Terminuota darbo sutartis baigiasi: ar mokama išeitinė ir kaip pratęsti

Kai terminuota darbo sutartis baigiasi suėjus terminui, išeitinė išmoka paprastai nepriklauso. Ji priklauso tik tada, kai darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip dvejus metus. Tada mokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka (Darbo kodekso 69 straipsnio 4 dalis, DK 69 str. 4 d.). Kompensacija už nepanaudotas atostogas mokama pasibaigus darbo santykiams, su DK 127 straipsnio 5 dalies apribojimais. Jeigu su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai sudarote naują terminuotą sutartį ir tarp sutarčių praeina ne daugiau kaip du mėnesiai, sutarčių trukmė sumuojama. Viršijus dvejus metus, sutartis laikoma neterminuota, išskyrus, be kita ko, atvejį, kai darbuotojas priimtas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą. O atleidžiant darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, įspėjimo termino vienašališkai pakeisti pinigais negalima – tik darbuotojui sutikus.

Kiek įspėti ir kokią išeitinę mokėti atleidžiant be darbuotojo kaltės, jau aprašėme straipsnyje „Atleidimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės: kiek įspėti ir kiek sumokėti”. Ten rasite ir tai, iki kada reikia atsiskaityti. Kokius dokumentus ir kokia eile rengti, rasite straipsnyje „Darbuotojo atleidimas: kokie dokumentai reikalingi ir kokia eilės tvarka”. Čia – apie terminuotas sutartis.

Ką sumokėti, kai sutartis baigiasi suėjus terminui

Darbo kodekso 69 straipsnio 1 dalis (DK 69 str. 1 d.) nustato, kad terminuota darbo sutartis pasibaigia suėjus terminui. Darbdavys tokiu atveju nieko nenutraukia. Jis konstatuoja darbo sutarties pasibaigimą (Darbo kodekso 65 straipsnio 1 dalis, DK 65 str. 1 d.). Šis sprendimas turi būti išreikštas raštu, jame nurodomas pagrindas, įstatymo norma ir darbo santykių pasibaigimo diena (Darbo kodekso 65 straipsnio 3 dalis, DK 65 str. 3 d.).

Kokios išmokos gali priklausyti:

• Kompensacija už nepanaudotas atostogas. Kasmetines atostogas pakeisti pinigais draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą: tada sumokama kompensacija už nepanaudotas atostogas (Darbo kodekso 127 straipsnio 6 dalis, DK 127 str. 6 d.). Taikomi 5 dalies apribojimai: teisė pasinaudoti atostogomis prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais ji įgyta, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti (Darbo kodekso 127 straipsnio 5 dalis, DK 127 str. 5 d.). Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje šis terminas gali būti sutrumpintas iki dvejų metų (DK 127 str. 5 d., red. nuo 2026-11-01). Tokia kolektyvinė sutartis taip pat galės numatyti piniginę kompensaciją už kasmetinių atostogų dalį, viršijančią DK 126 straipsnio 2 dalyje nustatytą kasmetinių atostogų už dvejus darbo metus trukmę, ir šios kompensacijos apskaičiavimo bei mokėjimo taisykles (DK 127 str. 5 ir 6 d., red. nuo 2026-11-01). Pareiga sumokėti kompensaciją pasibaigus darbo santykiams išlieka (DK 127 str. 6 d., red. nuo 2026-11-01).
• Išeitinė išmoka. Vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, bet tik jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip dvejus metus (DK 69 str. 4 d.).
• Užmokestis už nesilaikytą įspėjimo terminą. Jeigu darbo santykiai pagal terminuotą sutartį tęsiasi ilgiau kaip vienus metus, darbdavys privalo raštu įspėti darbuotoją apie sutarties pasibaigimą ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Jeigu jie tęsiasi ilgiau kaip trejus metus – ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų. Pažeidęs šią pareigą, darbdavys moka darbo užmokestį už kiekvieną termino pažeidimo dieną, bet ne daugiau kaip už penkias ar dešimt darbo dienų (Darbo kodekso 69 straipsnio 3 dalis, DK 69 str. 3 d.). Iki vienų metų trunkančiai sutarčiai įspėjimo pareigos ši dalis nenustato.

