Juridinių asmenų dokumentų rengimas

Dažni klausimai

Kokie gali būti mažosios bendrijos valdymo organai?

Galimi du modeliai: arba tik narių susirinkimas, kuris tuomet yra ir valdymo organas, arba narių susirinkimas kartu su vienasmeniu vadovu. Kai MB turi du ar daugiau narių ir valdymo organas yra narių susirinkimas, MB privalo turėti atstovą – juo gali būti tik MB narys, ir tik vienas. MB vadovas veikia MB vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, o MB atstovas sudaro sandorius, dėl kurių sprendimus yra priėmęs narių susirinkimas. (MBĮ 12, 21 ir 22 str.)

Ar su mažosios bendrijos vadovu sudaroma darbo sutartis?

Ne. Su MB vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis, o sprendimą dėl paskyrimo, sutarties sąlygų ir nutraukimo priima narių susirinkimas. Tuo MB skiriasi nuo UAB, kur su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. MB vadovu gali būti ir MB narys. (MBĮ 22 str. 1–2 d., ABĮ 37 str. 4 d.)

Ar mažosios bendrijos nariai balsuoja pagal įnašų dydį?

Pagal įstatymą kiekvienas MB narys turi po vieną balsą, nepriklausomai nuo įnašo. Kitokią balsų paskirstymo tvarką nuostatuose galima nustatyti tik tada, kai MB turi vienasmenį valdymo organą – vadovą. Sprendimas priimamas, kai už jį gauta daugiau kaip 1/2 visų balsų, jei įstatymas ar nuostatai nenustato didesnės daugumos. (MBĮ 16 str. 3 d., 17 str.)

Kaip į mažąją bendriją priimamas naujas narys?

MB neturi dalių ar akcijų, todėl arba priimamas naujas narys, arba esamas narys perleidžia savo teises kitam asmeniui. Nauji nariai priimami narių susirinkimo sprendimu nuostatuose nustatyta tvarka; sprendimas dėl naujų narių priėmimo, taip pat dėl nepiniginių įnašų vertės, jų įnešimo sąlygų ir terminų priimamas vienbalsiai. Duomenys apie narius teikiami ir Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai (JADIS). (MBĮ 6-1, 9–10, 13 ir 19 str.)

Ar duomenys apie mažosios bendrijos narius atsiranda registre automatiškai?

Ne. Duomenys apie MB narius – vardas, pavardė, asmens kodas, korespondencijos adresas, narystės datos ir įnašo dydis – atskirai teikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai (JADIS) per 5 dienas nuo MB įregistravimo, o vėliau – per 5 dienas nuo kiekvieno pasikeitimo. Už pateikimą atsako MB vadovas; kai vadovo nėra – MB atstovas, o kai vadovo nėra ir MB narys vienas – pats narys. (MBĮ 6-1 str.)

Kaip pakeisti mažosios bendrijos buveinės adresą?

Yra du keliai. Per Registrų centro savitarną: narys (ar nariai) priima sprendimą, dokumentai užpildomi savitarnoje, o patalpų savininkas sutikimą pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu. Arba popieriuje: teikiamas narių sprendimas dėl buveinės keitimo kartu su rašytiniu patalpų savininko ar bendraturčio sutikimu. Jei adresas įrašytas į nuostatus, kartu keičiami ir nuostatai. (MBĮ 13 str. 2 p., JAR nuostatų 68, 148 p.)

Ar filialas yra atskiras juridinis asmuo ir kokius įmonės duomenis reikia nurodyti filialo dokumentuose?

Filialas nėra atskiras juridinis asmuo – tai tos pačios užsienio įmonės padalinys (CK 2.53 str. 2 d.). Todėl sutarčių tarp filialo ir jį įsteigusios įmonės sudaryti nereikia. Filialo dokumentuose, kuriuos jis naudoja santykiuose su kitais asmenimis, turi būti nurodyta informacija apie filialą įsteigusią užsienio bendrovę, registras, kuriame kaupiami filialo duomenys, ir filialo kodas (ABĮ 75 str. 4 d.).

Kas UAB tvarko akcininkų vertybinių popierių sąskaitas?

Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų nematerialių akcijų sąskaitas tvarko pati bendrovė; ji sutartimi gali perduoti šį darbą tam teisę turinčiam juridiniam asmeniui. Už duomenų apie akcininkus pateikimą JADIS atsako bendrovės vadovas. (ABĮ 41 str. 3 d., 41-1 str. 3 d.)

Kokias sąlygas reikia numatyti įstatuose norint išleisti privilegijuotąsias akcijas?

Įstatuose turi būti nustatytas konkretus privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis procentais nuo akcijos nominalios vertės arba jo apskaičiavimo tvarka. Privilegijuotosios akcijos gali būti su kaupiamuoju arba nekaupiamuoju dividendu, su balso teise arba be jos. Balso teisės nesuteikiančios privilegijuotosios akcijos negali sudaryti daugiau kaip pusės įstatinio kapitalo. Jei pelno neužtenka viso dividendo išmokėti, kaupiamojo dividendo neišmokėta dalis perkeliama į kitus finansinius metus (ABĮ 42 str.).

Kurie dokumentai yra oficialūs įmonės steigimo dokumentai?

Juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus – įstatus arba steigimo sandorį, o įstatams prilygsta ir nuostatai, pavyzdžiui, mažosios bendrijos nuostatai; bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, o steigiant ją sudaromas steigimo aktas (kai steigėjas vienas) arba steigimo sutartis (kai steigėjai keli). (CK 2.46 str. 1 d., ABĮ 4 str. 1 d., 7 str. 1 d.)

Ar steigimo dokumente privaloma nurodyti, kas turi teisę atstovauti steigiamai bendrovei?

Taip. Steigimo sutartyje ar steigimo akte turi būti nurodyti asmenys, turintys teisę atstovauti steigiamai bendrovei, bei jų teisės ir pareigos (ABĮ 7 str. 2 d. 3 p., 7 d.). Ši teisė įtvirtinama pačiame steigimo dokumente, o ne atskiru susitarimu, todėl norint palikti vieną atstovą keičiamas steigimo dokumentas.

Kiek galioja elektroninis Registrų centro išrašas apie įmonę?

Įregistravus juridinį asmenį ar pakeistus jo duomenis, registro informacinės sistemos priemonėmis automatiškai suformuojamas naujas elektroninis sertifikuotas registro išrašas, todėl ankstesnis išrašas nebeatspindi pasikeitusių duomenų; juridiniam asmeniui suteikiama prieiga prie išrašo ir prieigos raktas, o išrašo išdavimo tvarką nustato Registro tvarkymo taisyklės. Duomenis Registrų centro svetainėje gali patikrinti bet kuris suinteresuotas asmuo, kuriam prieigos turėtojas sudarė galimybę pasinaudoti šiuo raktu. Užsienio juridinio asmens registro išrašo Juridinių asmenų registrui teikti nereikia, kai užsienio registro duomenys apie įregistravimą yra vieši ir neatlygintinai prieinami visiems asmenims arba pasiekiami per Registrų sąveikos sistemą. (JAR nuostatų 70, 137, 138 p.)

Ar pasikeitus bendrovės akcininkui reikia keisti įstatus?

Ne. Akcininkai įstatuose nenurodomi – įstatuose rašomas pavadinimas, teisinė forma, veiklos tikslai, įstatinio kapitalo dydis, akcijų skaičius ir kiti įstatyme išvardyti duomenys. Pasikeitus akcininkui teikiami duomenys apie naują akcininką Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai (JADIS), o kai teikiami duomenys apie visų UAB akcijų savininką, visų akcijų įgijimą ar visų ar dalies akcijų perleidimą, kartu teikiamas ir prašymas šiuos duomenis įregistruoti Juridinių asmenų registre (JADIS nuostatų 19 p.). (ABĮ 4 str. 2 d., 41-1 str.)

Kuriuos akcijų sandorio dokumentus reikia siųsti originalus, o kuriuos užtenka nuskenuotus?

