Kaip baigti bylą be sprendimo ir kas tada apmoka bylinėjimosi išlaidas

Bylą galima baigti anksčiau, nei teismas išsprendžia ginčą iš esmės. Ieškovas gali atsiimti ieškinį arba jo atsisakyti. Šalys gali sudaryti taikos sutartį. O teismas pats, taip pat atsakovo prašymu, bylą nutraukia arba ieškinį palieka nenagrinėtą, kai yra įstatyme nurodytas pagrindas. Šie keliai turi skirtingas pasekmes: po vienų galima kreiptis į teismą iš naujo, po kitų – ne. Kai byla baigiama be sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidas teismas paskirsto vertindamas šalių procesinį elgesį ir tai, dėl ko išlaidos susidarė. Jeigu ieškovas atsisako ieškinio, jam grąžinama dalis žyminio mokesčio.

Kaip teismas tvirtina taikos sutartį ir kaip joje paskirstyti išlaidas, rašėme atskirai: taikos sutartis teisme. Apie teismo įsakymą ir skolininko prieštaravimus – straipsnyje apie teismo įsakymą ir žyminį mokestį. Čia – apie kitus būdus baigti bylą be sprendimo.

Atsiimti ieškinį ir atsisakyti ieškinio – ne tas pats

Ieškinio atsiėmimas. Kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, ieškovas gali ieškinį atsiimti. Vėliau atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Civilinio proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis, CPK 139 str. 1 d.). Atsiėmimą teismas įformina nutartimi, kuria ieškinį palieka nenagrinėtą. Jeigu pareiškimas gaunamas dar iki ieškinio priėmimo, teismas ieškinį pripažįsta nepaduotu ir grąžina (CPK 139 str. 2 d.).

Ieškinio atsisakymas. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas gali raštu ar žodžiu pareikšti, kad atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti atsisakymą ir nutraukia bylą (CPK 140 str. 1 d.). Rašytiniame pareiškime reikia nurodyti, kad atsisakymo pasekmės ieškovui žinomos. Jeigu to nenurodyta, teismas išsiunčia pranešimą apie pasekmes. Jeigu ieškovas per septynias dienas nuo pranešimo išsiuntimo atsisakymo nepatvirtina, laikoma, kad jis ieškinio neatsisako (CPK 140 str. 1 d.). Teismas gali ir nepriimti atsisakymo, tačiau tada turi priimti motyvuotą nutartį (CPK 140 str. 5 d.).

Svarbiausias skirtumas – kas lieka po to:

• nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.);
• palikus pareiškimą nenagrinėtą, pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas jį taip palikti, galima vėl kreiptis į teismą bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.).

Todėl ieškinio atsisakymas yra negrįžtamas sprendimas dėl to reikalavimo. Mūsų praktikoje prieš pateikdami tokį pareiškimą visada dar kartą klausiame kliento, ar jis tikrai nori atsisakyti reikalavimo visa apimtimi.

Atsisakyti galima ir dalies reikalavimų. Mūsų praktikoje tai dažna, kai skolininkas bylos metu sumoka dalį skolos: pateikiame ieškinio atsisakymą dėl apmokėtos dalies, o dėl likusios dalies byla tęsiama.

Kai skolininkas sumoka po ieškinio pateikimo

Tai dažniausias atvejis, kai ieškovas pats nori bylą baigti. Jeigu skolininkas sumokėjo viską, ko prašyta ieškiniu, teismui pakanka trumpo pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo.

Prieš jį teikdami, patikrinkite, ką tiksliai skolininkas sumokėjo. Mūsų praktikoje pasitaiko, kad gavęs teismo dokumentus skolininkas padengia tik pagrindinę skolą, bet ne palūkanas ir ne bylinėjimosi išlaidas. Tikisi, kad byla bus nutraukta. Jeigu tada atsisakysite viso ieškinio, palūkanų vėliau nebeprisiteisite, nes dėl to paties reikalavimo kreiptis iš naujo nebegalima (CPK 294 str. 2 d.). Todėl atsisakykite tik tos dalies, kuri tikrai sumokėta. Kaip tokiu atveju skirstomos bylinėjimosi išlaidos, aprašome žemiau.

Įstatymas tokį atvejį mini tiesiogiai. Kai ieškovas atsisako ieškinio dėl to, kad atsakovas, pareiškus ieškinį, reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, ieškovui grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d.).

Kada teismas bylą nutraukia ar palieka nenagrinėtą

Teismas bylą nutraukia CPK 293 straipsnyje nurodytais atvejais (CPK 293 str.). Tarp jų:

• byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai ji teisminga administraciniam teismui (CPK 293 str. 1 p.);
• dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis priimti ieškinio atsisakymą ar patvirtinti taikos sutartį (CPK 293 str. 3 p.);
• dėl tokio pat ginčo yra įsiteisėjęs arbitražo sprendimas (CPK 293 str. 6 p.).

Pareiškimą teismas palieka nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais (CPK 296 str. 1 d.). Tarp jų:

• ieškovas nesilaikė privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, bet ja dar galima pasinaudoti (CPK 296 str. 1 d. 1 p.);
• teisme jau nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 296 str. 1 d. 4 p.);
• nesumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 296 str. 1 d. 7 p.);
• šalys yra sudariusios sutartį perduoti ginčą spręsti arbitražui (CPK 296 str. 1 d. 9 p.).

