Įmonės buveinės adresas: kieno sutikimo reikia ir kodėl perkamas adresas gali kainuoti brangiau

Jeigu patalpos ne jūsų, buveinei registruoti reikia savininko rašytinio sutikimo. Jeigu patalpos bendros — reikia visų bendraturčių sutikimo. Jeigu savininkas yra fizinis asmuo, praktikoje sutikimas paprastai turi būti notarinis. Jeigu patalpos įkeistos, tarp šalių paprastai reikalingas ir banko sutikimas, nors registrui jis neteikiamas. Adreso paslauga už kelis eurus per mėnesį šias problemas išsprendžia, bet sukuria kitas — dvi konkrečias, apie kurias žemiau.

Kas yra buveinė ir kodėl tai ne tik eilutė registre

CK 2.49 str. 1 d. — juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas, o buveinė apibūdinama nurodant patalpų adresą. Tai reiškia, kad adresas turėtų atitikti tikrovę, o ne būti pasirinktas patogumo sumetimais.

Antras dalykas yra svarbesnis už pirmą. CK 2.49 str. 3 d. nustato, kad visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta buveinės adresu arba elektroninio pristatymo dėžutės adresu. Laiškas, išsiųstas registre nurodytu adresu, laikomas įteiktu — nepriklausomai nuo to, ar kas nors jį perskaitė.

Kieno sutikimo reikia steigiant

JARN 61 p. — jeigu steigėjas nėra patalpų savininkas arba patalpos jam priklauso bendrosios dalinės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise, notarui arba registro tvarkytojui turi būti pateiktas savininko arba bendraturčio rašytinis sutikimas suteikti patalpas buveinei registruoti.

Iš mūsų laiškų matyti, kad reikalavimai skiriasi pagal tai, kas yra savininkas. Tai notarų praktika, ne įstatymo tekstas, ir tarp biurų ji šiek tiek svyruoja:

• Savininkas — juridinis asmuo: paprastas rašytinis sutikimas.
• Savininkas — fizinis asmuo: notarinis sutikimas.
• Bendraturčiai: visų sutikimai. Ne daugumos, ne vieno, kuris gyvena. Visų.
• Patalpos įkeistos: be aukščiau nurodyto, tarp šalių paprastai reikalingas ir banko sutikimas. Registrui jis neteikiamas, todėl apie jį pamirštama — o hipotekos sutartyje dažnai yra sąlyga dėl patalpų naudojimo, ir jos pažeidimas yra bankų, o ne registro reikalas.

Vienas klientas klausė, ar sutikimą galima tiesiog atsiųsti pasirašytą. Atsakymas iš tos pačios praktikos: notaras paprastai prašo, kad sutikimas būtų pasirašytas pas jį. Toks vizitas trunka apie pusvalandį. Tai reiškia, kad jeigu patalpų savininkas yra kitas žmogus, jo pusvalandis turi būti suderintas iš anksto, o ne steigimo dieną.

Kai buveinė keičiama

Buveinės keitimas nėra techninis veiksmas. ABĮ 20 str. 1 d. 2 p. nustato, kad keisti bendrovės buveinę turi išimtinę teisę visuotinis akcininkų susirinkimas. Direktorius to padaryti negali.

JARN 148 p. nurodo, ką pateikti registrui: prašymą įregistruoti pakeitimus ir juridinio asmens organo sprendimą dėl buveinės pakeitimo. JARN 148.3 p. prideda tą patį sutikimą kaip ir steigiant — jeigu juridinis asmuo nėra patalpų savininkas arba patalpos priklauso bendrosios nuosavybės teise, pateikiamas rašytinis savininko arba bendraturčio sutikimas.

Pirma kaina, kurią sumoka nusipirkęs „adresą“

Adreso paslauga atrodo pigiai, ir ji tikrai išsprendžia sutikimo klausimą. Bet iš mūsų laiškų apie VMI praktiką matyti aiškų dalyką: formalus registracijos adresas PVM registracijai netinka.

Vertindama prašymą registruoti PVM mokėtoju, VMI žiūri, ar buveinės adresu iš tikrųjų vyksta veikla. Adresas, kuriame yra tik pašto dėžutė, šito klausimo neatlaiko. Tada prašoma papildomų veiklos realumą pagrindžiančių dokumentų, ir registracija užtrunka arba nutrūksta.

Tai konkreti kaina. Ji nepasimato steigimo dieną ir pasimato tada, kai įmonei PVM numerio reikia sutarčiai.

Antra kaina: korespondencija, kuri nepasiekia

Realus adresas saugesnis už perkamą dėl paprastos priežasties — korespondencija pasiekia įmonę. Priminimai, pretenzijos, registro pranešimai, VMI laiškai ateina ir yra perskaitomi.

Kai nepasiekia, veikia CK 2.49 str. 3 d.: laiškas vis tiek laikomas tinkamai įteiktu. Įmonė nieko nežino, o terminai bėga. Blogiausiu atveju registro tvarkytojas pradeda likvidavimo procedūrą ir įmonei įregistruojamas teisinis statusas „inicijuojamas likvidavimas“ — dažniausiai dėl neteiktų finansinių ataskaitų ir dėl to, kad įspėjimai buvo siunčiami adresu, kuriuo nieko nėra. Savininkas apie tai sužino iš banko arba iš kliento, o ne iš laiško.

Perkant adreso paslaugą apie tai klausiama iš anksto: kas ir kaip dažnai perduoda gautą korespondenciją, ir ar ji perduodama elektroniniu paštu tą pačią dieną. Jeigu atsakymo nėra, adresas yra pigus tik iki pirmo svarbaus laiško.

Kas iš to matoma viešai

CK 2.71 str. 1 d. — juridinių asmenų registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir bet kokia kita registrui pateikta informacija yra vieša.

Praktikoje tai reiškia, kad registrui pateikti kontaktai matomi ne tik registre, bet ir VMI bei rekvizitų portaluose, iš kur jie plinta toliau. Dalies duomenų galima neteikti, todėl prieš steigimą verta nuspręsti, kuris telefonas ir kuris el. pašto adresas bus vieši. Vėliau ištrinti juos iš portalų yra gerokai sunkiau negu iš pradžių nepateikti.

Kaip pradėti

Parašykite, kieno vardu yra patalpos ir ar jos įkeistos. Pasakome, kokios formos sutikimo reikės, kas turi jį pasirašyti ir ar reikės vizito pas notarą.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: juridinių asmenų steigimas.