Ar galima be savininko leidimo naudoti pastato nuotrauką reklamai

Dažniausiai – taip, bet pastato savininko leidimas čia yra ne pagrindinis klausimas. Autorių teisės į pastatą paprastai priklauso ne jo savininkui, o architektui ar kitam autorių teisių subjektui, nebent savininkas turtines autorių teises įgijo sutartimi. Pastatą, sukurtą nuolat stovėti viešojoje vietoje, galima fotografuoti, filmuoti ir tokius vaizdus viešai skelbti be architekto leidimo, jei tai įmanoma, nurodant autorių. Ši išimtis netaikoma, kai pastatas yra pagrindinis vaizdavimo objektas ir tai daroma siekiant komercinės naudos. Tada reikia autoriaus ar kito teisių subjekto leidimo. O savininkas sprendžia kitą dalyką: kas ir kokiomis sąlygomis patenka į jo pastatą ir teritoriją.

Kadre esančių žmonių klausimas yra atskira tema. Šiame straipsnyje jos neliečiame.

Kam priklauso teisės į pastato vaizdą

Pastatas gali būti autorių teisių saugomas kūrinys. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punktas (AT 4 str. 2 d. 9 p.) tarp autorių teisių objektų įvardija architektūros kūrinius, įskaitant pastatus ir kitus statinius. Saugomi tik originalūs kūriniai, kurie yra kūrybinės veiklos rezultatas (AT 4 str. 1 d.). Todėl ne kiekvienas statinys yra kūrinys, bet daugumos savitų pastatų atveju verta daryti prielaidą, kad jis saugomas.

Autorių teisės atsiranda sukūrus kūrinį (AT 13 str.). Jokios registracijos nereikia. Įstatymas taikomas ir Lietuvoje pastatytų architektūros kūrinių autoriams (AT 3 str. 1 d. 4 p.).

Svarbiausia taisyklė savininkui: autorių teisės į kūrinį nesiejamos su nuosavybės teise į materialųjį objektą, kuriuo tas kūrinys išreikštas (AT 50 str. 1 d.). Pastato savininkas, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, nėra autorių teisių turėtojas. Todėl savininkas ar administratorius, remdamasis vien nuosavybe, negali duoti autorių teisių leidimo. Mūsų vertinimu, jis negali ir uždrausti pastato išorę fotografuoti iš viešos vietos, jeigu kiti teisės aktai to neriboja.

Kita situacija, kai savininkas (pvz., vystytojas) pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį su architektu įgijo turtines autorių teises (AT 41 str. 1 d.). Tada leidimą AT 28 str. 2 d. atvejais duoda būtent jis, jeigu sutartimi jam perduotos atgaminimo ir viešo skelbimo teisės, o spausdintų leidinių atveju – ir platinimo teisė.

Autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu ir viešai jį skelbti, įskaitant internetą (AT 15 str. 1 d. 1 ir 8 p.). Naudojimas be leidimo laikomas neteisėtu, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (AT 15 str. 2 d.). Nuotrauka, vaizdo įrašas ar išspausdintas kalendorius yra kūrinio atgaminimas (AT 2 str. 1 d.). Kalendoriaus tiražo išdalijimas yra platinimas (AT 15 str. 1 d. 5 p.). Televizijos reklama ar skelbimas internete yra viešas paskelbimas (AT 2 str. 55 d.).

Turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties (AT 34 str. 1 d.). Terminas pradedamas skaičiuoti nuo metų, einančių po autoriaus mirties metų, sausio 1 dienos (AT 37 str. 1 d.). Jeigu pastatą sukūrė keli autoriai, terminas skaičiuojamas nuo paskutinio bendraautorio mirties (AT 35 str. 1 d.). Pasibaigus turtinėms teisėms, leidimo nereikia, tačiau autorių asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai (AT 34 str. 2 d.).

Pastatai viešosiose vietose: kada leidimo nereikia

Be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo leidžiama atgaminti ir viešai paskelbti architektūros kūrinius ir skulptūras, sukurtus nuolat stovėti viešosiose vietose. Išimtis – kai jie eksponuojami parodose ir muziejuose. Sąlyga: jei tai įmanoma, reikia nurodyti naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą (AT 28 str. 1 d. 1 p.).

AT 28 str. 1 d. 1 p. tekste įvardyti atgaminimas ir viešas paskelbimas, o spausdintų kopijų platinimas atskirai nepaminėtas. Todėl spausdintiems leidiniams, kuriuose pastatas matyti ryškiai, rekomenduojame atsargesnį vertinimą.

