Užsienietis darbuotojas: kokio dokumento reikia ir kokia eilės tvarka

Įprastam darbui Lietuvos įmonėje trečiosios šalies piliečiui dažniausiai reikia ne leidimo dirbti, o leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu. Jį išduoda Migracijos departamentas, o pagrindas yra Jūsų, kaip darbdavio, įsipareigojimas įdarbinti (Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas, UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p.). Užimtumo tarnybos leidimo dirbti reikia tik dviem atvejais: sezoniniam darbui ir darbuotojui, kurį laikinai komandiruoja ne ES ir ne Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybėje įsteigta įmonė. Pagal leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu dirbti galima tik nuo jo išdavimo. Šengeno vizos prieš nacionalinę vizą turėti nereikia, bet nuo 2026 m. lapkričio 1 d. keičiasi, kas gali teikti prašymą būdamas Lietuvoje. Ukrainos piliečiams, turintiems teisę į laikinąją apsaugą ar ją gavusiems, dalis sąlygų netaikoma.

Kiek realiai trunka leidimo nagrinėjimas, rašėme straipsnyje Leidimas laikinai gyventi: kiek realiai trunka. Kokius pranešimus teikia darbdavys – čia. ES piliečių ir kelių valstybių piliečių išimtys aptartos darbuotojų įteisinimo dažnuose klausimuose. Čia – kuris dokumentas reikalingas ir kokia eilės tvarka jį gauti.

1 žingsnis: kuris kelias Jums taikomas

Pirmiausia nustatykite situaciją. Nuo jos priklauso, į kurią instituciją kreipiamasi.

• Sezoninis darbas arba komandiruotė iš įmonės, įsteigtos ne ES ir ne ELPA valstybėje. Tada užsienietis privalo įsigyti leidimą dirbti (UTPĮ 57 str. 1 d.). Jį išduoda Užimtumo tarnyba (UTPĮ 57 str. 3 d.). Prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 28 kalendorines dienas nuo jo gavimo (UTPĮ 60 str.). Komandiruojamas užsienietis pradeda dirbti tik gavęs leidimą dirbti ir turėdamas nacionalinę vizą (UTPĮ 59 str. 4 d.).
• Įprastas darbas pagal darbo sutartį su Jūsų įmone. Tada reikia leidimo laikinai gyventi pagal UTPĮ 44 straipsnį (UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p.). Apie jį – toliau.
• Darbuotojas į Lietuvą neatvyks ir dirbs nuotoliniu būdu. Užsienietis turi teisę dirbti, jeigu neatvyksta į Lietuvą ir ketina dirbti nuotoliniu būdu pagal darbo sutartį, sudarytą su įmone, vykdančia veiklą Lietuvoje (UTPĮ 58 str. 17 p.). Šis punktas atsako į klausimą, ar galima įdarbinti žmogų, kol jis dar gyvena užsienyje. Galima, jei jis tikrai dirba iš ten.

Darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, kuris turi sezoninio darbo leidimą arba teisę dirbti pagal UTPĮ 58 straipsnį (UTPĮ 62 str. 3 d.).

2 žingsnis: ką turi atitikti darbuotojas ir įmonė

Leidimui darbo pagrindu reikia darbdavio įsipareigojimų ir kelių sąlygų kartu:

• užsienietis ketina dirbti ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį visą darbo laiko normą, o darbdavys įsipareigoja jį įdarbinti ir mokėti įstatymo reikalavimus atitinkantį darbo užmokestį (UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p. a papunktis);
• užsienietis turi su darbu susijusią kvalifikaciją arba ne mažesnę negu 1 metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, ir tai patvirtina darbdavys. Kitas variantas – darbdavys įsipareigoja mokėti ne mažiau negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (BDU) (UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p. b papunktis).

Darbo užmokestis negali būti mažesnis už tą, kurį tas pats darbdavys moka už tokį patį darbą Lietuvos, kitos ES ar ELPA valstybės piliečiui arba nuolat Lietuvoje gyvenančiam užsieniečiui. Jei tokio darbuotojo nėra, jis negali būti mažesnis už Valstybės duomenų agentūros skelbiamą vidutinį darbo užmokestį pagal ekonominės veiklos rūšį (UTPĮ 62 str. 5 d.).

Sąlygos taikomos ir pačiai įmonei. Be kita ko, ji turi turėti reikiamas licencijas, jei darbas licencijuojamas. Ji turi ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius vykdyti veiklą, kuriai kviečia užsienietį. Neturi būti rimto pagrindo manyti, kad įmonė fiktyvi (UTPĮ 44 str. 12 d.). Todėl įmonė, kuri šią veiklą vykdo trumpiau nei 6 mėnesius (pavyzdžiui, ką tik įsteigta), tokio įsipareigojimo iš karto pateikti negali. Išimtis – darbdavys, su kuriuo sudaryta investicijų sutartis ar stambaus projekto investicijų sutartis pagal Investicijų įstatymą. Jam šios sąlygos netaikomos (UTPĮ 44 str. 14 d.).

