Suminė darbo laiko apskaita ir ne visas darbo laikas: ką rašyti sutartyje

Darbo pamainų sąlygų į darbo sutartį paprastai nerašome. Sutartyje nurodoma darbo laiko norma, pavyzdžiui, vidutiniškai keturiasdešimt valandų per savaitę. Darbo laiko režimą, taip pat suminę darbo laiko apskaitą, nustato darbdavys, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Esamam darbuotojui režimo rūšį pakeisti galima tik su jo rašytiniu sutikimu, o naujas darbuotojas apie tai informuojamas pranešime apie darbo sąlygas. Ne visą darbo laiką dirbančiam darbuotojui tinka įprasta įmonės darbo sutartis. Skiriasi tik darbo laiko norma, o užmokestis mokamas proporcingai.

Kas būtinai turi būti darbo sutartyje ir kaip įforminti lankstų darbo grafiką, jau atsakėme darbo teisės dokumentų paslaugos dažnų klausimų skiltyje. Kaip keisti kitas darbo sąlygas, aprašėme atskirame straipsnyje. Čia – pamaininis darbas ir ne visas darbo laikas.

Kaip tai vadina Darbo kodeksas

Kasdienėje kalboje sakoma „pamaininis” ar „keičiamasis” darbas. Darbo kodeksas vartoja kitas sąvokas. Suminė darbo laiko apskaita yra viena iš darbo laiko režimo rūšių: viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį (Darbo kodekso 113 straipsnio 2 dalies 2 punktas, DK 113 str. 2 d. 2 p.). Apskaitinis laikotarpis negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių (DK 113 str. 1 d.). Darbuotojai dirba darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku (DK 113 str. 4 d.).

Ką rašyti darbo sutartyje

Darbo laiko norma turi būti nustatyta darbo sutartyje (Darbo kodekso 112 straipsnio 1 dalis, DK 112 str. 1 d.). Įprasta norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent taikoma sutrumpinta norma arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko (DK 112 str. 3 d.). Suminei apskaitai tai netrukdo: tokia norma yra vidutinė, o per apskaitinį laikotarpį valandos paskirstomos grafikais.

Darbo laiko režimą vienam ar keliems darbuotojams arba visiems darbovietės darbuotojams nustato darbdavys, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip (DK 113 str. 2 d.). Todėl pamainų taisyklių į sutartį nekelkite. Jeigu jas įrašysite, kiekvienas jų pakeitimas vėliau reikalaus darbuotojo rašytinio sutikimo (DK 45 str. 1 d.).

Mūsų rekomendacija: suminės apskaitos taisykles surašykite darbo tvarkos taisyklių skyriuje arba vienu darbdavio sprendimu. Jame išvardykite pareigybes ar padalinius, kuriems apskaita taikoma, o ne konkrečius asmenis. Taisyklės vienam vardu įvardytam darbuotojui sukuria papildomą administracinę naštą. Mūsų vertinimu, jos taip pat didina riziką sulaukti kaltinimo diskriminacija, kai vėliau į tas pačias pareigas priimamas kitas žmogus kitomis sąlygomis.

Esamas ir naujas darbuotojas

Esamam darbuotojui režimo rūšies pakeisti vienašališkai negalima. Nustatytą darbo laiko režimo rūšį darbdavio iniciatyva galima pakeisti tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu (Darbo kodekso 45 straipsnio 1 dalis, DK 45 str. 1 d.). Sutikimui darbdavys nustato terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos. Atsisakymas dirbti kitos rūšies režimu gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagal 57 straipsnį (DK 45 str. 2 d.).

Jeigu režimas neįrašytas sutartyje, pačios sutarties keisti nereikia. Mūsų rekomendacija – darbuotojui el. laišku išsiųsti prašymą sutikti, parašytą paprasta kalba: nuo kada, kokiam apskaitiniam laikotarpiui, kaip bus sudaromi ir pranešami grafikai, kaip mokama už darbą naktį ir švenčių dienomis. Darbuotojo atsakymas el. laišku „sutinku” tinka kaip rašytinis sutikimas, nes rašytine forma laikoma ir elektroniniu paštu perduota informacija, jeigu galima nustatyti jos turinį, pateikėją, pateikimo faktą ir laiką (Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalis, DK 25 str. 2 d.).

