Darbuotojo atleidimas: kokie dokumentai reikalingi ir kokia eilės tvarka

Dokumentus lemia atleidimo pagrindas. Šalių susitarimui reikia rašytinio pasiūlymo ir rašytinio sutikimo. Darbuotojo iniciatyvai – jo rašytinio pareiškimo. Atleidimui be darbuotojo kaltės ar darbdavio valia – rašytinio įspėjimo. Atleidimui dėl kaltės – rašytinio paaiškinimo pareikalavimo. Pabaiga visais atvejais ta pati: darbdavio rašytinis sprendimas, įrašas darbo sutartyje ir pranešimas Sodrai. Toliau – kiekvienas pagrindas atskirai, eilės tvarka.

Kiek laiko įspėti ir kokią išeitinę išmoką mokėti, aprašėme atskirame straipsnyje. Ką daryti, kad atleidimas dėl kaltės atlaikytų ginčą, – kitame. Čia kalbame ne apie pinigus, o apie popierius ir jų eilę.

Kas bendra visiems pagrindams

Paskutinis dokumentas visada yra darbdavio sprendimas. Darbo kodekso 65 straipsnio 3 dalis (DK 65 str. 3 d.) reikalauja, kad jis būtų išreikštas raštu, ir jame būtų nurodytas nutraukimo pagrindas, įstatymo norma ir darbo santykių pasibaigimo diena. Praktikoje tai yra vadovo įsakymas.

Darbo santykių pasibaigimo diena yra paskutinė darbuotojo darbo diena, išskyrus atvejus, kai sutartis nutraukiama darbuotojui nesant darbe arba kai jam neleidžiama tą dieną dirbti (DK 65 str. 5 d.). Tai svarbu, kai numatyta pabaiga patenka į savaitgalį: skaičiuokite pagal paskutinę darbo dieną, ir tą dieną atsiskaitykite.

Viena išimtis dažnai nustebina. Jeigu pasibaigimo dieną darbuotojas serga ar atostogauja, pasibaigimo diena nukeliama iki nedarbingumo ar atostogų pabaigos. Tačiau ši taisyklė netaikoma, kai sutartis nutraukiama šalių susitarimu ar darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos sutarties terminui arba pasibaigus darbdaviui. O darbuotojui, slaugančiam sunkiai sergantį vaiką iki šešiolikos metų, pabaiga nukeliama dar dviem mėnesiams po nedarbingumo pabaigos (DK 65 str. 6 d.).

Po sprendimo daromas įrašas darbo sutartyje, o Sodrai pranešama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo santykių pasibaigimo dienos (DK 65 str. 7 d.).

Įmonės likvidavimo atveju archyvaras paprastai paprašys ne tik darbo sutarčių, bet ir visų su personalu susijusių vadovo įsakymų bei darbuotojų prašymų. Juos verta laikyti vienoje vietoje nuo pirmos dienos, net jei tai tik el. laiškai ir jų skenuotos kopijos.

Šalių susitarimas (DK 54 straipsnis)

Eilė tokia: rašytinis pasiūlymas, rašytinis sutikimas, susitarimas ir įsakymas.

Darbo kodekso 54 straipsnio 2 dalis (DK 54 str. 2 d.) reikalauja, kad pasiūlymas būtų pateiktas raštu ir jame būtų išdėstytos sąlygos: nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka ir atsiskaitymo tvarka. Kita šalis sutikimą išreiškia raštu (DK 54 str. 3 d.). Sudarytas susitarimas arba raštu išreikštas sutikimas pabaigia darbo sutartį jame nurodytomis sąlygomis (DK 54 str. 4 d.).

Kompensacijos dydžio 54 straipsnis nenustato. Jį nustato pasiūlymas, ir jis yra derybų dalykas. Kitų atleidimo pagrindų dydžiai susitarimui netaikomi. Juos galima naudoti tik kaip orientyrą derybose.

Praktikoje veikia toks kelias. Pirmiausia sąlygos aptariamos laisva forma. Tada darbuotojui siunčiamas el. laiškas su sąlygomis ir prašymu raštu patvirtinti, kad dėl jų susitarta. Patvirtinus pasirašomas susitarimas tomis pačiomis sąlygomis. Rengdami susitarimo projektą, klientams paprastai paliekame tuščią vietą sumai.