Atkreipkite dėmesį ir į tai, kad darbuotojo liga ar atostogos terminuotos sutarties pabaigos nenukelia. Darbo kodekso 65 straipsnio 6 dalis (DK 65 str. 6 d.) numato, kad pasibaigimo diena nukeliama, jeigu tą dieną darbuotojas yra laikinai nedarbingas ar atostogauja, tačiau ši taisyklė netaikoma, be kita ko, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui.

Pabaigą taip pat reikia įforminti laiku. Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, jeigu darbo santykiai faktiškai tęsiasi daugiau kaip vieną darbdavio administracijos darbo dieną suėjus terminui (Darbo kodekso 69 straipsnio 2 dalis, DK 69 str. 2 d.). Išimtis – DK 67 straipsnio 3 dalyje nurodytas atvejis. Taigi jeigu darbuotojas po termino pabaigos toliau ateina į darbą, o naujos sutarties nėra, rizikuojate turėti neterminuotą darbo santykį.

Kaip skaičiuoti dvejus metus

Tipinė situacija: sutartyje nurodyta pradžios data ir ta pati data po dvejų metų kaip pabaiga. Darbuotojas dirbo ir pirmą, ir paskutinę dieną. Suskaičiavus kalendorines dienas, dirbta viena diena daugiau nei dveji metai. Ar tai jau „ilgiau kaip dvejus metus”?

Darbo kodekse yra bendra terminų skaičiavimo taisyklė. Darbo kodekso 14 straipsnio 2 dalis (DK 14 str. 2 d.) nustato, kad terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia. Darbo kodekso 14 straipsnio 3 dalis (DK 14 str. 3 d.) priduria, kad metais apibrėžti terminai baigiasi atitinkamą metų dieną. Pagal šias taisykles dvejų metų terminas, pradėtas skaičiuoti nuo tam tikros datos, baigiasi tą pačią datą po dvejų metų. Taigi jis neviršijamas.

Mūsų vertinimu, remtis DK 14 straipsniu galima, ir juo pagrįstas atsakymas yra, kad dvejų metų riba neviršyta. Tačiau kilus ginčui darbuotojas gali teigti, kad faktiškai darbo santykiai truko ilgiau, ir reikalauti išeitinės išmokos. Mūsų vertinimu, tas pats skaičiavimas lemia ir tai, ar neviršytas maksimalus dvejų metų terminas, todėl kilus ginčui darbuotojas gali teigti ir tai, kad sutartis tapo neterminuota (DK 68 str. 2 d.). Ginčą nagrinėjantis organas gali skaičiuoti kitaip. Jeigu norite šios rizikos išvengti, sudarydami sutartį nustatykite jos pabaigą taip, kad ji neabejotinai nesiektų dvejų metų ribos.

Pratęsimas arba nauja sutartis tai pačiai funkcijai

Čia slypi didžiausia rizika. Darbo kodekso 68 straipsnio 1 dalis (DK 68 str. 1 d.) nustato, kad maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, sudarytų su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai. Viena išimtis – kai darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą. Paeiliui einančiomis laikomos sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų mėnesių laikotarpis. Kitos išimtys: su renkamais ar skiriamais darbuotojais, kūrybinių profesijų ir mokslo darbuotojais, kolegialių renkamųjų organų skiriamais darbuotojais ar kitais darbuotojais viešojo intereso gynimo tikslais terminuotas sutartis iki penkerių metų leidžia sudaryti kiti įstatymai, ir kitos 68 straipsnio nuostatos joms netaikomos (Darbo kodekso 68 straipsnio 4 dalis, DK 68 str. 4 d.). Išimčių gali nustatyti ir kitos Darbo kodekso nuostatos (DK 68 str. 5 d.).