Mūsų praktikoje naujas darbuotojas apie suminę apskaitą tik informuojamas, atskiro sutikimo neprašant, nes režimą jam nustato darbdavys nuo pirmos dienos. Šias sąlygas darbdavys nurodo pranešime apie darbo sąlygas: darbo dienos ar savaitės trukmę, viršvalandžių nustatymo ir mokėjimo tvarką ir, jei taikoma, darbo (pamainos) keitimo tvarką (DK 44 str. 1 d. 10 p.). Viršvalandžių ir pamainos keitimo tvarkai, jeigu ją nustato darbo teisės normos, pranešime užtenka nuorodos į tą normą; darbo dienos ar savaitės trukmę reikia nurodyti (DK 44 str. 3 d.).

Kaip įvesti suminę apskaitą

Suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę (Darbo kodekso 115 straipsnio 1 dalis, DK 115 str. 1 d.).

Grafikams galioja šios taisyklės:

• grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo. Keisti juos galima tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi jo darbo dienas (DK 115 str. 2 d.);
• darbdaviai, kurių vidutinis darbuotojų skaičius mažesnis kaip dešimt, grafikus turi pranešti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, nebent su darbuotoju susitarta dėl kitokių terminų (DK 110 str. 4 p.);
• grafikus tvirtina administracija, o jų derinimo tvarką suderina su darbo taryba, jos nesant – su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga, arba ji nustatoma kolektyvinėje sutartyje (DK 115 str. 2 d.);
• grafikai negali viršyti penkiasdešimt dviejų valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį, o darbuotojai turi tolygiai keistis pamainomis. Darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, per dvi darbo dienas nuo grafikų pranešimo turi teisę pasirinkti pamainą, o auginantys vaiką iki septynerių metų – jeigu yra tokia galimybė (DK 115 str. 3 d.);
• darbo laikas turi būti paskirstytas kiek įmanoma tolygiau, o skirti dirbti dvi pamainas iš eilės draudžiama (DK 115 str. 4 d.).

Kartu galioja bendri maksimaliojo darbo laiko reikalavimai. Vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios valandos (DK 114 str. 1 p.). Per pamainą galima dirbti ne ilgiau kaip dvylika valandų, neįskaitant pietų pertraukos (DK 114 str. 2 p.). Negalima dirbti daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas (DK 114 str. 4 p.).

Apskaitinio laikotarpio trukmę pasirenkate patys, neviršydami trijų mėnesių. Mūsų vertinimu, patogiausi yra kalendoriniai ketvirčiai, nes su jais lengviausia dirbti buhalterijai. Jeigu apskaitą įvedate ne ketvirčio pradžioje, pirmasis laikotarpis gali būti trumpesnis.

Kaip mokamas atlyginimas

Dirbant pagal suminę apskaitą, mokama už faktiškai išdirbtą laiką. Tačiau darbdavys turi teisę kiekvieną apskaitinio laikotarpio mėnesį mokėti pastovų darbo užmokestį, o galutinai atsiskaityti už visą laikotarpį paskutinį jo mėnesį (Darbo kodekso 115 straipsnio 7 dalis, DK 115 str. 7 d.). Todėl jei sutartyje nustatyta fiksuota mėnesio alga, o vieną mėnesį darbuotojas pagal grafiką dirbo mažiau valandų, algą galite mokėti kaip įprasta ir suvesti skirtumą laikotarpio pabaigoje.

Laikotarpio pabaigoje galimi du atvejai:

• darbuotojas dėl jam sudaryto režimo neišdirbo visos laikotarpio normos. Už neįvykdytą normą jam sumokama pusė priklausančio darbo užmokesčio (DK 115 str. 5 d.);
• darbuotojas išdirbo daugiau valandų, negu laikotarpio norma. Už viršytą normą mokama kaip už viršvalandžius, arba darbuotojo prašymu viršytas laikas, padaugintas iš 1,5, pridedamas prie kasmetinių atostogų (DK 115 str. 6 d.).

Už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis (DK 144 str. 3 d.). Nakties laikas yra nuo dvidešimt antros iki šeštos valandos (DK 117 str. 1 d.). Už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas užmokestis (DK 144 str. 2 d.). Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta grafike, taip pat mokamas ne mažesnis kaip dvigubas užmokestis (DK 144 str. 1 d.).

Dirbant pagal suminę apskaitą, darbdavys privalo tvarkyti darbo laiko apskaitą: pareiga netaikoma tik nekintančios darbo dienos trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus režimui (DK 120 str. 1 d.). Į apskaitą įtraukiami, be kita ko, viršvalandžiai, darbas švenčių dieną ir darbas naktį (DK 120 str. 2 d.).

