Procesiniai terminai teisme: nuo kada skaičiuojami ir kaip juos pratęsti

Procesinis terminas pradeda eiti kitą dieną po įvykio, nuo kurio jis skaičiuojamas. Dažniausiai tas įvykis yra dokumento įteikimas. Įteikimo diena yra diena, kai dokumentą gavote Jūs ar kitas įstatyme nurodytas asmuo. Kai teismas dokumentą siunčia elektroniniu būdu, įteikimo diena yra kita darbo diena po išsiuntimo. Neatsiimtas laiškas nebūtinai atideda termino pradžios: įstatymas tam tikrais atvejais dokumentą laiko įteiktu ir be Jūsų parašo. Teismo paskirtą terminą galima prašyti pratęsti, kol jis nepasibaigęs. Jau praleistą terminą, jeigu tam buvo svarbių priežasčių, galima prašyti atnaujinti.

Kaip teismo įsakymo byloje skaičiuojamas terminas prieštaravimams, aprašėme straipsnyje apie teismo įsakymą, žyminį mokestį ir antstolį. Čia – bendros taisyklės. Specialiose procedūrose įstatymas gali nustatyti kitokius terminus.

Nuo kurios dienos skaičiuojamas terminas

Civilinio proceso kodekso 73 straipsnio 3 dalis (CPK 73 str. 3 d.) nustato pagrindinę taisyklę. Metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamas terminas prasideda rytojaus dieną po tos datos ar įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia.

Įteikimo diena yra diena, kai dokumentas įteikiamas pačiam adresatui ar kitam įstatyme nurodytam asmeniui (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 5 dalis, CPK 123 str. 5 d.). Ieškiniai, atsiliepimai, skundai ir teismo šaukimai registruotąja pašto siunta įteikiami pasirašytinai (Civilinio proceso kodekso 124 straipsnio 1 dalis, CPK 124 str. 1 d.). Todėl jeigu registruotą siuntą atsiimate pašte ir už ją pasirašote, įteikimo diena paprastai yra ta diena. Terminas pradeda eiti kitą dieną.

Klientai dažnai klausia: jeigu vadovas išvykęs ir laišką atsiims tik grįžęs, ar terminas prasidės tik tada? Nebūtinai. Įstatymas numato atvejus, kai dokumentas laikomas įteiktu be adresato parašo:

• juridiniam asmeniui dokumentai gali būti įteikti ne tik vadovui, bet ir kitiems registre nurodytiems valdymo organų nariams, atstovams teisme ar raštinės darbuotojui (CPK 123 str. 2 d.);
• jeigu buveinėje nerandama nė vieno iš šių asmenų, dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam ten esančiam darbuotojui; jeigu nepavyksta ir taip, dokumentas siunčiamas buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 str. 4 d.);
• fiziniam asmeniui dokumentas gali būti įteiktas ir kartu gyvenančiam pilnamečiam šeimos nariui, o jeigu jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu įteikti nepavyksta ir taip, pranešimas paliekamas deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, o dokumentas laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo palikimo (CPK 123 str. 3 d.);
• atsisakymas priimti dokumentą ar pasirašyti dėl jo gavimo prilyginamas įteikimui (CPK 124 str. 2 d.);
• jeigu nepranešėte teismui apie pasikeitusį adresą, dokumentai siunčiami paskutiniu žinomu adresu ir laikomi įteiktais (Civilinio proceso kodekso 121 straipsnio 2 dalis, CPK 121 str. 2 d.).

Kai bylą vedate per atstovą, dokumentai įteikiami tik atstovui. Jeigu teismui raštu nurodėte, kad norite juos gauti patys, jie įteikiami Jums, nebent teismas nuspręstų, kad atstovui juos įteikti bus operatyviau (Civilinio proceso kodekso 118 straipsnio 1 dalis, CPK 118 str. 1 d.). Tada terminas skaičiuojamas nuo įteikimo atstovui.

Išsamiau apie įteikimą deklaruotoje gyvenamojoje vietoje rašėme straipsnyje apie Civilinio proceso kodekso pakeitimus.

Kai dokumentai įteikiami elektroniniu būdu

Advokatams, antstoliams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms ir įstaigoms, finansų įstaigoms ir kai kuriems kitiems asmenims teismas dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems – jeigu jie to pageidavo ir nurodė kontaktinius duomenis (Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 9 dalis, CPK 175¹ str. 9 d.).

Šiuo atveju įteikimo diena laikoma po išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175¹ str. 10 d.). Pavyzdžiui, jeigu teismas dokumentą išsiunčia penktadienį, įteikimo diena bus pirmadienis, jeigu tai darbo diena. Terminas pradės eiti antradienį. Įstatymas šios dienos nesieja su tuo, kada dokumentą atsidarėte.

Kada terminas baigiasi

Jeigu paskutinė termino diena yra ne darbo ar šventės diena, termino pabaiga yra kita darbo diena (Civilinio proceso kodekso 74 straipsnio 5 dalis, CPK 74 str. 5 d.). Veiksmą galima atlikti iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. Jeigu veiksmas atliekamas teisme, terminas baigiasi teismo darbo dienos pabaigoje (CPK 74 str. 6 d.).

Terminas nelaikomas praleistu, jeigu skundas ar dokumentai įteikti paštui iki paskutinės dienos dvidešimt ketvirtos valandos (CPK 74 str. 7 d.). Ta pati taisyklė galioja dokumentams, išsiųstiems elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ str. 8 d.).