Duomenys apie UAB akcininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai teikiami tik elektronine forma, o dalyvių sąrašas pasirašomas kvalifikuotu elektroniniu parašu; kitas asmuo bendrovės vardu juos gali teikti, jei įgaliojimas pateiktas sistemos tvarkytojo nustatyta tvarka ir priemonėmis. Kai akcijos priklauso keliems savininkams bendrosios nuosavybės teise, pateikiamas notaro patvirtintas rašytinis įgaliojimas atstovauti visiems savininkams. Kai JADIS teikiami duomenys apie visų UAB akcijų savininką ar visų ar dalies jo akcijų perleidimą, kartu pateikiamas kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytas prašymas įregistruoti šiuos duomenis Juridinių asmenų registre. Teikiant duomenis apie užsienio fizinį asmenį, pateikiama jo paso, asmens tapatybės kortelės ar kito užsienio valstybės išduoto dokumento, kurio formos ir turinio reikalavimus galima patikrinti PRADO registre, kopija; ši kopija notaro netvirtinama. (ABĮ 41-1 str., JADIS nuostatų 10.1, 11, 15, 18, 19 p.)

Ar su bendrovės vadovu privaloma sudaryti darbo sutartį?

Taip, visada. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą su vadovu sudaroma darbo sutartis. Darbo kodekso 101 straipsnio 1 dalis kalba apie vadovą, dirbantį atlygintinai, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. išaiškino, kad „su juridinio asmens (darbdavio) vadovu privalo būti sudaryta darbo sutartis ir jokių išimčių teisės aktai šiuo aspektu nenumato“, ir pripažino, kad bendrovė pagrįstai nubausta, nors jos vadovas oficialiai darbo užmokesčio negavo (teismas pažymėjo, kad vadovo veiklos atlygintinumas pasireiškė ir tuo, kad jis buvo galutinis bendrovės naudos gavėjas; LVAT A-477-552/2025, 26–28 p.). Vien sprendimo paskirti vadovą nepakanka – tai du skirtingi dokumentai: organo sprendimas dėl išrinkimo ir pati darbo sutartis. Sutartį bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys, jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o kai nėra ir stebėtojų tarybos – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Atlygio ir socialinio draudimo niuansus (pavyzdžiui, kai vadovas atlyginimo negauna) verta aptarti atskirai. (ABĮ 37 str. 4 d., DK 101 str. 1 d.)

Ar vadovas gali pats pasirašyti savo darbo sutartį bendrovės vardu?

Ne. Bendrovės vardu darbo sutartį su vadovu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys, jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o kai valdyba ir stebėtojų taryba nesudarytos – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Kai vadovas yra ir vienintelis akcininkas, reikia atskiro akcininko sprendimo dėl darbo sutarties sudarymo ar keitimo, ir juo įgaliojamas ją pasirašyti asmuo. Valdymo organo narys taip pat privalo vengti situacijų, kai jo asmeniniai interesai kertasi su bendrovės interesais. (ABĮ 29 str. 7 d., 37 str. 4 d., CK 2.87 str. 3 d.)

Ar vadovo atlyginimas tampa vieša informacija?

Keičiant vadovą, Juridinių asmenų registrui teikiamas jį išrinkusio organo sprendimas, kuriuo tas pakeitimas įformintas, o registre kaupiami dokumentai yra vieši. Jei tame pačiame sprendime įrašomas ir atlyginimo dydis, jis patenka į registrui pateiktą dokumentą. Registrui galima pateikti protokolo išrašą, kuriame nurodoma visa protokolo informacija, išskyrus organo sprendimus, kurių registrui teikti nereikia, todėl sprendimo dėl atlyginimo registrui teikti nereikia. (ABĮ 37 str. 3, 6 d., CK 2.71 str. 1 d., JAR nuostatų 69, 139.2 p.)

Ar vadovo įgaliojimų ribojimus galima nustatyti darbo sutartyje?