Leidimų pagal šį pagrindą skaičių riboja kvota (UTPĮ 44 str. 2 d.), kurią socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kalendoriniams metams (UTPĮ 57¹ str. 2 d.). Išnaudojus kvotą, leidimas gali būti išduotas tik tada, kai darbdavys įsipareigoja mokėti ne mažiau kaip 1,2 BDU dydžio atlyginimą, arba kai profesija įrašyta į trūkstamų aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų sąrašą ir darbdavys įsipareigoja mokėti ne mažiau kaip vieno BDU dydžio atlyginimą, arba nustačius papildomą kvotą (UTPĮ 44 str. 5 d.).

3 žingsnis: kur teikiamas prašymas ir ar reikia vizos

Būdamas užsienyje, užsienietis prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti per išorės paslaugų teikėją. Būdamas Lietuvoje teisėtai – Migracijos departamentui. Tačiau pats prašymas nesuteikia teisės būti Lietuvoje, kol jis išnagrinėtas ir priimtas sprendimas (UTPĮ 28 str. 2 d.). Išimtis – kai jau turimas leidimas laikinai gyventi baigia galioti nagrinėjant laiku pateiktą prašymą jį pakeisti ar išduoti kitu pagrindu. Tada užsienietis turi teisę likti Lietuvoje iki sprendimo (UTPĮ 22¹ str. 1 d. 5 p.).

Todėl svarbu, kokiu pagrindu žmogus yra šalyje. Kam taikomas bevizis režimas, gali būti Lietuvoje ir kitose Šengeno valstybėse ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį (UTPĮ 11 str. 2 d.). Turintis Šengeno vizą – vizoje nurodytą laiką, bet taip pat ne ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų (UTPĮ 11 str. 3 d.). Užsienietis, turintis kitos Šengeno valstybės išduotą leidimą gyventi ar nacionalinę vizą, jų galiojimo metu gali atvykti ir būti Lietuvoje be vizos, taip pat ne ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų (UTPĮ 11 str. 5 d.).

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje prašymą dėl leidimo darbo pagrindu pagal darbdavio įsipareigojimą (UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p.) galės pateikti tik užsienietis, kuris turi galiojantį leidimą laikinai gyventi, Lietuvos išduotą nacionalinę vizą, kitos Šengeno ar ES valstybės išduotą leidimą gyventi arba atitinka bevizio buvimo sąlygas (UTPĮ 28 str. 2¹ d., red. nuo 2026-11-01). Šengeno vizos šiame sąraše nėra. Todėl tas, kas Lietuvoje yra tik su Šengeno viza, turės arba teikti prašymą per išorės paslaugų teikėją užsienyje, arba turėti kitą sąraše nurodytą pagrindą, pavyzdžiui, nacionalinę vizą. Jei prašymą planuojate teikti apie šią datą, suplanuokite tai iš anksto.

Nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kurio tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvoje, laikotarpiui, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių (UTPĮ 17 str. 1 d.). Prašymą ją išduoti užsienietis teikia taip pat: iš užsienio – per išorės paslaugų teikėją, būdamas Lietuvoje teisėtai – Migracijos departamentui (UTPĮ 21 str. 1 d.). Šengeno vizos turėjimo reikalavimo UTPĮ 17 ir 21 straipsniuose nėra. Vizai reikia sveikatos draudimo, galiojančio visose Šengeno valstybėse, kurio suma ne mažesnė už įstatyme nustatytą (UTPĮ 17 str. 3 d.).

Leidimui gyventi reikia ir bendrųjų sąlygų. Užsienietis turi atitikti Šengeno sienų kodekso atvykimo sąlygas, turėti sveikatos draudimą ir pakankamai lėšų pragyventi. Jis pateikia rašytinį pasižadėjimą deklaruoti gyvenamąją vietą patalpoje, kurioje kiekvienam pilnamečiam tenka ne mažiau kaip 7 kvadratiniai metrai, išvykų bei gyvenimo užsienyje sąrašą ir išsamią informaciją apie save ir savo ryšius, taip pat su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ar karinėmis institucijomis (UTPĮ 26 str. 1 d.). Jei užsienietis informacijos apie save ir savo ryšius nepateikia ar atsisako ją pateikti, prašymas nepriimamas (UTPĮ 26 str. 4 d.).

4 žingsnis: nuo kada dirbti ir ką pranešti

Kai užsienietis kreipiasi dėl leidimo pagal 44 straipsnį, jis gali pradėti dirbti tik tada, kai jam išduodamas leidimas laikinai gyventi (UTPĮ 44 str. 6 d.). Dirbti galima tik pas įsipareigojusį darbdavį ir tik tą darbo funkciją, išskyrus leistą darbdavio ar funkcijos pakeitimą (UTPĮ 62 str. 4 d.). Informaciją apie įdarbinimą ir sutarties nutraukimą darbdavys teikia Migracijos departamentui, Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai per Sodros informacinę sistemą (UTPĮ 62 str. 8 d.).

