Dažni klausimai: mokesčiai, sutartys ir prekių ženklai

Klausimai, kuriuos klientai dažniausiai užduoda apie mokesčius, sutartis, prekių ženklus ir kasdienius verslo formalumus. Atsakymai parengti remiantis galiojančiais teisės aktais.

Dažni klausimai

Ar mokestinio patikrinimo trukmė yra ribojama?

Priklauso, kur patikrinimas atliekamas. Patikrinimas nuvykus pas mokesčių mokėtoją negali trukti ilgiau kaip 90 dienų (atskirais atvejais terminas gali būti pratęstas). Patikrinimo, atliekamo mokesčių administratoriaus buveinėje, trukmė nėra ribojama, tačiau jis turi būti atliktas per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį. Todėl užsitęsus patikrinimui galima teikti motyvuotą raštą dėl neproporcingos trukmės. (Mokesčių administravimo įstatymo 119 str.)

Iki kada reikia pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją?

Metinė pelno mokesčio deklaracija teikiama pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos – kai mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, tai birželio 15 diena. Iki to paties termino turi būti sumokėtas ir mokestis. (Pelno mokesčio įstatymo 51 ir 53 str.)

Kokia mokesčių lengvata taikoma įmonei, teikiančiai paramą?

Įmonė, turinti teisę teikti paramą, gali iš pajamų du kartus atskaityti paramai skirtas išmokas, įskaitant perleistą turtą ir suteiktas paslaugas, bet ne daugiau kaip 40 procentų pajamų, apskaičiuotų atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir leidžiamus atskaitymus. Grynaisiais pinigais išmokėta parama, viršijanti 250 MGL vienam gavėjui per mokestinį laikotarpį, neatskaitoma. Jei dovanojama didesnė kaip 1 500 eurų suma, sutartis turi būti rašytinė, o didesnė kaip 14 500 eurų – notarinė. (Pelno mokesčio įstatymo 28 str., Civilinio kodekso 6.469 str.)

Ar įmonė gali suteikti paramą fiziniam asmeniui?

Beveik ne. Paramos gavėjais gali būti tik įstatyme išvardyti Lietuvoje įregistruoti juridiniai asmenys – labdaros ir paramos fondai, biudžetinės įstaigos, asociacijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir kai kurie kiti ne pelno siekiantys juridiniai asmenys. Iš fizinių asmenų paramos gavėjais gali būti tik meno kūrėjo statusą turintys asmenys ir tik dėl įstatyme nurodyto paramos dalyko. Paramos gavėju tampama tik gavus paramos gavėjo statusą. (Labdaros ir paramos įstatymo 7 str.)

Ar reikia išskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį nuo prizo, mokamo ne Lietuvos gyventojui?

Ne. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra tik įstatyme išvardytos Lietuvos šaltinio pajamos – palūkanos, paskirstytasis pelnas, nekilnojamojo turto nuoma, honoraras, su darbo santykiais susijusios pajamos, sporto ir atlikėjų veiklos pajamos ir dar kelios rūšys. Prizai ir laimėjimai į šį sąrašą neįtraukti, todėl nuo išmokos Lietuvoje pajamų mokestis neišskaičiuojamas. Ar mokestis mokamas gavėjo gyvenamojoje valstybėje, sprendžiama pagal tos valstybės teisę. (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 str. 4 d.)

Ar muitinės pareigūnas gali patikrinimo metu pareikalauti visų įmonės apskaitos dokumentų?

Taip. Muitinės pareigūnas turi teisę tikrinti asmenų ūkinę komercinę veiklą, jos apskaitą ir finansinių ataskaitų rinkinius, susipažinti su buhalterinės apskaitos ir kitais dokumentais, juos paimti bei daryti jų kopijas, taip pat gauti paaiškinimus. Todėl reikalavimas paruošti dokumentus patikrinimui yra pagrįstas. (Muitinės įstatymo 19 str. 2 d.)

Nuo kokios sumos mokamos Sodros įmokos, jei darbuotojui ar vadovui sutartas atlyginimas mažesnis už minimalią mėnesinę algą?

Kai apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis už minimaliąją mėnesinę algą, darbdavys įmokas skaičiuoja nuo faktinio atlyginimo ir papildomai iš savo lėšų sumoka įmokas nuo skirtumo iki minimaliosios mėnesinės algos. Ši taisyklė netaikoma, jei tą mėnesį asmuo buvo draustas pas kitą draudėją, gauna senatvės ar netekto darbingumo pensiją arba yra ne vyresnis kaip 24 metų. (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 str. 7 d.)

