Smulkių ginčų bylos: kaip teismas nagrinėja nedidelę skolą

Bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių Civilinio proceso kodekso 441 straipsnio 1 dalyje (CPK 441 str. 1 d.) nustatytos sumos, nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, tik su keliomis išimtimis. Teismas pats sprendžia, kokiu būdu nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nebent bent viena šalis prašo žodinio nagrinėjimo arba teismas mano, kad jis būtinas (CPK 441 str. 2 d.). Sprendime motyvai išdėstomi trumpai (CPK 441 str. 3 d.).

Kitos taisyklės tos pačios kaip ir didesnės skolos byloje: ieškinio turinys, įrodymai, žyminis mokestis, terminai.

Kada skola laikoma nedidele

CPK šias bylas vadina ginčais dėl nedidelių sumų priteisimo. Taisyklė taikoma tik byloms dėl pinigų sumų priteisimo, kai suma neviršija CPK 441 str. 1 d. nustatytos ribos (CPK 441 str. 1 d.).

Su šia riba lyginama ieškinio suma (CPK 441 str. 2 d.). Bylose dėl pinigų išieškojimo ieškinio suma nustatoma pagal ieškomą sumą (CPK 85 str. 1 d. 1 p.). Jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, imama bendra visų reikalavimų suma (CPK 85 str. 1 d. 10 p.). Ieškinio sumą nurodo ieškovas (CPK 85 str. 2 d.). Todėl kelių sąskaitų skolą, pareikštą viename ieškinyje, vertinkite kartu.

Kuo smulkaus ginčo byla skiriasi nuo įprastos

Rašytinis procesas. Teismas turi teisę pats nuspręsti, kokiu būdu nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai žodinio proceso prašo bent viena šalis arba teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 441 str. 2 d.).

Ką tai reiškia Jums:

• jeigu norite, kad byla būtų nagrinėjama žodžiu, aiškiai to prašykite;
• jeigu žodinio nagrinėjimo neprašote ir teismas jo nepripažįsta būtinu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl visus skolą pagrindžiančius dokumentus pateikite kartu su ieškiniu.

Trumpas sprendimas. Šiose bylose teismo sprendime turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 str. 3 d.).

Visa kita – pagal bendrąsias taisykles. CPK 441 str. 1 d. nurodo, kad šios bylos nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus tame straipsnyje numatytas išimtis. Žyminis mokestis, ieškinio reikalavimai ir procesiniai terminai lieka tie patys. Kaip skaičiuojami procesiniai terminai ir kada dokumentai laikomi įteiktais, rašėme straipsnyje Procesiniai terminai teisme: nuo kada skaičiuojami ir kaip pratęsti.

Ką įrašyti į ieškinį

Kai žodinio nagrinėjimo neprašo nė viena šalis ir teismas jo nelaiko būtinu, byla nagrinėjama raštu (CPK 441 str. 2 d.), todėl ieškinys turi būti išsamus iš karto. Be bendrųjų procesinio dokumento reikalavimų, ieškinyje nurodoma (CPK 135 str. 1 d.):

• ieškinio suma;
• aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, ir jas patvirtinantys įrodymai;
• ieškovo reikalavimas;
• ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo;
• ar byla bus vedama per advokatą;
• ieškovo nuomonė dėl ketinimo ir galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, o jeigu ieškovas pageidauja, ir dėl taikos sutarties.

Prie ieškinio pridedami dokumentai ir kiti įrodymai, duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, ir prašymai išreikalauti įrodymus, kurių pats pateikti negalite (CPK 135 str. 2 d.).