Jei darbuotojas su nacionaline viza neatvyko ar nebuvo įdarbintas ir nuo Jūsų nurodytos atvykimo dienos praėjo daugiau kaip 10 dienų, Migracijos departamentą reikia informuoti ne vėliau kaip per 7 dienas (UTPĮ 21¹ str. 1 p.). Ta pati pareiga taikoma, jei neatvyko ar nebuvo įdarbintas užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi (UTPĮ 36 str. 3 d. 1 p.).

Kuo skiriasi Ukrainos piliečiai

Pirmiausia sužinokite, ar darbuotojas turi teisę į laikinąją apsaugą ar ją jau gavo. Tai matyti iš jo leidimo gyventi pagrindo, todėl paprašykite parodyti dokumentą.

• Užsienietis, turintis teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl jos, bet ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu, gali dirbti arba vykdyti savarankišką veiklą (UTPĮ 94 str. 1 d. 4 p.). Pateikęs prašymą dėl leidimo darbo arba laikinosios apsaugos pagrindu, jis gali dirbti ir pagal laikinojo darbo sutartį (UTPĮ 94 str. 1 d. 5 p.).
• Užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu, turi teisę dirbti (UTPĮ 58 str. 1 p., UTPĮ 40 str. 1 d. 10 p.).
• Jei toks užsienietis kreipiasi dėl leidimo darbo pagrindu, kvota jam netaikoma (UTPĮ 44 str. 4 d.). Jam nereikia ir kvalifikacijos ar patirties sąlygos (UTPĮ 44 str. 3 d.).
• Jam netaikomos ir bendrosios sveikatos draudimo, lėšų, gyvenamojo ploto ir išvykų sąrašo sąlygos (UTPĮ 26 str. 3 d.).

Jei laikinoji apsauga netaikoma, galioja bendra tvarka, aprašyta pirmiau.

Leidimo „pratęsimas” ir darbdavio keitimas

Leidimas darbo pagrindu išduodamas ar keičiamas darbo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams (UTPĮ 44 str. 6 d.). Įstatymas kalba ne apie pratęsimą, o apie keitimą. Leidimas keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti ir atitinka sąlygas (UTPĮ 44 str. 7 d.). Prašymas pateikiamas Migracijos departamentui (UTPĮ 28 str. 3 d.). Jis turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos (UTPĮ 33 str. 1 d. 5 p.), o užsieniečio prašymu jis gali būti nagrinėjamas skubos tvarka – per perpus trumpesnį terminą (UTPĮ 34¹ str. 1 d.).

Pakeisti darbdavį galima, bet ne iš karto. Prašymą užsienietis gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo išdavimo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Migracijos departamentas sprendžia ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Sprendimas galioja 1 mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Pas naują darbdavį dirbti galima tik gavus sprendimą (UTPĮ 44 str. 10 d.).

Jei darbo santykiai baigėsi, o užsienietis ketina keisti darbdavį, jis per 10 darbo dienų nuo darbo santykių pabaigos praneša Migracijos departamentui (UTPĮ 36 str. 1 d. 3 p., UTPĮ 44 str. 9 d. 2 p.). Tik pateikęs šį pranešimą, jis gali kreiptis dėl naujo darbdavio: per 3 mėnesius nuo darbo santykių pabaigos, jei leidimą turi trumpiau negu 2 metus, arba per 6 mėnesius – jei ilgiau (UTPĮ 44 str. 8 d.). Nepateikęs pranešimo ar nesikreipęs laiku, jis privalo išvykti, išskyrus įstatyme nurodytus atvejus (UTPĮ 44 str. 9 d.).

Kai darbuotojas ar vadovas negali atvykti

Leidime gyventi fiksuojami biometriniai duomenys – veido atvaizdas ir pirštų atspaudai (UTPĮ 24 str. 2 d.). Biometriniai duomenys imami ir teikiant prašymą nacionalinei vizai (UTPĮ 17 str. 2 d.). Praktiškai tai reiškia, kad pats užsienietis turi atvykti bent pas išorės paslaugų teikėją ar į Migracijos departamentą.

Darbdavio pusėje yra daugiau lankstumo. Mūsų praktikoje darbdavio įsipareigojimą ir susirašinėjimą su institucijomis gali tvarkyti įgaliotas atstovas. Jam reikia įgaliojimo, o veiksmams elektroninėje migracijos sistemoje – Lietuvos elektroninio parašo. Užsienyje pasirašomiems dokumentams gali prireikti apostilės ir vertimo – apie tai atskiras straipsnis.

Kaip pradėti

Atsiųskite darbuotojo pilietybę, kur jis dabar yra ir kokiu dokumentu, pareigas, darbo laiką, numatomą darbo užmokestį ir nuo kada Jūsų įmonė vykdo šią veiklą. Pasakysime, kuris kelias taikomas ir kokia eilės tvarka teikti dokumentus.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: darbuotojų iš užsienio įteisinimas.