Ar bendrovės buveinės adresas gali trukdyti registruotis PVM mokėtoja?

Praktikoje taip. VMI įtariai vertina adresus, kuriais registruota daug įmonių, bet kuriais realiai veikla nevykdoma (vadinamieji virtualūs biurai). Paprastai tinka adresas su tiksliu patalpos numeriu, kuriuo įmonė iš tikrųjų vykdo veiklą; veiklos vietą galima registruoti ir gyvenamosiose patalpose.

Kaip bendrovei pridėti papildomą veiklos rūšies kodą?

Praktikoje veiklos rūšys atnaujinamos pateikiant VMI formą FR0791. Papildomai kodus galima pranešti ir Valstybės duomenų agentūrai (buvusiam Statistikos departamentui), laiške nurodant bendrovės pavadinimą, kodą ir veiklos kodus.

Kaip laikinai sustabdyti ne pelno organizacijos veiklą ir kokios pareigos lieka?

Praktikoje veikla stabdoma pateikus prašymą VMI per Mano VMI savitarną – Registrų centre atskirai registruoti nereikia. Sustabdžius veiklą mokesčių deklaracijų teikti nereikia, bet pareiga kasmet pateikti Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų rinkinį išlieka, todėl ataskaitas vis tiek reikia patvirtinti susirinkime ir pateikti.

Ar notaras patvirtins dokumento kopiją, jei pats dokumento savininkas negali atvykti?

Notaras liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą – tam jis lygina nuorašą su originalu. Praktikoje pakanka, kad originalą notarui pateiktų įgaliotas ar kitas atstovas, savininkui atvykti nebūtina. Atskiri notarų biurai gali turėti savo reikalavimų, todėl verta iš anksto paskambinti. (Notariato įstatymo 26 str.)

Ar paskolos sutartis turi būti rašytinė ir kada reikia notaro?

Tarp fizinių asmenų rašytinė forma privaloma, kai paskolos suma viršija 600 eurų. Jei paskolą duoda juridinis asmuo, sutartis rašytinė visais atvejais, nesvarbu, kokia suma. Rašytinę formą atitinka ir paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis. Jei suma viršija 3 000 eurų ir pinigai perduodami grynaisiais, sutartis turi būti notarinė. (CK 6.871 str.)

Ar paslaugų teikėjas gali nutraukti terminuotą sutartį anksčiau laiko?

Gali, bet tik dėl svarbių priežasčių. Tokiu atveju paslaugų teikėjas privalo visiškai atlyginti kliento dėl nutraukimo patirtus nuostolius. Jei pačioje sutartyje numatyta platesnė nutraukimo teisė ar apribota atlygintinų nuostolių apimtis, galioja sutartis. Praktiškai pigiausia susitarti dėl nutraukimo abipusiu sutarimu. (CK 6.721 str. 2 d.)

Kokią baudą verta numatyti konfidencialumo sutartyje ir ar teismas gali ją sumažinti?

Bauda (netesybos) – tai iš anksto sutarta suma, kurią pažeidėjas moka neįrodinėjant tikslių nuostolių. Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Teismas gali netesybas sumažinti, jei jos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, tačiau ne mažiau nei patirti nuostoliai. Todėl suma turi būti atgrasanti, bet susieta su realia galima žala. (CK 6.71–6.73 str.)

Kas galioja, jei sutartį pasirašė tam teisės neturėjęs asmuo, bet sutartis jau vykdoma?

Toks sandoris įmonei sukelia pasekmes tik tada, kai ji jį patvirtina. Patvirtinimas galioja atgaline data – nuo sutarties sudarymo dienos, o sutarties vykdymas paprastai ir laikomas tokiu patvirtinimu. Kita šalis gali raštu paprašyti per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip keturiolika dienų) patvirtinti sandorį. Saugiausia prieš pasirašant patikrinti registro duomenis ir įgaliojimus. (CK 2.133 str. 6 d.)

Ar el. paštu suderintos sąlygos turi tokią pat galią kaip pasirašyta sutartis?

Gali turėti. Rašytinės formos reikalavimą atitinka ir šalių apsikeitimas atskirais dokumentais, jei matyti aiškus susitarimas ir galima identifikuoti parašą. Tačiau vėliau pasirašyta sutartis kitomis sąlygomis rodo, kad šalys susitarė iš naujo. Todėl svarbias sąlygas geriau perkelti į pasirašomą dokumentą. (CK 1.73 str. 2 d.)

Ar sutartį tarp dviejų Lietuvos įmonių galima sudaryti tik anglų kalba?

