Darbo teisės advokatas: kada jo reikia ir kas gali atstovauti ginče

Darbo teisės advokatas padeda darbdaviui ar darbuotojui dar iki ginčo ir atstovauja ginče darbo ginčų komisijoje (DGK) bei teisme. DGK ginčas nagrinėjamas dalyvaujant šalims ir (arba) jų atstovams (Darbo kodekso 226 straipsnio 1 dalis, DK 226 str. 1 d.), tačiau šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos ten nepriteisiamos (DK 217 str. 3 d.). Teisme fiziniam asmeniui pagal pavedimą gali atstovauti, be kita ko, advokatas, advokato padėjėjas su vadovaujančio advokato rašytiniu leidimu arba profesinė sąjunga, kai ji atstovauja savo nariui darbo byloje (Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalis, CPK 56 str. 1 d.). Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis, AdvĮ 34 str. 2 d.). Laimėjusi šalis iš pralaimėjusios gali prisiteisti advokato pagalbos išlaidas (CPK 98 str. 1 d.), o kitų teisinių paslaugų teikėjų išlaidos šia tvarka neatlyginamos (CPK 88 str. 3 d.).

Kaip pateikti prašymą DGK ir per kiek laiko, aprašėme straipsnyje Skundas darbo ginčų komisijai: kaip pateikti ir per kiek laiko?. Čia rašome apie tai, kas Jums gali atstovauti, kokios išlaidos atlyginamos ir kuo darbo byla teisme skiriasi nuo kitų bylų.

Kada verta kreiptis į darbo teisės advokatą

• Prieš atleidžiant darbuotoją arba gavus pranešimą apie atleidimą. Atleidimo iš darbo bylose atleidimo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys (DK 214 str. 3 d.). Darbdaviui tai reiškia, kad įrodymus reikia parengti iki sprendimo. Darbuotojui tai reiškia, kad atleidimą galima ginčyti ir neturint visų darbdavio dokumentų. Kokių dokumentų reikia atleidžiant, rašėme straipsnyje Darbuotojo atleidimas: kokie dokumentai reikalingi ir kokia eilės tvarka.
• Kai terminas trumpas. Į DGK privaloma kreiptis per tris mėnesius, o dėl neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojote ar turėjote sužinoti apie pažeidimą (DK 220 str. 1 d.). Ką daryti atleistam neteisėtai, aprašėme straipsnyje Atleido neteisėtai? Ką daryti ir per kiek laiko kreiptis į komisiją.
• Kai nesutinkate su DGK sprendimu. Ieškinį teisme galima pareikšti per vieną mėnesį nuo DGK sprendimo priėmimo dienos (DK 231 str. 1 d.). DGK sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 str. 4 d.), o teismas ginčą nagrinėja iš esmės (DK 231 str. 3 d.).
• Kai siūloma ginčą spręsti arbitraže. Darbo ginčas dėl teisės komerciniame arbitraže gali būti nagrinėjamas tik tada, kai dėl to šalys sutaria vėliau, negu kilo ginčas (DK 216 str. 2 d.). Darbo sutarties sąlyga apie arbitražą, sutarta dar iki ginčo, šio reikalavimo neatitinka.

Kas gali atstovauti darbo ginčų komisijoje

Darbo ginčas DGK nagrinėjamas dalyvaujant ieškovui ir atsakovui ir (arba) jų atstovams bei liudytojams (DK 226 str. 1 d.). Taigi į posėdį galite atvykti patys, kartu su atstovu arba siųsti tik atstovą.

Posėdyje pirmininkas paaiškina ginčo esmę ir pasiūlo šalims pasiekti priimtiną susitarimą bei sudaryti taikos sutartį (DK 226 str. 7 d.). Todėl verta iš anksto žinoti, kokiomis sąlygomis Jums priimtina taikytis.

DGK išlaidas, susijusias su darbo ginčų nagrinėjimu, apmoka Valstybinė darbo inspekcija iš valstybės biudžeto lėšų (DK 222 str. 2 d.). Tačiau ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos DGK nepriteisiamos (DK 217 str. 3 d.). Tai reiškia, kad DGK advokato pagalbos išlaidų iš kitos šalies Jums nepriteis, net jei ginčą laimėsite.