Viena formuluotės pastaba. Laiške rašykite „siūlome”, o ne „informuojame”. Susitarimas reiškia, kad sutinka abi šalys. Laiškas, kuris praneša apie jau priimtą sprendimą, yra ne pasiūlymas.

Vieno dalyko dažnai nepastebima. Darbdavio inicijuoti susitarimai skaičiuojami į grupės darbuotojų atleidimą, kartu su atleidimais be darbuotojo kaltės ir darbdavio valia. Pavyzdžiui, grupe laikomas atleidimas per ne ilgesnį kaip trisdešimt kalendorinių dienų laikotarpį dešimties ir daugiau darbuotojų darbovietėje, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius yra nuo dvidešimt iki devyniasdešimt devynių (Darbo kodekso 63 straipsnio 1 dalis, DK 63 str. 1 d.). Tokiu atveju prieš sprendimą reikia informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis (DK 63 str. 3 d.), o raštu pranešti Užimtumo tarnybai reikia pasibaigus konsultacijoms, ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki darbo santykių pasibaigimo ir ne vėliau kaip įspėjant darbuotojus (DK 63 str. 4 d.). Pažeidus pareigą pranešti ar konsultuotis, darbo sutartis negali būti nutraukta (DK 63 str. 5 d.).

Kai darbuotojas nesutinka su pasiūlymu

Jeigu darbuotojas per penkias darbo dienas neatsako, laikoma, kad pasiūlymas atmestas (DK 54 str. 3 d.). Sutikimas su visomis sąlygomis, išskyrus vieną, yra ne sutikimas, o priešpasiūlymas.

Nei nesutikimas, nei tai, kad darbuotojas dirba „ne taip gerai, kaip norėtųsi”, ar vilkina užduotis, nėra atleidimo pagrindas. Darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės sutartis nutraukiama tik dėl Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalyje (DK 57 str. 1 d.) išvardytų priežasčių: perteklinė funkcija, nepasiekti rezultatai pagal rezultatų gerinimo planą, atsisakymas dirbti pakeistomis sąlygomis, nesutikimas su verslo perdavimu ir darbdavio pabaiga.

Po atsisakymo lieka keturi keliai:

• Pagerinti pasiūlymą ir derėtis toliau – dažniausiai pigiausias kelias.
• Jeigu problema yra darbo rezultatai – sudaryti rezultatų gerinimo planą. Tvarką aprašėme atleidimo paslaugos dažnų klausimų skiltyje. Mūsų patirtimi, mažoje įmonėje, kur nėra bendros darbuotojų vertinimo sistemos, šį pagrindą įrodyti sunku.
• Jeigu funkcija iš tiesų tampa nereikalinga – atleisti dėl perteklinės funkcijos. Jeigu tą funkciją atlieka keli darbuotojai, atleidžiamuosius reikia atrinkti pagal kriterijus, kuriuos darbdavys patvirtina suderinęs su darbo taryba (jos nesant – su profesine sąjunga), ir pagal įstatymo nustatytą pirmenybės teisę likti dirbti. Atranką vykdo darbdavio sudaryta komisija, į kurią įtraukiamas bent vienas darbo tarybos narys, jeigu darbo taryba yra (DK 57 str. 3 d.).
• Nutraukti sutartį darbdavio valia (Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalis, DK 59 str. 1 d.) – kelias su didžiausia išeitine išmoka. Sąlygos ir jų pasikeitimas nuo 2026 m. lapkričio 1 d. – skyriuje apie darbdavio valią.

Darbuotojo pareiškimas (DK 55 straipsnis)

Čia vienas dokumentas – darbuotojo rašytinis pareiškimas (Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalis, DK 55 str. 1 d.). Atskiro susitarimo nereikia. Pasibaigus įspėjimo terminui darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną įformina darbo sutarties pasibaigimą (DK 55 str. 3 d.). Terminus ir pareiškimo atšaukimą aprašėme atleidimo paslaugos dažnų klausimų skiltyje.

