Kaip elgtis gavus pretenziją dėl skolos?
Neretai pasitaiko atvejų, kad bendrovės (ar fiziniai asmenys) dėl vienokių ar kitokių priežasčių delsia vykdyti savo skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Tai sukelia negatyvias pasekmes kreditoriams, kurie stengiasi kaip įmanoma greičiau skolą atgauti. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių būdų, kaip kreditorius mėgina atgauti skolą, yra pretenzijos skolininkui išsiuntimas. Tokiose pretenzijose dažnai yra reikalaujama ne tik grąžinti skolą, bet ir sumokėti netesybas, palūkanas bei kitokias sumas. Tačiau, dauguma atveju, kreditorius šių sumų reikalauti negali arba reikalauja didesnių sumų nei iš tiesų gali. Todėl kiekvienu atveju gavus pretenziją dėl skolos yra svarbu patikrinti, ar kreditorius pagrįstai reikalauja apmokėti tam tikras sumas.
Praktikoje, tiek perkant prekes, tiek užsakant paslaugas, ne visada yra sudaromos prekių pirkimo-pardavimo ar atitinkamų paslaugų teikimo sutartys. Faktas, ar buvo sudaryta sutartis, ar ne, yra ypač svarbus siekiant nustatyti, ar kreditorius pagrįstai į reikalaujamą sumokėti sumą įskaičiuoja delspinigius. Delspinigiai yra netesybų forma, kuri yra skirta prievolei užtikrinti skaičiuojant procentinę dalį nuo nesumokėtos skolos sumos, jei yra pradelsiamas mokėjimo terminas. Neretai kreditoriai reikalauja delspinigių vien dėl to, kad skolininkas yra praleidęs mokėjimo terminą, tačiau skolininkui svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad delspinigiai (netesybos) yra išimtai sutartimi nustatomas prievolės užtikrinimo būdas. Tai reiškia, kad skolininkas gali skaičiuoti delspinigius tik tokiu atveju, jeigu šalys sudarė sutartį ir sutartyje yra numatytas delspinigių skaičiavimas bei jų dydis. Netgi jeigu sutartis yra sudaryta, tačiau galimybė kreditoriui skaičiuoti delspinigius už pavėluotą apmokėjimo terminą nėra numatyta, kreditorius negali reikalauti skolininką sumokėti delspinigius.
Antras svarbus dalykas susijęs su delspinigių skaičiavimu yra laikotarpis, už kurį kreditorius skaičiuoja delspinigius. Labai dažnai kreditoriai pretenzijose stengiasi įvardinti kuo didesnę skolos sumą, tikėdamiesi, kad skolininkas išsigąs ir sumokės bent jau dalį nurodytos sumos arba prasidės dialogas dėl skolos padengimo. Todėl, pasitaiko atveju, kad kreditoriui ilgai laukus, pretenzijoje įvardijama delspinigių suma yra panaši į skolos sumą arba netgi yra gerokai didesnė nei pati skola. Taip atsitinka dėl kelių priežasčių: 1) sutartyje yra numatytas didelis delspinigių dydis; 2) delspinigiai skaičiuojami už ilgą laikotarpį, pvz.: už vienerius metus ar netgi ilgesnį laikotarpį. Svarbu paminėti, kad remiantis civilinio kodekso nuostatomis bei teismų praktika, delspinigiai gali būti skaičiuojami už ne ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį. Todėl kiekvieną kartą gavus pretenziją svarbu patikrinti, už kokį laikotarpį yra paskaičiuoti delspinigiai.
Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nereta pretenzijoje yra prašoma ne tik sumokėti delspinigius, bet ir sumokėti palūkanas. Šiuo atveju turima omenyje situacija, kai tarp šalių galioja susitarimas dėl delspinigių skaičiavimo. Pradelsus skolos apmokėjimo terminą, kreditorius visais atvejais gali reikalauti palūkanų remdamasis įstatymuose numatytomis palūkanų normomis. Tačiau pažymėtina, kad kreditorius negali reikalauti kartu ir delspinigių, ir netesybų. Taip yra todėl, kad tiek netesybos, tiek palūkanos atlieka tą pačią – kompensacinę funkciją. Todėl, teismų praktikoje yra pažymima, kad jeigu kreditorius iš skolininko reikalauja tiek delspinigių, tiek palūkanų, didesnioji suma apima mažesnę. Tai reiškia, kad kreditorius gali reikalauti tik didesnės sumos. Pvz.: jei kreditorius reikalauja sumokėti 50 000 Eur skolos, 9 000 Eur delspinigių ir 5 000 Eur palūkanų, didesnioji nepagrindinio reikalavimo suma apims mažesniąją ir kreditorius gali reikalauti tik 50 000 Eur skolos ir 9 000 delspinigių.
Pažymėtina, kad toks delspinigių ir palūkanų santykis nėra taikomas tuo atveju, jei skola susidarė ne dėl neapmokėtų prekių/paslaugų, o dėl to, kad pinigai buvo paskolinti. Antai, paskolos atveju skaičiuojamų palūkanų paskirtis nėra kompensacinė. Paskolos atveju palūkanos atlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkciją, todėl šiuo atveju kreditorius galėtų reikalauti vienu metu tiek delspinigių, tiek palūkanų.