Dėl žyminio mokesčio ir ieškinio trūkumų yra saugiklis: šiais pagrindais ieškinys paliekamas nenagrinėtas tik tada, kai šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 str. 2 d.).

Kai kurie pagrindai patikrinami dar priimant ieškinį. Pavyzdžiui, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą arbitražui, teismas atsisako ieškinį priimti (CPK 137 str. 2 d. 6 p.). Tas pats pagrindas įrašytas ir tarp pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindų: teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui (CPK 296 str. 1 d. 9 p.). Teismų kompetenciją arbitražinio nagrinėjimo metu nustato ne tik CPK, bet ir Komercinio arbitražo įstatymas (CPK 23 str. 2 d.), todėl, jeigu remiatės arbitražine išlyga, mūsų praktikoje apie ją teismui pranešame iš karto, pirmajame procesiniame dokumente.

Nutartį nutraukti bylą ir nutartį palikti pareiškimą nenagrinėtą galima skųsti atskiruoju skundu (CPK 295 str., CPK 298 str.). Išimtis – nutartis, kuria įforminamas ieškinio atsiėmimas: ji atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 139 str. 2 d.). Kaip skaičiuojami tokio skundo ir kiti procesiniai terminai, aprašėme straipsnyje apie procesinius terminus.

Ar galima prašyti, kad teismas tai išspręstų iš karto

Atsakovas, manantis, kad yra pagrindas bylą nutraukti ar ieškinį palikti nenagrinėtą, gali to prašyti teismo. Klausimus, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, teismas sprendžia nutartimis (CPK 290 str. 1 d.). Tokį klausimą teismas gali išspręsti ir sprendimų priėmimo kambaryje (CPK 258 str. 1 d.).

Mūsų praktikoje teismai tokį prašymą kartais atideda iki bylos pabaigos. Taip dažniau nutinka, kai teisėjas dar tik susipažįsta su byla ir nenori priimti sprendimo, kuris užkirstų kelią tolesniam nagrinėjimui. Todėl mūsų patarimas praktinis:

• prašymą teikite kuo anksčiau, kol į bylą neatėjo daug papildomos medžiagos;
• aiškiai nurodykite konkretų CPK 293 ar 296 straipsnio pagrindą ir jį įrodančius dokumentus;
• kai atsakovų keli ir jų pozicija sutampa, verta teikti bendrą prašymą. Taip teismui aiškiau, kad visi atsakovai prašo nedidinti išlaidų ir neilginti proceso.

Net jeigu teismas prašymą atmeta ar atideda, jo motyvai parodo, kaip teismas mato bylą. Tai padeda planuoti tolesnę gynybą.

Kaip paskirstomos bylinėjimosi išlaidos

Kai byla baigiasi sprendimu, šaliai, kurios naudai jis priimtas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, taikoma kita taisyklė. Teismas išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių išlaidos susidarė (CPK 94 str. 1 d.). Todėl svarbu, kodėl byla baigiama. Pavyzdžiui, ar ieškovas atsisako dėl to, kad skolininkas sumokėjo tik gavęs ieškinį, ar dėl to, kad pats suprato ieškinį esant nepagrįstą. Kai atsakovas sumoka tik gavęs ieškinį, teismas vertina, ar ne jo elgesys ir buvo priežastis, dėl kurios ieškovas turėjo išlaidų (CPK 94 str. 1 d.).

Išlaidas už advokato pagalbą teismas priteisia tik pagal rašytinį prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Jeigu prašymas ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, šios išlaidos negali būti priteistos (CPK 98 str. 1 d.). Priteisiama suma negali viršyti teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 98 str. 2 d.). Mūsų praktikoje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir jas patvirtinančius dokumentus pateikiame kartu su pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo. Priimdamas atsisakymą, teismas tada gali išspręsti ir išlaidų klausimą. Jeigu prašymas nepateiktas laiku, teismas šių išlaidų nebepriteis; atgauti jas būtų galima nebent kitai šaliai sutikus jas atlyginti savanoriškai.

Dėl žyminio mokesčio:

• jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako ieškinio, grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d.);
• jeigu byla taip baigiama apeliacinės ar kasacinės instancijos teisme, grąžinama 100 procentų už tą skundą sumokėto žyminio mokesčio, kai byla baigiama iki nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 procentai, kai vėliau (CPK 87 str. 2 d.);
• jeigu ieškinys atsiimamas iki jo priėmimo ir grąžinamas, žyminis mokestis grąžinamas (CPK 87 str. 1 d. 3 p.);
• kai byla nutraukiama, nes nenagrinėtina teisme, žyminis mokestis grąžinamas (CPK 87 str. 1 d. 4 p.);
• kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės, žyminis mokestis taip pat grąžinamas (CPK 87 str. 1 d. 10 p.);
• kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas dėl nesilaikytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ar neprimokėto žyminio mokesčio, mokestis taip pat grąžinamas (CPK 87 str. 1 d. 5 p.);
• mokestis grąžinamas pagal pareiškimą, kurį teismui reikia paduoti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo atitinkamo procesinio veiksmo, o grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 str. 3 d., 4 d.).

Kaip pradėti

Atsiųskite ieškinį ir paskutinius bylos dokumentus, o jeigu skolininkas sumokėjo – mokėjimų išrašą. Įvertinsime, kurį kelią pasirinkti, parengsime pareiškimą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: ginčų sprendimas.