Mūsų praktikos pastaba: jeigu atleidimo iniciatyva yra darbdavio, neprašykite darbuotojo parašyti pareiškimo „savo noru”. Siūlykite susitarimą. Kodėl – rašėme anksčiau.

Be darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnis)

Eilė tokia.

1. Užfiksuokite pagrindą dokumentu. Perteklinės funkcijos atveju – sprendimu dėl darbo organizavimo pakeitimų. Rezultatų atveju – pasirašytu rezultatų gerinimo planu ir jo įvertinimu.
2. Patikrinkite apribojimus. Nuo sužinojimo apie nėštumą iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai nėščios darbuotojos negalima įspėti apie atleidimą, išskyrus atvejį, kai darbdavys pasibaigia (Darbo kodekso 61 straipsnio 2 dalis, DK 61 str. 2 d.). Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, sutarties negalima nutraukti dėl perteklinės funkcijos, rezultatų ar atsisakymo dirbti pakeistomis sąlygomis (DK 61 str. 3 d.). Negalima atleisti darbuotojo, pašaukto atlikti privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą (Darbo kodekso 61 straipsnio 4 dalis, DK 61 str. 4 d.). Darbo tarybos ir darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos valdymo organų nariai bei darbuotojų patikėtinis kadencijos metu ir šešis mėnesius po jos gali būti atleisti tik gavus Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sutikimą (Darbo kodekso 168 straipsnio 1 ir 3 dalys, DK 168 str. 1 d., DK 168 str. 3 d.).
3. Patikrinkite, ar yra laisvų vietų. Atleidžiant dėl perteklinės funkcijos, darbovietėje neturi būti laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu, visą laikotarpį nuo įspėjimo iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos (Darbo kodekso 57 straipsnio 2 dalis, DK 57 str. 2 d.). Jeigu tokia vieta atsiranda, ją reikia pasiūlyti.
4. Įteikite rašytinį įspėjimą (Darbo kodekso 64 straipsnio 1 dalis, DK 64 str. 1 d.). Jame turi būti nurodyta nutraukimo priežastis, įstatymo norma ir darbo santykių pasibaigimo diena (DK 64 str. 2 d.).
5. Įspėjimo metu darbuotojo prašymu suteikite laiko naujo darbo paieškoms – ne mažiau kaip dešimt procentų buvusios darbo laiko normos (DK 64 str. 6 d.). Su darbuotojo sutikimu galite ir neleisti jam dirbti likusį įspėjimo laiką, bet sumokėti už visą įspėjimo laikotarpį (DK 64 str. 5 d.).
6. Priimkite rašytinį sprendimą ir atsiskaitykite.

Dėl darbuotojo kaltės (DK 58 straipsnis)

Dokumentai: pažeidimo fiksavimo aktas, rašytinis paaiškinimo pareikalavimas ir darbuotojo paaiškinimas, o už antrą tokį pat pažeidimą – dar ir ankstesnis įspėjimas apie galimą atleidimą (Darbo kodekso 58 straipsnio 4 dalis, DK 58 str. 4 d.). Tik tada – sprendimas, ir jis turi būti priimtas įstatymo nustatytais terminais. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. į mėnesio terminą įspėti apie galimą atleidimą už antrą pažeidimą neįskaitomas laikas, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų (DK 58 str. 4 d., red. nuo 2026-11-01). Tokia pati išlyga nuo tos dienos įrašyta ir į sprendimo priėmimo terminus – vieno mėnesio nuo pažeidimo paaiškėjimo ir šešių mėnesių nuo jo padarymo (DK 58 str. 6 d., red. nuo 2026-11-01). Įspėjimo termino čia nėra – sutartis nutraukiama be įspėjimo (DK 58 str. 1 d.).

Ar šis pagrindas apskritai galimas, patikrinkite iš anksto. Nėščios darbuotojos nuo sužinojimo apie nėštumą iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai dėl kaltės atleisti negalima: DK 61 straipsnio 1 dalis leidžia tuo laikotarpiu nutraukti sutartį tik joje išvardytais pagrindais, o atleidimo dėl kaltės tarp jų nėra (DK 61 str. 1 d., DK 61 str. 2 d.). Darbuotojų atstovams ir šiuo atveju reikia Valstybinės darbo inspekcijos sutikimo: draudimas taikomas atleidimui darbdavio iniciatyva (DK 168 str. 3 d.), o atleidimas dėl kaltės yra būtent nutraukimas darbdavio iniciatyva (DK 58 straipsnio pavadinimas). Kaip šiuos dokumentus parengti, kad jie atlaikytų ginčą, aprašėme atskirai.