Jeigu skolininkas neatsiliepia

Teismas atsakovui nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimui pateikti. Terminas skaičiuojamas nuo pranešimo įteikimo dienos. Išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į atsakovo ar trečiojo asmens prašymą ir bylos sudėtingumą, teismas gali šį terminą pratęsti iki šešiasdešimties dienų (CPK 142 str. 1 d.). Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą atsiliepimo nepateikia, o ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, toks sprendimas gali būti priimtas (CPK 142 str. 4 d., CPK 285 str. 1 d.). Tada teismas atlieka formalų ieškovo įrodymų vertinimą: įsitikina, kad, pasitvirtinus jų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.). Todėl prašymą dėl sprendimo už akių įrašykite į ieškinį.

Kur pateikti ieškinį

Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus kodekse nurodytas išimtis (CPK 26 str.). Ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o juridiniam asmeniui – pagal buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 str.).

Teismo įsakymas ar ieškinys

Nedidelei skolai galima rinktis ir teismo įsakymo kelią. Juo nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų, atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių ir kitų pagrindų (CPK 431 str. 1 d.). Sumos riba šiam keliui CPK 431 str. 1 d. nenustatyta. Tačiau teismo įsakymo kelias netaikomas, pavyzdžiui, jeigu skolininkas gyvena užsienyje arba ten yra jo buveinė (CPK 431 str. 2 d. 3 p.).

Kada rinktis teismo įsakymą, koks žyminis mokestis mokamas ir kas vyksta, kai skolininkas prieštarauja, aprašėme straipsnyje Skola teisme ir pas antstolį: žyminis mokestis, palūkanos, kiti žingsniai.

Apeliacija

Specialių apeliacijos taisyklių šioms byloms CPK nenustato, taikoma bendroji taisyklė. Apeliacinės instancijos teismo sudėčiai svarbi ginčijama suma. Kai apeliaciniu skundu ginčijama suma neviršija CPK 304 str. 1 d. nustatytos sumos, bylą nagrinėja vienas teisėjas. Teismo ar skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, gali sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Perduoti bylą trijų teisėjų kolegijai gali ir bylą nagrinėjantis teisėjas (CPK 304 str. 1 d.).

Kai skolininkas gyvena kitoje ES valstybėje

Tada nacionalinio teismo įsakymo kelias netaikomas (CPK 431 str. 2 d. 3 p.). Galima rinktis 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 861/2007, nustatantį Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą. Ši procedūra yra alternatyvi valstybių narių įstatymuose numatytoms procedūroms (Reglamento Nr. 861/2007 1 str.). Reglamentas taikomas tarpvalstybinio pobūdžio civilinėms ir komercinėms byloms, kai ieškinio suma, neskaičiuojant palūkanų, išlaidų ir sąnaudų, neviršija Reglamento Nr. 861/2007 2 str. 1 d. nustatytos ribos. Reglamentas netaikomas tam tikroms byloms, pavyzdžiui, darbo teisės ir bankroto (Reglamento Nr. 861/2007 2 str. 2 d.). Tarpvalstybine byla laikoma, kai bent vienos šalies nuolatinė ar įprastinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje nei teismas (Reglamento Nr. 861/2007 3 str. 1 d.). Procedūra pradedama užpildant standartinę A ieškinio formą (Reglamento Nr. 861/2007 4 str. 1 d.). Danijai reglamentas nėra privalomas ir joje netaikomas (Reglamento Nr. 861/2007 38 konstatuojamoji dalis).

Daugiau apie skolų išieškojimą

• Skolų išieškojimas teisme: paslaugos puslapis
• Teismo įsakymas, dokumentinis procesas ar ieškinys: kada kurį rinktis
• Bylinėjimosi išlaidų priteisimas skolos byloje: ką atlygina skolininkas
• Skolininkas kitoje ES valstybėje: Europos mokėjimo įsakymas ir kiti keliai

Kaip pradėti

Atsiųskite skolą pagrindžiančius dokumentus (sutartį, sąskaitas, perdavimo aktus, susirašinėjimą) ir skolininko duomenis. Įvertinsime, ar rinktis teismo įsakymą, ar ieškinį, ir parengsime dokumentus teismui.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: skolų išieškojimas teisme.