVM mokėtoja. Kita vertus, PVM mokėtoja turi skaičiuoti PVM nuo savo pardavimų ir teikti deklaracijas. Ar tai naudinga, priklauso nuo klientų: jei jie daugiausia gyventojai, registracija jiems paslaugas pabrangina.

Jei vėliau paaiškėja, kad registracija nereikalinga, asmuo, registruotas tik prekių tiekimo ar paslaugų teikimo tikslais, turi teisę prašyti išregistruoti jį iš PVM mokėtojų, jei jam, nesant PVM mokėtoju, pareiga registruotis nebūtų atsiradusi (PVMĮ 75 str. 1 d.). Įstatymas 24 kalendorinių mėnesių draudimą išsiregistruoti tiesiogiai nustato tik tiems, kas savanoriškai registravosi dėl prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių, išskyrus atvejus, kai asmuo likviduojamas (PVMĮ 75 str. 3 d.). Tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 178 patvirtintas PVM mokėtojų įregistravimo ir išregistravimo tvarkos aprašas (2026 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. VA-25 redakcija; toliau – VMI aprašas) šį terminą taiko plačiau. Pagal jį savanoriškai įsiregistravęs asmuo, taip pat ir nepasiekęs privalomos registracijos ribos, gali būti išregistruotas tik praėjus 24 kalendoriniams mėnesiams nuo įregistravimo, išskyrus atvejus, kai jis nevykdo ekonominės veiklos arba baigia veiklą dėl likvidavimo ar reorganizavimo (VMI aprašo 11.5 ir 32 p.). Todėl rinkdamiesi savanorišką registraciją skaičiuokite, kad PVM mokėtoja greičiausiai liksite bent dvejus metus. Išsiregistruojant tikslinama PVM atskaita: atskaitytas pirkimo PVM už prekes ir ilgalaikį turtą, kurie nebebus naudojami PVM apmokestinamai veiklai, grąžinamas į biudžetą (PVMĮ 69 str. 1 d.).

Kaip teikiamas prašymas

PVM mokėtojai registruojami Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, o prašymą galima pateikti elektroninėmis priemonėmis (PVMĮ 76 str.). Įregistruotai įmonei suteikiamas PVM mokėtojo kodas (PVMĮ 74 str.).

Iš esmės tvarka naujai įsteigtai ir jau veikiančiai įmonei ta pati: prašymas pildomas ir teikiamas elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninių paslaugų sistemą (VMI aprašo 13 p.). Naujai įmonei yra viena papildoma galimybė, aprašyta toliau. PVMĮ termino nenustato, bet jį nustato VMI aprašas. Kai atsiranda pareiga registruotis, prašymas turi būti pateiktas nedelsiant (VMI aprašo 17.1 p.). Registruojantis savanoriškai, prašymą reikia pateikti likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki dienos, nuo kurios norite tapti PVM mokėtoja (VMI aprašo 17.2 p.). Vėluoti brangu, nes PVM skaičiuojamas nuo ribos viršijimo mėnesio (PVMĮ 71 str. 2 d.).

Nauja įmonė pageidavimą savanoriškai registruotis PVM mokėtoja gali pareikšti jau registruodamasi Juridinių asmenų registre. Tada Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninių paslaugų sistemoje sukuriamas prašymo ruošinys, o įmonė apie tai informuojama el. paštu (VMI aprašo 15 p.). Ruošinys dar nėra sprendimas įregistruoti: patikrinkite jį toje sistemoje ir PVM skaičiuokite tik nuo VMI sprendime nurodytos datos (VMI aprašo 22 p.). Kitu atveju prašymas teikiamas jau įregistravus įmonę.