Geriau ne. Vadovas yra ne tik darbuotojas, bet ir valdymo organas: savo veikloje jis vadovaujasi įstatymais, įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Todėl sandorių ribas ar kitus apribojimus tikslinga įrašyti į įstatus arba nustatyti akcininkų sprendimu. Svarbu žinoti, kad apribojimas neveikia prieš sąžiningą trečiąjį asmenį – bendrovė lieka įpareigota, nebent įrodoma, kad kita šalis apie kompetencijos pažeidimą žinojo arba dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti; ši taisyklė netaikoma, kai įstatuose numatytas ir registre nurodytas kiekybinis atstovavimas. (ABĮ 37 str. 7 d., CK 2.83 str. 1–2 d.)

Kas atsako už UAB akcininkų apskaitą ir kaip įrodyti, kas yra akcininkas?

Už nematerialių akcijų savininkų vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą atsako bendrovės vadovas, nebent apskaita perduota sąskaitų tvarkytojui. Todėl akcininkų sąrašą ar išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos pasirašo vadovas. Duomenys apie UAB akcininkus taip pat teikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai, iš kurios galima gauti oficialų išrašą. (ABĮ 37 str. 13 d., 41-1 str.)

Ar finansų direktorių reikia nurodyti įstatuose?

Ne. Bendrovė privalo turėti vienasmenį valdymo organą – vadovą, ir santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia jis, nebent įstatuose numatytas kiekybinis atstovavimas. Finansų direktorius ar kita panaši pareigybė įstatuose kaip atstovavimo organas nenurodoma. Jei toks darbuotojas turi pasirašyti dokumentus bendrovės vardu, vadovas pasirašo jam įgaliojimą arba bendrovė įstatų nustatyta tvarka išduoda prokūrą. (ABĮ 19 str. 1, 6, 7 d., CK 2.140 str. 1 d., 2.177 str. 1 d.)

Kaip Juridinių asmenų registre registruojamas naujas vadovas?

Reikia jį rinkusio organo sprendimo – valdybos, stebėtojų tarybos arba akcininkų. Apie vadovo išrinkimą ar atšaukimą registrui privaloma pranešti ne vėliau kaip per 5 dienas; kartu teikiamas prašymas ir sprendimą patvirtinantis dokumentas. Dokumentus galima pateikti popieriuje arba elektroniniu būdu per Registrų centro savitarną, jei pasirašantieji turi kvalifikuotą elektroninį parašą. (ABĮ 37 str. 6 d., JAR nuostatų 68, 139 p.)

Ką turi apimti vadovo išduotas įgaliojimas atstovauti bendrovei?

Įgaliojime verta aiškiai išvardyti veiksmus, kuriuos įgaliotinis gali atlikti. Jei teisės įgaliojime neapibrėžtos, atstovas gali atlikti tik tai, ko reikia turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei prižiūrėti. Todėl atskiroms procedūroms – pavyzdžiui, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose – geriau įrašyti atskirą punktą. Įgaliojimą juridinio asmens vardu pasirašo vadovas. (CK 2.137 str. 2 d., 2.140 str. 1 d.)

Kiek narių turi būti valdyboje ir ką reikia pakeisti, norint ją sudaryti?

Valdybos narių skaičių nustato įstatai, bet jų turi būti ne mažiau kaip trys, ir visi – fiziniai asmenys. Kadangi kiti bendrovės organai ir jų narių rinkimo tvarka nurodomi įstatuose, valdybai sudaryti keičiami įstatai, jei juose valdyba nenumatyta. Kai įstatai keičiami dėl valdybos sudarymo, nauji nariai veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų įstatų įregistravimo dienos; sprendimą pakeisti įstatus ir narių rinkimą galima suderinti tame pačiame susirinkime. Vadovas ir toliau lieka vienasmenis valdymo organas. (ABĮ 4 str. 2 d. 8 p., 33 str., 19 str.)

Kas renka ir atšaukia valdybos narius, ir ar valdyba veikia, kai vienas narys atsistatydina?

Valdybą renka stebėtojų taryba, o jei jos nėra – visuotinis akcininkų susirinkimas; tas pats organas gali atšaukti visą valdybą ar pavienius narius nepasibaigus kadencijai. Narys gali ir pats atsistatydinti, raštu įspėjęs bendrovę ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Valdyba gali priimti sprendimus, kai posėdyje dalyvauja 2/3 ir daugiau valdybos narių, jei įstatuose nenustatytas didesnis skaičius. Kai stebėtojų tarybos ar visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktų valdybos narių lieka mažiau kaip 2/3 įstatuose nurodyto skaičiaus arba mažiau už įstatymo minimumą, turi būti šaukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. (ABĮ 33, 35 str., 24 str. 2 d. 2 p.)