Pasekmė nustatyta 68 straipsnio 2 dalyje (DK 68 str. 2 d.): jeigu nustatytas ar pratęstas terminas yra ilgesnis kaip dveji metai, arba paeiliui einančių sutarčių bendra trukmė ilgesnė kaip dveji metai, tokia sutartis laikoma neterminuota. Laikotarpiai tarp sutarčių įskaitomi į darbo santykių trukmę, tačiau neturi būti apmokami.

Praktiškai tai reiškia: jeigu pirmoji sutartis truko beveik dvejus metus, per du mėnesius sudaroma nauja tai pačiai funkcijai ir bendra trukmė viršija dvejus metus, naujoji sutartis laikoma neterminuota (DK 68 str. 2 d.). Tada jos pabaigos datoje ji savaime nesibaigs. Nutraukti ją bus galima tik bendrais pagrindais, pavyzdžiui, kai darbo funkcija tampa pertekline (Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas, DK 57 str. 1 d. 1 p.). O tuomet reikės įspėti darbuotoją ir sumokėti DK 57 straipsnyje nustatytą išeitinę išmoką.

Kokios galimybės lieka:

• Pertrauka tarp sutarčių. Jeigu tarp sutarčių praeina daugiau kaip du mėnesiai, jos nelaikomos paeiliui einančiomis (DK 68 str. 1 d.).
• Kita darbo funkcija. Paeiliui einančių terminuotų sutarčių, sudarytų skirtingoms darbo funkcijoms atlikti, bendra trukmė negali viršyti penkerių metų. Pažeidus šį reikalavimą, sutartis tampa neterminuota (Darbo kodekso 68 straipsnio 3 dalis, DK 68 str. 3 d.). Svarbu: nauja funkcija turi būti reali, o ne tik naujas pareigybės pavadinimas. Be to, darbo santykiai su tuo pačiu darbdaviu tęsiasi. Todėl, mūsų vertinimu, pasibaigus kitai sutarčiai kyla rizika, kad visa darbo santykių trukmė bus skaičiuojama kartu, sprendžiant ir dėl išeitinės išmokos pagal DK 69 str. 4 d.
• Neterminuota sutartis. Jeigu darbas iš tikrųjų nuolatinis, mūsų vertinimu, saugiau iš karto sudaryti neterminuotą sutartį.

Yra ir kitų apribojimų. Terminuota sutartis tampa neterminuota, kai darbo santykių metu išnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo apibrėžtas jos terminas (Darbo kodekso 67 straipsnio 3 dalis, DK 67 str. 3 d.). Ir terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip dvidešimt procentų visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus (Darbo kodekso 67 straipsnio 4 dalis, DK 67 str. 4 d.).

Atkreipkite dėmesį ir į Darbo kodekso 69 straipsnio 5 dalį (DK 69 str. 5 d.): 69 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos darbuotojams, nurodytiems DK 68 straipsnio 3 dalyje. Pažodžiui skaitant, darbuotojams, su kuriais paeiliui sudaromos sutartys skirtingoms funkcijoms (DK 68 str. 3 d.), netaikoma nei taisyklė, kad sutartis tampa neterminuota, jeigu darbas tęsiasi suėjus terminui, nei pareiga įspėti apie pabaigą. Mūsų vertinimu, nuostatos formuluotė neaiški, todėl ir tokiu atveju saugiau įspėti darbuotoją ir neleisti jam dirbti suėjus terminui.

Ar įspėjimo terminą galima pakeisti pinigais

Klausimas kyla atleidžiant darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Įprastas įspėjimo terminas yra vienas mėnuo, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – dvi savaitės. Kai kuriems darbuotojams jis dvigubinamas ar trigubinamas (Darbo kodekso 57 straipsnio 7 dalis, DK 57 str. 7 d.).