Darbdavio valia (DK 59 straipsnis)

Dokumentai: rašytinis įspėjimas ir sprendimas. Įspėjama prieš tris darbo dienas, išeitinė išmoka – ne mažesnė kaip šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio (DK 59 str. 1 d.).

Iki 2026 m. spalio 31 d. darbdavys gali nutraukti sutartį dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje (DK 59 str. 1 d.). Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. – „dėl pagrįstos priežasties”, o šiuo pagrindu negali naudotis biudžetinės įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos bankas (DK 59 str. 1 d., red. nuo 2026-11-01). Įspėjimo terminas ir išeitinė išmoka nesikeičia, o išimčių sąrašo pakeitimas privačių bendrovių neliečia. Nuo tos dienos priežastį įspėjime ir sprendime verta nurodyti konkrečiai, o jos įrodymus išsaugoti.

Pagrindiniai apribojimai:

• negalima atleisti darbuotojų, esančių nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose (DK 61 str. 3 d.);
• nėščios darbuotojos nuo sužinojimo apie nėštumą iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai negalima nei įspėti, nei atleisti šiuo pagrindu (DK 61 str. 2 d.);
• negalima atleisti darbuotojo, pašaukto atlikti privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą (DK 61 str. 4 d.);
• darbuotojų atstovus kadencijos metu ir šešis mėnesius po jos galima atleisti tik gavus Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sutikimą (DK 168 str. 3 d.);
• negalima atleisti dėl to, kad darbuotojas pranešė apie pažeidimą, dalyvauja byloje prieš darbdavį ar naudojasi Darbo kodekso teisėmis, ar dėl kitų diskriminacinių motyvų (DK 59 str. 2 d.).

Atleidimas bandomuoju laikotarpiu (DK 36 straipsnis)

Pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti sutartį, raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos (Darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalis, DK 36 str. 3 d.).

Eilė tokia: tiesioginio vadovo rašytinis įvertinimas, rašytinis įspėjimas, sprendimas. Svarbiausias yra pirmasis dokumentas. Priežastis bandomuoju laikotarpiu gali būti paprasta, bet ji turi būti. Įvertinime nurodykite konkrečius faktus: kokios užduotys neatliktos ar atliktos netinkamai, kokie buvo nusiskundimai. Jeigu darbuotojas ginčys atleidimą, šis įvertinimas bus pagrindinis Jūsų įrodymas. Plačiau apie tai rašėme anksčiau. Kiek gali trukti išbandymas, atsakėme dokumentų rengimo paslaugos dažnų klausimų skiltyje. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. darbuotojui, kurio mėnesinis darbo užmokestis ne mažesnis negu du šalies ūkio vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai, gali būti taikomas ilgesnis, bet ne ilgesnis kaip šešių mėnesių, išbandymo terminas (DK 36 str. 2 d., red. nuo 2026-11-01).

Skaičiuokite laiką. Sprendimas turi būti priimtas iki išbandymo termino pabaigos, o įspėjimas įteiktas prieš tris darbo dienas iki sutarties pasibaigimo. Palikti tai paskutinei savaitei rizikinga.

Viena išimtis: nėščios darbuotojos dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų atleisti negalima. Darbo kodekso 61 straipsnio 1 dalis (DK 61 str. 1 d.) nėštumo laiku leidžia nutraukti sutartį išbandymo metu tik jos pačios iniciatyva. Kiti ten išvardyti pagrindai, pavyzdžiui, šalių susitarimas, lieka galimi.

Kaip pradėti

Atsiųskite darbo sutartį, trumpai aprašykite situaciją ir nurodykite, kokį pagrindą svarstote. Parengsime reikalingus dokumentus teisinga eilės tvarka: pasiūlymą, įspėjimą ar paaiškinimo pareikalavimą ir įsakymą.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: atleidimas iš darbo.