Kas nutinka, kai valdybos kadencija pasibaigė, o nauja valdyba neišrinkta?

Valdyba savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba kol bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki artimiausio po kadencijos pabaigos vyksiančio stebėtojų tarybos posėdžio, o kai valdybą renka akcininkai – iki artimiausio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Vėliau priimti tokios valdybos sprendimai gali būti ginčijami, todėl prieš priimant svarbius sprendimus valdybą reikia perrinkti ir naujus narius įregistruoti. (ABĮ 33 str. 5 d., CK 2.82 str. 4 d.)

Kokius sprendimus priima valdyba, o kas juos priima, jei valdybos nėra?

Valdyba tvirtina valdymo struktūrą ir pareigybes, renka vadovą ir priima sprendimus dėl stambesnių sandorių: tapti kito juridinio asmens dalyve, steigti filialus, investuoti, perleisti, nuomoti, įkeisti ilgalaikį turtą ar jį įsigyti, kai vertė viršija 1/20 įstatinio kapitalo arba įstatuose nurodytą kitokią vertę, taip pat laiduoti ar garantuoti už kitus. Jei valdyba nesudaryta, šiuos sprendimus priima pats vadovas, išskyrus vadovo rinkimą: vadovą tada renka stebėtojų taryba, o jei ir ji nesudaryta – visuotinis akcininkų susirinkimas. Įstatuose galima nustatyti, kad prieš sprendimus dėl ilgalaikio turto ir laidavimo ar garantavimo reikia visuotinio akcininkų susirinkimo ar stebėtojų tarybos pritarimo. (ABĮ 34 str. 1–2, 4–5 d., 19 str. 4 d., 37 str. 3, 10 d.)

Kiek balsų reikia, kad būtų pakeisti bendrovės įstatai?

Įstatams pakeisti ir įstatiniam kapitalui padidinti reikia kvalifikuotos balsų daugumos – ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų. Įstatuose galima nustatyti dar didesnę daugumą. Tai reiškia, kad akcininkas, turintis daugiau kaip 1/3 susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų, gali tokį sprendimą blokuoti. (ABĮ 28 str. 1, 3 d.)

Ar akcininkų susirinkimą visada reikia sušaukti likus 21 dienai?

Ne visada. Bendra taisyklė – pranešimas paskelbiamas įstatuose nurodytame šaltinyje, įteikiamas pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki susirinkimo. Bet susirinkimą galima šaukti nesilaikant šių terminų, jeigu visi balsavimo teisę turintys akcininkai su tuo pasirašytinai sutinka. Todėl protokole ar sprendime verta aiškiai užfiksuoti tokį visų akcininkų sutikimą. Kai priimtus sprendimus pasirašo visi akcininkai arba bendrovėje yra vienas akcininkas, protokolo galima ir nerašyti. (ABĮ 26 str. 4, 7 d., 29 str. 1 d.)

Per kiek laiko turi būti surašytas akcininkų susirinkimo protokolas?

Protokolas turi būti surašytas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo susirinkimo dienos. Jei pasirašoma elektroniniu būdu, reikia kvalifikuoto elektroninio parašo. Susirinkime dalyvavę asmenys gali pateikti pastabas dėl protokolo per 3 dienas nuo susipažinimo, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo susirinkimo. (ABĮ 29 str. 3–4 d.)

Kokia kalba surašomas akcininkų susirinkimo protokolas, jei akcininkai užsieniečiai?

Valstybinės kalbos įstatymas reikalauja, kad visos Lietuvoje veikiančios įmonės raštvedybą tvarkytų valstybine kalba, todėl protokolas surašomas lietuvių kalba. Juridinių asmenų registrui teikiami dokumentai taip pat turi būti surašyti valstybine kalba, o jei jie surašyti ne lietuviškai, pridedamas vertėjo pasirašytas vertimas. (Valstybinės kalbos įstatymo 4 str., JAR nuostatų 62, 63 p.)