Ne. Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų tarpusavio sandoriai sudaromi valstybine kalba; prie jų galima pridėti vertimus į kitas kalbas. Su užsienio asmenimis sutartis gali būti sudaroma valstybine ir kita abiem pusėms priimtina kalba. Įstatymo vykdymą kontroliuoja Valstybinė kalbos inspekcija. (Valstybinės kalbos įstatymo 9 str.)

Ką privaloma nurodyti automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje?

Pardavėjas sutartyje privalo deklaruoti ridos duomenis ir visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose automobilis buvo apgadintas jo nuosavybės laikotarpiu, taip pat visus kitus jam žinomus tokius įvykius. Privalomų nurodyti duomenų sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Nuslėpti duomenys gali būti pagrindas reikšti pretenziją dėl vertės sumažėjimo. (CK 6.4311 str.)

Ar platinimo sutartyje galima nustatyti perpardavimo kainas arba uždrausti parduoti į tam tikras šalis?

Ne. Draudžiami visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie ją riboja, ir tokie susitarimai negalioja nuo sudarymo momento. Įstatymas tiesiogiai mini susitarimus nustatyti (fiksuoti) kainas ar kitas pardavimo sąlygas ir susitarimus pasidalyti rinką teritoriniu pagrindu ar pagal pirkėjų grupes. Tokias sąlygas ginčo atveju teismas taikytų kaip negaliojančias, o Konkurencijos taryba gali skirti baudą. (Konkurencijos įstatymo 5 str.)

Kodėl prekės ženklą verta registruoti visoms reikalingoms prekių ir paslaugų klasėms?

Įregistruotas ženklas galioja tik toms prekėms ar paslaugoms, kurioms jis įregistruotas registre. Sąrašą papildyti galima tik padavus naują paraišką. Todėl neapimtose klasėse panašų žymenį gali registruoti ar naudoti kiti, ir uždrausti tai bus sunku. (Prekių ženklų įstatymo 13 str.)

Ar galima panaikinti kito asmens prekės ženklą, jei jis juo nesinaudoja?

Taip. Ženklo registracija gali būti panaikinta, jei nepertraukiamą penkerių metų laikotarpį jis nebuvo iš tikrųjų naudojamas toms prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas, ir nėra svarbių priežasčių jo nenaudoti. Jei savininkas naudojimą atnaujina iki prašymo pateikimo, panaikinti nebegalima. Naudojimas, atnaujintas per paskutinius tris mėnesius prieš prašymą, tam tikrais atvejais neskaičiuojamas. (Prekių ženklų įstatymo 23 str.)

Per kiek laiko kiti gali užprotestuoti prekės ženklo paraišką?

Suinteresuoti asmenys gali užprotestuoti paskelbtą paraišką per tris mėnesius nuo jos paskelbimo dienos, paduodami motyvuotą rašytinį protestą Valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui. Išnagrinėjęs protestą skyrius arba jį patenkina ir ženklo neregistruoja visoms ar daliai prekių, arba protestą atmeta. Sprendimą per tris mėnesius galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui. (Prekių ženklų įstatymo 56 str.)

Ar įmonės pavadinimo registracija apsaugo jį kaip prekės ženklą?

Ne. Išimtines teises į ženklą suteikia būtent ženklo registracija, ir ji galioja tik toms prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas įregistruotas. Įmonės pavadinimas registruojamas kitame registre ir tokios apsaugos nesuteikia. Jei norite apsaugoti pavadinimą rinkoje, jį reikia registruoti kaip prekės ženklą. (Prekių ženklų įstatymo 13–14 str.)

Ar įmonės iškaba gali būti tik užsienio kalba?

Ne. Vieši užrašai Lietuvoje yra valstybine kalba, o lietuvių kalba privaloma ir įmonių iškabose, antspauduose, dokumentų blankuose bei kituose užrašuose. Vien užsienio kalba parengta iškaba šio reikalavimo neatitinka – lietuviškas užrašas turi būti. Įstatymo vykdymą kontroliuoja Valstybinė kalbos inspekcija. (Valstybinės kalbos įstatymo 17 str.)

Ar Lietuvos įmonės svetainė gali būti tik anglų kalba?

Informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas turi būti teikiama valstybine kalba, o prekės ženklinamos lietuviškai. Ši nuostata galioja nuo 2024 m. spalio mėn. pakeitimo, todėl vien angliška prekių ar paslaugų pristatymo svetainė yra rizikinga. Papildomos kalbos versijos leidžiamos – svarbu, kad būtų ir lietuviška. (Valstybinės kalbos įstatymo 17 str.)