Kaip paprašyti pratęsti terminą

Teismo paskirti ir dar nepasibaigę terminai gali būti pratęsti rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 77 straipsnio 1 dalis, CPK 77 str. 1 d.). Svarbu abi sąlygos: terminą turi būti paskyręs teismas, ir prašymą reikia pateikti, kol jis nepasibaigė. Teismas gali pareikalauti užstato. Jeigu pratęsto termino veiksmas neatliekamas, užstatas pereina valstybei (CPK 77 str. 2 d.). Pratęsdamas terminą teismas priima rezoliuciją, o atsisakydamas – motyvuotą nutartį (CPK 77 str. 3 d.).

Dažniausias atvejis – atsiliepimas į ieškinį. Teismas jam nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į prašymą ir bylos sudėtingumą, teismas gali jį pratęsti iki šešiasdešimties dienų. Terminas skaičiuojamas nuo pranešimo įteikimo dienos (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 1 dalis, CPK 142 str. 1 d.).

Kai asmuo gauna ieškinį ir supranta, kad per likusį laiką nespės parengti atsiliepimo, mes patariame nedelsti. Pateikite teismui prašymą pratęsti terminą ir nurodykite konkrečią priežastį, pavyzdžiui, kad ieškote advokato ar kad reikia laiko susipažinti su bylos medžiaga. Šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, įskaitant elektroninę bylą, ir gauti jos kopijas (Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalis, CPK 42 str. 1 d.). Prie prašymo verta pridėti tai, kas priežastį patvirtina. Jeigu prašote ilgesnio nei trisdešimties dienų termino, nurodykite ir tai, kodėl byla sudėtinga (CPK 142 str. 1 d.).

Neatsakyti visai yra rizikinga. Jeigu atsiliepimas nepateikiamas per nustatytą terminą, o kita šalis prašė priimti sprendimą už akių, teismas gali jį priimti (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalis, CPK 285 str. 1 d.). Jeigu negalite atvykti į posėdį, prašymą atidėti jį reikia pateikti iš anksto, nurodant svarbias priežastis ir pridedant įrodymus (CPK 42 str. 5 d.).

Jeigu terminas jau praleistas

Pasibaigus terminui, teisė atlikti veiksmą išnyksta, o pavėluoti dokumentai grąžinami (Civilinio proceso kodekso 75 straipsnio 1 dalis, CPK 75 str. 1 d.). Išeitis – prašymas atnaujinti terminą. Jis gali būti atnaujintas, jeigu teismas priežastis pripažįsta svarbiomis (Civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 1 dalis, CPK 78 str. 1 d.). Kartu su prašymu reikia atlikti ir patį veiksmą, pavyzdžiui, paduoti skundą (CPK 78 str. 3 d.). Prašymas turi būti motyvuotas, o prie jo pridedami įrodymai (CPK 78 str. 4 d.).

Kai kurie terminai turi ir galutinę ribą. Apeliacinis skundas paduodamas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo (Civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 1 dalis, CPK 307 str. 1 d.). Atkreipkite dėmesį: šis terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ne nuo jo gavimo. Prašymo atnaujinti šį terminą paduoti nebegalima, jeigu nuo sprendimo paskelbimo praėjo daugiau kaip trys mėnesiai (CPK 307 str. 3 d.). Pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo galima paduoti per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo. Prašymo atnaujinti šį terminą paduoti nebegalima, jeigu nuo sprendimo už akių priėmimo praėjo daugiau kaip trys mėnesiai (Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 1 dalis, CPK 287 str. 1 d.). Nutartis skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo jos priėmimo, o jeigu ji priimta rašytinio proceso tvarka – nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo (Civilinio proceso kodekso 335 straipsnio 1 dalis, CPK 335 str. 1 d.).

Kokių dokumentų apie įteikimą prireikia vėliau

Įteikimo klausimas vėl iškyla, kai sprendimą reikia vykdyti. Tipinė situacija: sprendimas priimtas už akių, o skolininkas turi sąskaitą kitoje ES valstybėje. Kreditorius klausia, ar jam reikia papildomų dokumentų iš teismo apie įteikimą.

Pirmiausia – sprendimas už akių priimamas tik tada, kai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Teismas netenkina prašymo priimti sprendimą už akių, jeigu šaliai nebuvo tinkamai įteikti dokumentai su nurodymu pateikti atsiliepimą (CPK 285 str. 3 d. 1 p.). Duomenys apie įteikimą yra byloje: dokumentus įteikęs asmuo praneša teismui įteikimo datą ir kam dokumentas įteiktas (CPK 124 str. 3 d.).

Lietuvoje vykdytino sprendimo kitoje ES valstybėje nereikia skelbti vykdytinu (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 39 straipsnis). Vykdymo institucijai pateikiama sprendimo kopija ir kilmės teismo išduota pažyma (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 42 straipsnio 1 dalis). Pažymą teismas išduoda suinteresuotos šalies prašymu (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 53 straipsnis). Ji įteikiama skolininkui prieš pirmąją vykdymo priemonę, kartu su sprendimu, jeigu jis dar nebuvo įteiktas (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 43 straipsnio 1 dalis).

Tačiau skolininkas gali prašyti atsisakyti sprendimą vykdyti (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 46 straipsnis), jeigu jam, neatvykusiam į teismą, bylos iškėlimo dokumentas nebuvo įteiktas laiku ir tinkamai. Šis pagrindas netaikomas, jeigu skolininkas galėjo sprendimą užginčyti, bet to nepadarė (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 45 straipsnio 1 dalies b punktas). Todėl, kai sprendimas priimtas už akių, verta iš anksto pasidaryti bylos dokumentų apie įteikimą kopijas.

Kaip pradėti

Atsiųskite gautą teismo dokumentą ir, jeigu turite, voką ar pranešimą apie įteikimą. Apskaičiuosime, iki kada galioja terminas, ir, jeigu reikia, parengsime prašymą jį pratęsti ar atnaujinti.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: ginčų sprendimas.