Kas gali atstovauti teisme

Fiziniam asmeniui, pavyzdžiui, darbuotojui, teisme pagal pavedimą gali atstovauti, be kita ko (CPK 56 str. 1 d.):

• advokatai;
• advokatų padėjėjai, turintys vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje;
• asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui);
• profesinės sąjungos, kai jos atstovauja savo nariams darbo teisinių santykių bylose;
• asociacijos ar kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir atstovavimas teisme, kai jie neatlygintinai atstovauja savo dalyviams bylose dėl teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytais veiklos tikslais ir sritimi.

Juridiniam asmeniui, pavyzdžiui, darbdaviui bendrovei, teisme pagal pavedimą gali atstovauti, be kita ko, advokatai, advokatų padėjėjai su vadovaujančio advokato rašytiniu leidimu, jo darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, taip pat tokį išsilavinimą turintys patronuojančios bendrovės, patronuojamos bendrovės arba patronuojančios bendrovės patronuojamos bendrovės darbuotojai, išskyrus valdymo organų narius (CPK 56 str. 2 d.).

Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą (AdvĮ 34 str. 2 d.).

Kokios išlaidos atlyginamos teisme

• Žyminis mokestis. Darbuotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių (CPK 83 str. 1 d. 1 p.).
• Kas laimi, tam atlyginama. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Todėl darbuotojas, pralaimėjęs bylą, gali turėti atlyginti darbdavio išlaidas. Teismas gali nukrypti nuo šių taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).
• Advokato pagalba. Priteisiamos išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismui reikia raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Jeigu prašymas ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 str. 1 d.).
• Ribos. Advokato pagalbos išlaidos priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (CPK 98 str. 2 d.).
• Ne advokatų paslaugos. Išlaidos už kitų asmenų, ne advokatų ir advokatų padėjėjų, teikiamas teisines paslaugas būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis nelaikomos ir šia tvarka neatlyginamos (CPK 88 str. 3 d.).
• Diskriminacija darbo užmokesčio srityje. Tokiose bylose teismas gali nukrypti nuo CPK bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertinęs, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (DK 217 str. 4 d.).

Kuo darbo byla teisme skiriasi nuo kitų bylų

• Pirmiausia DGK. Jeigu į teismą kreipėtės nesilaikydami ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą. Kreipimosi į DGK diena tada laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į DGK kreipiatės ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo nutarties įteikimo Jums dienos (CPK 412 str. 1 d.). Jeigu DGK anksčiau buvo pripažinusi save nekompetentinga spręsti ginčą, bylą nagrinėja teismas (CPK 412 str. 2 d.). Darbo ginčas dėl teisės, susijęs su streiku ar lokautu, nagrinėjamas tiesiogiai teisme (DK 220 str. 3 d.).
• Teismo vieta. Darbuotojas ieškinį gali paduoti pagal bendrąsias teismingumo taisykles arba pagal vietą, kurioje darbas dirbamas, buvo dirbamas ar turėjo būti dirbamas (CPK 411 str. 2 d.).
• Terminai teismui. Pasirengimas bylą nagrinėti turi būti baigtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo dienos (CPK 413 str. 1 d.), o byla išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo pasirengimo pabaigos (CPK 413 str. 3 d.).
• Aktyvus teismas. Teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu mano, kad tai būtina teisingai išspręsti bylą (CPK 414 str. 1 d.). Kai ieškovas yra darbuotojas, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išreikalauja iš darbdavio dokumentus apie priėmimą ir atleidimą, drausmines nuobaudas, vidutinį darbo užmokestį ir kitus būtinus dokumentus, jeigu jų negali pateikti darbuotojas (CPK 415 str. 1 d.).
• Daugiau nei prašyta. Byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų, nei pareikšta, ir nuspręsti dėl nepareikštų, bet tiesiogiai su ieškiniu susijusių reikalavimų (CPK 417 str.).

Kaip pradėti

Atsiųskite darbo sutartį, ginčijamą įsakymą ar pranešimą, susirašinėjimą su kita šalimi ir nurodykite, kada sužinojote apie pažeidimą. Įvertinsime terminą ir pasiūlysime, kaip elgtis DGK ar teisme.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: Darbo ginčų sprendimas.