Ar reikia įgaliojimo, kai akcininką juridinį asmenį susirinkime atstovauja jo vadovas?

Atskiro įgaliojimo nereikia: juridinis asmuo veikia per savo organus, o vadovas ir yra tas organas. Vis dėlto susirinkime dalyvaujantis asmuo, kuris pats nėra akcininkas, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti – vadovo atveju tai išrašas iš registro ar kitas jo įgaliojimus rodantis dokumentas. Prie protokolo pridedami įgaliojimai ir kiti tokią teisę patvirtinantys dokumentai. (CK 2.81 str. 1 d., ABĮ 21 str. 9 d., 29 str. 5 d.)

Kiek laiko galioja akcininkų sprendimas, teikiamas notarui ar registrui?

Įstatymas sprendimo galiojimo termino nenustato, tačiau pasikeitus registro duomenims ar pakeitus steigimo dokumentus, prašymas įregistruoti pakeitimus turi būti pateiktas per 30 dienų nuo pakeitimų padarymo dienos, o apie vadovo išrinkimą ar atšaukimą registrui pranešama per 5 dienas. Steigiant bendrovę taikomas kitas terminas: steigiamos bendrovės įstatai netenka galios, jei per 6 mėnesius nuo pasirašymo nepateikiami registrui. (CK 2.66 str. 3 d., ABĮ 4 str. 9 d., 37 str. 6 d.)

Ar keičiant bendrovės įstatus visada reikia notaro?

Ne. Įstatus keičia visuotinis akcininkų susirinkimas, o toliau yra du keliai. Jei bendrovė naudoja Vyriausybės patvirtintus pavyzdinius įstatus ir tenkinamos kitos JAR nuostatų 46 punkte nustatytos sąlygos, dokumentus galima pateikti elektroniniu būdu tiesiai Registrų centrui, be notaro. Jei įstatai individualūs arba norima išsaugoti savitą, pavyzdžiui dvikalbę, redakciją, duomenų tikrumą ir dokumentų atitiktį įstatymams tikrina notaras. Priėmus sprendimą, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas, kurį pasirašo susirinkimo įgaliotas asmuo. (ABĮ 20 str., 4 str. 10 d., JAR nuostatų 44, 46 p.)

Kaip pakeisti bendrovės pavadinimą?

Pavadinimas keičiamas keičiant įstatus, todėl reikia akcininkų sprendimo – valdybos sprendimo nepakanka. Prieš keičiant pavadinimą, bendrovė privalo vieną kartą viešai paskelbti apie tai arba raštu pranešti visiems kreditoriams; kol tai nepadaryta, pakeitimas registre neregistruojamas. Naują pavadinimą galima laikinai rezervuoti registre. Toliau pasirenkamas kelias: per Registrų centro savitarną, jei naudojami pavyzdiniai įstatai ir tenkinamos kitos JAR nuostatų 46 punkte nustatytos sąlygos (pavyzdžiui, pavadinime nevartojamas trumpasis valstybės pavadinimas „Lietuva“), arba pas notarą, jei norima išlaikyti esamą įstatų redakciją. (CK 2.43 str., ABĮ 20 str. 1 d. 1 p., JAR nuostatų 46 p.)

Kas priima sprendimą pakeisti bendrovės buveinės adresą ir kokių dokumentų reikia?

Buveinę keičia visuotinis akcininkų susirinkimas – tai jo išimtinė teisė, o kai akcininkas vienas, pakanka jo rašytinio sprendimo. Registrui teikiamas prašymas, organo sprendimas dėl buveinės pakeitimo ir, jei patalpos ne bendrovės, rašytinis savininko ar bendraturčio sutikimas suteikti patalpas buveinei registruoti. Buveinės adresas nėra privalomas įstatų rekvizitas, todėl įstatų keisti nereikia, nebent adresas juose įrašytas. Dokumentus galima teikti popieriuje arba elektroniniu būdu, kai savininkas sutikimą pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu. (ABĮ 4 str. 2 d., 20 str. 1 d. 2 p., 29 str. 7 d., JAR nuostatų 68, 148 p.)