Kas keičiasi nuo 2026 m. lapkričio 1 d.

Tam tikri darbuotojai turi teisę prašyti jų pageidaujamo darbo laiko režimo: nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, auginantys vaiką iki aštuonerių metų, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, taip pat darbuotojai, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie sveikatos būklę, ar būtinybe slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį. Iki 2026 m. spalio 31 d. darbdavys tokį prašymą privalo tenkinti, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudaro jam per didelių sąnaudų (DK 113 str. 1 d.).

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. atsisakymo pagrindas formuluojamas kitaip. Prašymą reikia tenkinti, išskyrus atvejus, kai jo negalima tenkinti dėl darbdavio darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų, o sveikatos būklei pagrįsti užteks sveikatos priežiūros įstaigos dokumento, ne tik išvados (DK 113 str. 1 d., red. nuo 2026-11-01). Pakeitimas įsigalioja kartu su visu Darbo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XV-1058 (įstatymo 39 str. 1 d.). Todėl atsisakymą grįskite konkrečiais darbo organizavimo faktais, o ne sąnaudomis.

Ne visas darbo laikas: tinka ta pati sutartis

Klausimas, kurį girdime dažnai: įmonė nori įdarbinti žmogų dvidešimt valandų per savaitę. Ar tam reikia specialios darbo sutarties? Ne. Tinka įprasta sutartis, kurią pasirašote su kitais darbuotojais.

Ne visas darbo laikas – tai darbo laiko norma, mažesnė negu darbuotojui pagal jo darbo veiklą taikoma norma. Dėl jo galima susitarti tiek sudarant sutartį, tiek ją vykdant (Darbo kodekso 40 straipsnio 1 dalis, DK 40 str. 1 d.). Jis nustatomas sumažinant valandų skaičių per dieną, dienų skaičių per savaitę ar mėnesį arba darant ir viena, ir kita, terminuotai ar neterminuotai (DK 40 str. 2 d.).

Todėl sutartyje skiriasi tik keli dalykai:

• darbo laiko normos punkte nurodoma sutarta norma, pavyzdžiui, dvidešimt valandų per savaitę (DK 112 str. 1 d.);
• jeigu ne visas darbo laikas nustatomas tam tikram laikotarpiui, nurodykite, iki kada (DK 40 str. 2 d.);
• darbo užmokestis nurodomas už sutartą normą. Už darbą ne viso darbo laiko sąlygomis mokama proporcingai dirbtam laikui ar atliktam darbui (DK 40 str. 6 d.);
• pranešime apie darbo sąlygas nurodoma darbo dienos ar savaitės trukmė (DK 44 str. 1 d. 10 p.).

Minimalioji mėnesinė alga yra mažiausias atlygis už visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą (DK 141 str. 2 d.). Todėl, mūsų vertinimu, ne visą laiką dirbančiam darbuotojui ji lyginama proporcingai jo normai. Socialinio draudimo įmokų klausimus reglamentuoja kiti įstatymai, todėl juos rekomenduojame pasitikrinti su buhalteriu.

Visa kita lieka taip pat. Ne visas darbo laikas neturi įtakos kasmetinių atostogų trukmei, darbo stažui, skyrimui į aukštesnes pareigas ir kvalifikacijos tobulinimui, ir jis neapriboja jokių darbuotojo teisių, palyginti su dirbančiais visą darbo laiką (DK 40 str. 6 d.).

Du dalykai, kuriuos verta žinoti iš anksto. Darbuotojas, sulygęs dirbti ne visą darbo laiką, jeigu nesusitarta kitaip, ne dažniau kaip kartą per šešis mėnesius gali prašyti pakeisti šią sąlygą. Darbdavys turi pranešti motyvuotą sprendimą per dešimt darbo dienų (DK 40 str. 3 d.). Darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius mažesnis kaip dešimt, ši pareiga netaikoma (DK 110 str. 2 p.). Mūsų vertinimu, ne visą laiką dirbantiems taip pat galima taikyti suminę apskaitą: apskaitinio laikotarpio norma tada skaičiuojama nuo sutartos mažesnės normos.

Kaip pradėti

Atsiųskite savo darbo sutarties formą, darbo tvarkos taisykles ir parašykite, kurioms pareigybėms norite taikyti pamainas. Parengsime suminės apskaitos taisykles, sutikimo prašymą esamiems darbuotojams ir pranešimo apie darbo sąlygas tekstą.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: darbo teisės dokumentų rengimas.