Darbo kodeksas nenumato galimybės vienašališkai sutrumpinti šio termino, sumokant kompensaciją: sutartis nutraukiama įspėjus (DK 57 str. 7 d.). Darbo kodekso 64 straipsnio 5 dalis (DK 64 str. 5 d.) leidžia kitą kelią, bet tik su darbuotojo sutikimu. Darbdavys gali bet kada iki įspėjimo termino pabaigos priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį ir neleisti darbuotojui įspėjimo metu dirbti. Tačiau jis privalo sumokėti už visą įspėjimo laikotarpį darbuotojui priklausantį darbo užmokestį. Darbo santykių pasibaigimo diena tokiu atveju nukeliama į paskutinę įspėjimo termino dieną. Tai svarbu: santykiai formaliai tęsiasi iki įspėjimo termino pabaigos, nors darbuotojas nebedirba.

Įspėjimo laikotarpio užmokestis nėra išeitinė išmoka. Išeitinė mokama atskirai: dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės vidutinio darbo užmokesčio dydžio (Darbo kodekso 57 straipsnio 8 dalis, DK 57 str. 8 d.). Įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą pas tą darbdavį (Darbo kodekso 57 straipsnio 9 dalis, DK 57 str. 9 d.). Taip pat mokama kompensacija už nepanaudotas atostogas (DK 127 str. 6 d.).

Jeigu norite, kad darbo santykiai baigtųsi greičiau, kitas kelias – susitarimas. Darbo kodekso 54 straipsnio 2 dalis (DK 54 str. 2 d.) leidžia raštu pasiūlyti nutraukti sutartį, išdėstant sąlygas: nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita. Pasiūlyti gali bet kuri šalis (DK 54 str. 1 d.).

Kas keičiasi nuo 2026 m. lapkričio 1 d.

Cituoti DK 14, 54, 57, 64, 65, 67, 68 ir 69 straipsniai būsimose redakcijose nuo 2026 m. lapkričio 1 d. ir nuo 2027 m. sausio 1 d. nesikeičia. Keičiasi 127 straipsnis (aprašyta aukščiau) ir viena bendra taisyklė.

Darbo kodekso 33 straipsnio 4 dalis (DK 33 str. 4 d.) leidžia darbo sutartyje, kurioje mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu du Valstybės duomenų agentūros paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, nukrypti nuo imperatyvių taisyklių, jeigu pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra. Iki 2026 m. spalio 31 d. tarp išimčių, nuo kurių nukrypti negalima, yra taisyklės, susijusios su darbo sutarties sudarymu ir pasibaigimu. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. darbo sutarties pasibaigimas (taip pat minimalusis darbo užmokestis) iš šių išimčių išbraukiamas, o sudarymas jose lieka (DK 33 str. 4 d., red. nuo 2026-11-01). Taigi tokiose sutartyse bus galima sulygti kitokias pabaigos taisykles, bet tik jeigu darbo sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra. Jeigu nustatoma, kad sąlyga prieštarauja imperatyvioms taisyklėms ir pusiausvyra nepasiekta, tokia sąlyga netaikoma, o taikoma Darbo kodekso taisyklė (DK 33 str. 4 d., red. nuo 2026-11-01). Mūsų vertinimu, taisyklės dėl terminuotos sutarties trukmės artimos sutarties sudarymui, todėl DK 68 straipsnio ribų šiuo keliu apeiti nesiūlytume.

Kaip pradėti

Atsiųskite terminuotų darbo sutarčių kopijas, jų pratęsimus ar naujas sutartis ir pareigybių aprašymus. Įvertinsime, ar sutartis pasibaigs suėjus terminui, kokias išmokas reikės sumokėti ir kaip saugiai sudaryti kitą sutartį.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: atleidimo iš darbo teisės klausimai.