Ar verta bendrovės buveinės adresą rašyti į įstatus?

Įstatymas to nereikalauja. Įstatuose privalomų rekvizitų sąraše buveinės nebėra, todėl adreso ten įrašyti nebūtina. Jei adresas įstatuose vis dėlto yra, kiekvienas persikraustymas reiškia ir įstatų keitimą. Kai adreso įstatuose nėra, užtenka akcininkų sprendimo dėl buveinės pakeitimo ir patalpų savininko sutikimo. (ABĮ 4 str. 2 d., 20 str. 1 d. 2 p.)

Ar pradedant naują veiklą reikia keisti įstatus?

Ne, jei nauja veikla atitinka įstatuose nurodytus veiklos tikslus. Įstatuose nurodomi bendrovės veiklos tikslai, o veiklos objektas apibūdinamas trumpai – tik nusakant ūkinės komercinės veiklos pobūdį. Jei formuluotė plati, nauja veikla į ją gali tilpti ir įstatų keisti nereikia. Keisti reikia tada, kai nauja veikla neatitinka įstatuose nurodytų veiklos tikslų, nes bendrovės valdymo organai privalo vadovautis įstatais. (ABĮ 4 str. 2 d. 4 p., 3 d., 19 str. 8 d.)

Kaip gauti bendrovės įstatų kopiją?

Akcininkui paprasčiausias kelias – rašytinis reikalavimas bendrovei: gavusi jį, bendrovė per 7 dienas privalo sudaryti galimybę susipažinti su įstatais arba juos pateikti. Dokumentai akcininkams teikiami neatlygintinai, jei įstatai nenustato kitaip, o įstatuose nustatytas atlyginimas negali viršyti pateikimo išlaidų. Kitas kelias – užsisakyti įstatų kopiją iš Juridinių asmenų registro; ji išduodama už Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimą. (ABĮ 18 str. 1–2 d., JAR nuostatų 231 p.)

Ar viešoji įstaiga gali vykdyti veiklą, kuri atskirai nenurodyta jos įstatuose?

Viešoji įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, turintis specialųjį teisnumą: ji gali įgyti tik tokias teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Įstaigai draudžiama verstis veikla, neatitinkančia jos veiklos tikslų. Todėl svarbu ne tai, ar konkreti veikla išvardyta įstatuose, o tai, ar ji atitinka įstatuose nustatytus veiklos tikslus. (Civilinio kodekso 2.74 str., Viešųjų įstaigų įstatymo 3 str.)

Ar UAB privalo turėti antspaudą?

Ne. Antspaudas privalomas tik tada, kai pareiga jį turėti nustatyta įmonės steigimo dokumentuose arba įstatymuose. Jei įstatuose tokio reikalavimo nėra, dokumentų antspauduoti nereikia. Užtenka teisę pasirašyti turinčio asmens parašo. (CK 2.44 str. 5 d.)

Kada įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro?

Notaro tvirtinamas įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems privaloma notarinė forma. Taip pat notaro tvirtinamas fizinio asmens įgaliojimas atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis (išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo jį sudarė informacinių technologijų priemonėmis ir davė įregistruodamas Įgaliojimų registre, taip pat kitus įstatymų nustatytus atvejus), ir fizinio asmens duodamas įgaliojimas nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti. Vadinasi, jei pats sandoris notarinis, notarinis turi būti ir įgaliojimas jį pasirašyti. (CK 2.138 str. 1, 3 d.)

Ar įgaliotas asmuo gali perleisti įgaliojimą kitam asmeniui?

Ne savaime. Perįgalioti galima tik tada, kai tokią teisę suteikia pats įgaliojimas arba kai to būtina imtis, kad būtų apsaugoti įgaliotojo interesai. Perįgaliojimas duodamas tokia pačia forma kaip pirminis įgaliojimas ir negali galioti ilgiau už jį. Todėl teisę perįgalioti verta įrašyti iš karto. (CK 2.145 str.)

Daugiau atsakymų: Dažni klausimai: mokesčiai, sutartys ir prekių ženklai.