Buveinės adresas: kieno sutikimo reikia ir kuo rizikingas perkamas adresas

Jeigu patalpos ne jūsų, buveinei registruoti reikia savininko rašytinio sutikimo. Jeigu patalpos bendros – reikia visų bendraturčių sutikimo. Juridinių asmenų registro nuostatų (JARN) 61 p. reikalauja rašytinio sutikimo, o notarinės jo formos nenustato. Jeigu patalpos įkeistos, banko sutikimo registrui teikti nereikia, bet ar jo reikia pagal hipotekos sutartį, lemia ta sutartis. Adreso paslauga šias problemas išsprendžia, bet sukuria kitas: dvi konkrečias, apie kurias žemiau.

Kas yra buveinė ir kodėl tai ne tik eilutė registre

CK 2.49 str. 1 d. – juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas, o buveinė apibūdinama nurodant patalpų adresą. Tai reiškia, kad adresas turėtų atitikti tikrovę, o ne būti pasirinktas patogumo sumetimais.

Antras dalykas yra svarbesnis už pirmą. CK 2.49 str. 3 d. nustato, kad visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta buveinės adresu arba elektroninio pristatymo dėžutės adresu. Laiškas, išsiųstas registre nurodytu adresu, laikomas įteiktu – nepriklausomai nuo to, ar kas nors jį perskaitė.

Kieno sutikimo reikia steigiant

JARN 61 p. – jeigu steigėjas nėra patalpų savininkas arba patalpos jam priklauso bendrosios dalinės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise, notarui arba registro tvarkytojui turi būti pateiktas savininko arba bendraturčio rašytinis sutikimas suteikti patalpas buveinei registruoti.

Iš to išplaukia:

• Sutikimo forma: rašytinis sutikimas, nesvarbu, ar savininkas yra juridinis, ar fizinis asmuo. Ar sutikimą reikės patvirtinti pas notarą, verta iš anksto pasitikslinti su notaru, kuris tvirtins steigimo dokumentus.
• Bendraturčiai: visų sutikimai. Ne daugumos, ne vieno, kuris gyvena. Visų: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.).
• Patalpos įkeistos: banko sutikimo JARN 61 p. nereikalauja, todėl registrui jis neteikiamas. Ar jo reikia, lemia hipotekos sutartis: jei joje yra sąlyga dėl patalpų naudojimo, jos pažeidimas yra banko, o ne registro reikalas.

Kai buveinė keičiama

Buveinės keitimas nėra techninis veiksmas. ABĮ 20 str. 1 d. 2 p. nustato, kad keisti bendrovės buveinę turi išimtinę teisę visuotinis akcininkų susirinkimas. Direktorius to padaryti negali.

JARN 148 p. nurodo, ką pateikti registrui: prašymą įregistruoti pakeitimus ir juridinio asmens organo sprendimą dėl buveinės pakeitimo. JARN 148.3 p. prideda tą patį sutikimą kaip ir steigiant – jeigu juridinis asmuo nėra patalpų savininkas arba patalpos priklauso bendrosios nuosavybės teise, pateikiamas rašytinis savininko arba bendraturčio sutikimas.

Pirma rizika perkant „adresą“

Adreso paslauga tikrai išsprendžia sutikimo klausimą. Tačiau reikia žinoti vieną dalyką: formalus registracijos adresas gali neatitikti to, ką įstatymas laiko buveine.

CK 2.49 str. 1 d. buveine laiko vietą, kurioje yra nuolatinis valdymo organas, todėl adresas, kuriame yra tik pašto dėžutė, šio apibrėžimo gali neatitikti.

Tai konkreti rizika, kuri steigimo dieną nepasimato.

Antra rizika: korespondencija, kuri nepasiekia

Realus adresas saugesnis už perkamą dėl paprastos priežasties: korespondencija pasiekia įmonę. Priminimai, pretenzijos, registro pranešimai, VMI laiškai ateina ir yra perskaitomi.

Kai nepasiekia, veikia CK 2.49 str. 3 d.: laiškas vis tiek laikomas tinkamai įteiktu. Įmonė nieko nežino, o terminai bėga. Blogiausiu atveju registro tvarkytojas pradeda likvidavimo procedūrą ir įmonei įregistruojamas teisinis statusas „inicijuojamas likvidavimas“, pavyzdžiui, dėl neteiktų finansinių ataskaitų (CK 2.70 str. 1 d. 1 p.). Pranešimas apie numatomą likvidavimą siunčiamas į elektroninio pristatymo dėžutę, o jeigu jos adresas registre nenurodytas, į buveinę ir valdymo organo narių adresais (CK 2.70 str. 2 d.), taigi galbūt ir adresu, kuriuo nieko nėra. Tada savininkas apie tai gali sužinoti pavėluotai, pavyzdžiui, iš banko ar kliento.

Perkant adreso paslaugą apie tai klausiama iš anksto: kas ir kaip dažnai perduoda gautą korespondenciją, ir ar ji perduodama elektroniniu paštu tą pačią dieną. Jeigu atsakymo nėra, adresas yra patogus tik iki pirmo svarbaus laiško.

Kas iš to matoma viešai

CK 2.71 str. 1 d. – juridinių asmenų registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir bet kokia kita registrui pateikta informacija yra vieša.

Tai reiškia, kad registrui pateikti kontaktai yra vieši, todėl juos gali perimti ir kiti šaltiniai, pavyzdžiui, rekvizitų portalai. Dalies duomenų galima neteikti, todėl prieš steigimą verta nuspręsti, kuris telefonas ir kuris el. pašto adresas bus vieši. Vėliau ištrinti juos iš portalų yra gerokai sunkiau negu iš pradžių nepateikti.

Daugiau apie įmonės steigimą

• Juridinių asmenų steigimas: paslaugos puslapis
• UAB įstatai ir akcininkų sutartis: ką rašyti ir kuo jie skiriasi
• Užsienio įmonės filialas Lietuvoje: dokumentas, dėl kurio registracija gali sustoti
• Naujų UAB akcijų išleidimas: dokumentai, parašai ir ar galima nuotoliu
• Įstatinį kapitalą didinti iš nepaskirstytojo pelno, kai balanse yra nuostolių, nepavyks
• Naudos gavėjai JADIS: kas pateikia duomenis ir kaip gauti išrašą

Kaip pradėti

Parašykite, kieno vardu yra patalpos ir ar jos įkeistos. Pasakome, kokios formos sutikimo reikės, kas turi jį pasirašyti ir ar reikės vizito pas notarą.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: juridinių asmenų steigimas.