Jei prašyme duomenų nepakanka, mokesčių administratorius pirmiausia patikrina savo turimą informaciją, o jei jos nėra, susisiekia su įmone arba pranešimu paprašo papildomų duomenų (VMI aprašo 19 p.). Mokesčių administratorius atsisako registruoti, jei įmonė per pranešime nurodytą terminą nepateikia papildomų duomenų arba jei pateikti duomenys neįrodo, kad planuojama PVM apmokestinama veikla reali ir tęstinė (VMI aprašo 25.2 ir 25.3 p.). Registruoti taip pat atsisakoma, jei nenurodytas apskaitą tvarkantis asmuo ar veiklos rūšis arba jei įmonė neturi samdomų darbuotojų, kai privaloma jų turėti, ar kitų veiklai reikalingų išteklių (VMI aprašo 25.11 ir 25.12 p.). Todėl į pranešimą dėl papildomų duomenų atsakykite per jame nurodytą terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas ankstesnę to paties VMI įsakymo Nr. 178 redakciją (tuomet – Taisyklės), panašų atsisakymą yra pripažinęs pagrįstu, kai įmonė nepateikė siūlytų papildomų dokumentų, o kitos aplinkybės rodė, kad veikla nereali (2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1955-556/2020). Todėl iš anksto verta turėti sutarčių projektus, komercinius pasiūlymus ir informaciją apie darbuotojus, buhalterį ir veiklos patalpas.

Buveinės adresas ir PVM registracija

Praktikoje Valstybinė mokesčių inspekcija įtariai vertina adresus, kuriais registruota daug įmonių, bet kuriais veikla realiai nevykdoma. Paprastai tinka adresas su tiksliu patalpos numeriu, kuriuo įmonė iš tikrųjų dirba. Jei buveinę registruojate perkamu adresu, pasiruoškite paaiškinti, kur iš tikrųjų vyks veikla. Kieno sutikimo reikia buveinei registruoti ir kuo rizikingas perkamas adresas, rašėme straipsnyje Buveinės adresas: kieno sutikimo reikia ir kuo rizikingas perkamas adresas.

Ką paruošti prieš steigiant

1. Pajamų planas pirmiems metams. Įvertinkite, ar iki gruodžio 31 d. atlygis už prekes ir paslaugas Lietuvoje gali viršyti 45 tūkstančių eurų ribą.
2. Kitos jūsų ir susijusių asmenų įmonės. Surašykite, kurias įmones kontroliuojate jūs, sutuoktinis ar artimieji, ir ar jos turi tą patį vadovą.
3. Užsienio tiekėjai ir klientai. Patikrinkite, ar perkate paslaugas iš užsienio ar teikiate jas klientams kitose ES valstybėse.
4. Klientai. Nuspręskite, ar jūsų klientai daugiausia įmonės ar gyventojai. Nuo to priklauso, ar savanoriška registracija naudinga.
5. Veiklos įrodymai. Paruoškite patalpų, darbuotojų ir apskaitos tvarkymo informaciją, nes jos gali paklausti mokesčių administratorius.

Mokesčių skaičiavimas ir deklaravimas yra buhalterio sritis. Kada registracija privaloma ir kaip suplanuoti kelių įmonių struktūrą, verta aptarti dar prieš pasirašant steigimo dokumentus.

Susiję straipsniai

• UAB steigimas: registravimo terminas ir ar reikia atvykti į Lietuvą
• UAB steigimas žingsnis po žingsnio: dokumentai, parašai ir notaras
• Kaip įsteigti MB: nariai, įnašai, dokumentai ir registravimas
• UAB, MB, IĮ ar VšĮ: kokią įmonę steigti ir kuo jos skiriasi
• Holdingo steigimas: akcijų apmokėjimas akcijomis ir mokesčiai
• Buveinės adresas: kieno sutikimo reikia ir kuo rizikingas perkamas adresas

Kaip pradėti

Parašykite, kokią įmonę steigiate, kokia bus veikla, kas bus klientai ir ar jūs ar jūsų artimieji jau turite kitų įmonių. Įvertinsime, ar PVM registracija bus privaloma nuo pirmų metų, ir parengsime steigimo dokumentus.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: Juridinių asmenų steigimas.