Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje: kiek realiai trunka ir nuo kada skaičiuojamas terminas

Įstatymo terminas yra trys mėnesiai. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas (UTPĮ 33 str. 1 d. 1 p.) nustato, kad prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Svarbiausias žodis čia yra „pateikimo”. Terminas prasideda nuo asmeninio prašymo pateikimo, o ne nuo tos dienos, kai surinkote dokumentus. Praktikoje eilė į vizitą gali užtrukti apie mėnesį. Realus laukimas yra vizito eilė plius nagrinėjimo terminas, ir planuoti reikia abiejų.

Nuo ko iš tikrųjų skaičiuojamas terminas

Tai yra dažniausias nesusipratimas šioje srityje, ir jis kainuoja darbo pradžios datą.

Klientai skaičiuoja nuo tos dienos, kai dokumentai paruošti. Institucija skaičiuoja nuo prašymo pateikimo. Tarp šių dviejų datų yra vizito eilė, kurios trukmė nėra nustatyta jokiame įstatyme ir kuri svyruoja.

Praktinė išvada, kurią sakome kiekvienam klientui: pirmiausia registruokitės vizitui, tik paskui baikite rinkti dokumentus. Eilė yra ilgiausias ir mažiausiai valdomas elementas.

Skubos tvarka egzistuoja. To paties įstatymo 34-1 straipsnio 1 dalis (UTPĮ 34-1 str. 1 d.) nustato, kad užsieniečio prašymu prašymas gali būti nagrinėjamas skubos tvarka, ir tuomet pirmiau nurodyti nagrinėjimo terminai trumpinami per pusę. Trys mėnesiai tampa pusantro mėnesio. Vizito eilės skubos tvarka nesutrumpina.

Teisės laikinai gyventi pažymėjimui taikomas kitas terminas: įstatymo 99-1 straipsnis (UTPĮ 99-1 str.) nustato vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos.

Kiek laiko galima būti šalyje, kol laukiama

Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis (UTPĮ 11 str. 2 d.) nustato, kad užsieniečio, kuriam taikomas bevizis režimas, buvimas Lietuvoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

Trys mėnesiai nagrinėjimo ir 90 dienų bevizio buvimo yra beveik tas pats skaičius. Tai reiškia, kad laiko atsargos nėra. Jeigu prie nagrinėjimo prisideda mėnesio eilė, atsarga tampa neigiama.

Dešimt dienų įdarbinti

Klientas gavo sprendimą ir pradėjo ruošti darbo sutartį savo įprastu tempu. Terminas, kurio jis nežinojo, buvo dešimt dienų.

Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punktas (UTPĮ 36 str. 3 d. 1 p.) nustato: jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvą, praėjo daugiau kaip 10 dienų, o jis neatvyko ar nebuvo įdarbintas, darbdavys ne vėliau kaip per 7 dienas turi apie tai informuoti Migracijos departamentą.

Tai yra terminas, kurį darbdaviai praleidžia dažniausiai. Jis prasideda tyliai – niekas neatsiunčia priminimo. Rekomenduojame vos žinant atvykimo dieną, kurią nurodėte patys, įsirašyti į kalendorių abi datas: dešimtą dieną po jos ir septynių dienų pranešimo terminą.

Nuo kada galima dirbti

Leidimas laikinai gyventi yra dokumentas (UTPĮ 2 str. 14 d.). Užsienietis, kuriam jis išduodamas darbo pagrindu, turi teisę dirbti Lietuvoje tada, kai leidimą laikinai gyventi jau turi (UTPĮ 58 str. 4 p.). Todėl dirbti galima nuo leidimo išdavimo: ne nuo sprendimo priėmimo, ne nuo sprendimo gavimo ir ne nuo darbo sutarties pasirašymo.

Yra dvi išimtys. Prašymą dėl ES mėlynosios kortelės pateikęs užsienietis (UTPĮ 44-1 str. 2 d.) ir užsienietis, perkeliamas įmonės viduje (UTPĮ 44-2 str. 4 d.), gali pradėti dirbti jau nuo prašymo pateikimo, jeigu yra Lietuvoje teisėtai. Kitais atvejais įdarbinti anksčiau negalima, o ankstyva pradžios data darbo sutartyje yra klaida, kurią pastebi patikrinimas.

Kortelę reikia atsiimti asmeniškai

Klientui anksčiau buvo patvirtinta, kad leidimo kortelę reikia atsiimti asmeniškai. Priežastis matoma iš paties įstatymo: 24 straipsnio 2 dalis (UTPĮ 24 str. 2 d.) nustato, kad leidime gyventi elektroniniu būdu fiksuojami užsieniečio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai.

Pati atsiėmimo procedūra nustatyta ne įstatyme, o poįstatyminiuose aktuose. Sakome tai atvirai, nes tvarka keičiasi dažniau nei įstatymas.

Leidimas verslo pagrindu

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas (UTPĮ 45 str. 1 d. 1 p.) nustato vieną iš dažniausiai naudojamų pagrindų. Reikalavimai jame konkretūs: įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki kreipimosi vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą; joje visą darbo laiką dirba Lietuvos, kitos ES ar ELPA valstybės narės piliečiai arba nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius; nuosavo kapitalo vertė – ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų yra užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas; o pats užsienietis yra įmonės vadovas arba akcininkas, kuriam priklausančių akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 įstatinio kapitalo.

Šešių mėnesių veiklos reikalavimas reiškia, kad įmonę reikia steigti bent pusmečiu anksčiau nei ketinama teikti prašymą.

Penkeri metai nuolatiniam leidimui

Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktas (UTPĮ 53 str. 1 d. 8 p.) nustato, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris pragyveno Lietuvoje teisėtai be pertraukos pastaruosius 5 metus turėdamas teisę gyventi suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą, nacionalinę vizą arba įstatyme nustatytu atveju išduotą teisę likti Lietuvoje patvirtinantį dokumentą.

Klausimas, kuris kyla visada, yra apie išvykas. Įstatymo 53 straipsnio 10 dalis (UTPĮ 53 str. 10 d.) atsako: pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už Lietuvos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių. Komandiruočių trukmė į šį laiką neįskaičiuojama, jeigu nuolatinė gyvenamoji vieta lieka Lietuvoje.

Įstatymo 53 straipsnio 6 dalis (UTPĮ 53 str. 6 d.) prideda du egzaminus: valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų.

Praktinė pastaba: Migracijos departamentas laikotarpį vertina individualiai, o tinkamų įrodymų sąrašas skiriasi pagal tai, kokiu pagrindu buvo gyventa. Deklaruotos gyvenamosios vietos vienos neužtenka. Rinkite darbo sutartis, mokesčių ir socialinio draudimo duomenis, nuomos sutartis ir kelionių dokumentus visiems penkeriems metams, ir rinkite juos anksčiau, nei jų prireiks.

Reikalavimai keičiasi

Migracijos reikalavimai keičiasi dažnai – keičiasi ir įstatymas, ir poįstatyminiai aktai, ir praktika. Terminus bei dokumentų sąrašus verta pasitikrinti prieš pat teikiant prašymą, o ne pasitikėti prieš pusmetį gauta informacija.

Kaip pradėti

Parašykite, koks yra atvykimo pagrindas, kokia pilietybė ir kada planuojama pradžios data. Pasakysime, kuris pagrindas tinka, kokių dokumentų reikės ir nuo kurios dienos realiai skaičiuoti terminą. Pirmas įvertinimas nemokamas.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: darbuotojų iš užsienio įteisinimas.