Mūsų vertinimu, gatvėse, aikštėse ir krantinėse nuolat stovintys pastatai, paminklai ir skulptūros yra būtent tokie atvejai. Filmuojant miesto vaizdus, kuriuose matyti daug pastatų ir nė vienas iš jų nėra kadro esmė, architektų leidimų nereikia.

Išimtis leidžia tik vaizduoti. Ji nesuteikia teisės atgaminti architektūros kūrinių pastatų ar kitų statinių pavidalu ir daryti skulptūrų kopijų (AT 28 str. 3 d.).

Kada leidimo vis dėlto reikia

Čia yra pagrindinė riba. AT 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikomas, kai architektūros kūrinys ar skulptūra yra pagrindinis vaizdavimo objektas reprodukcijoje ir kai tai daroma siekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos (AT 28 str. 2 d.). Turi būti abi sąlygos kartu.

Įmonės kalendorius, reklaminis klipas, katalogas ar interneto svetainė paprastai skirti įmonei ar jos gaminiams reklamuoti. Mūsų vertinimu, tai yra bent netiesioginė komercinė nauda. Todėl lemiamas klausimas yra, ar pastatas yra pagrindinis vaizdavimo objektas. Kalendoriaus lapas, kurio visą vaizdą užima vienas žinomas pastatas, arba klipas, kuriame kamera ilgai rodo vieną pastatą ar skulptūrą, kelia riziką. Pastatas kaip fonas, prieš kurį matyti Jūsų gaminys ar Jūsų paslauga, – paprastai ne.

Jeigu leidimo reikia, jį duoda autorius arba jo teisių perėmėjas. Autorių turtinės teisės perduodamos sutartimi (AT 38 str. 1 d.), o autorinė licencinė sutartis sudaroma raštu (AT 42 str. 1 d.). Asmeninės neturtinės teisės, tarp jų teisė reikalauti nurodyti autoriaus vardą, kitiems asmenims neperduodamos (AT 38 str. 4 d.; AT 14 str. 1 d. 1 ir 2 p.). Todėl ir turint licenciją verta nurodyti architektą.

Jūsų gaminys ant kito pastato

Pavyzdžiui, įmonė sumontavo savo gaminius, tarkime, langus, fasado elementus ar inžinerines sistemas, ant kito asmens pastato. Ji nori tą objektą parodyti savo reklamoje. Generalinis rangovas ar pastato administracija sako, kad reikia jų leidimo.

Tokį reikalavimą verta išskaidyti į tris klausimus.

Pirma, autorių teisės į pastatą. Jeigu pagrindinis vaizdavimo objektas yra Jūsų gaminys, o pastatas matyti kaip aplinka, mūsų vertinimu taikoma AT 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto išimtis. Nurodykite, jei tai įmanoma, pastato autorių. Jeigu nuotraukoje iš esmės matyti viso pastato fasadas, o Jūsų gaminys tėra detalė, mūsų vertinimu, pastatas tampa pagrindiniu vaizdavimo objektu, todėl reklamoje taikoma AT 28 straipsnio 2 dalis ir reikia architekto leidimo.

Antra, sutartis su rangovu. Rangovo reikalavimas gauti jo leidimą Jus saisto, jeigu jis kyla iš Jūsų sutarties: iš jos sąlygų, taip pat iš to, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis, CK 6.189 str. 1 d.). Perskaitykite subrangos sutartį: joje gali būti konfidencialumo sąlyga, draudimas skelbti objekto nuotraukas ar pareiga suderinti nuorodas į objektą. Jeigu tokios sąlygos nėra ir rangovas pats neturi turtinių autorių teisių į pastato projektą (tai galima, pvz., kai jis projektavo ir statė), mūsų vertinimu, jis neturi savarankiško pagrindo drausti naudoti nuotraukas, darytas iš viešos vietos, jeigu kiti teisės aktai to neriboja.

Trečia, pačios nuotraukos. Jos taip pat yra kūrinys. Jeigu nuotraukas darė Jūsų darbuotojas atlikdamas darbo funkcijas, turtinės autorių teisės į jas 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje (AT 9 str. 2 d.). Kadangi teisės pereina tik 5 metams, ilgesniam naudojimui tai verta aiškiai sutarti. Jeigu fotografavo išorės fotografas, teises į nuotraukas susitarkite raštu (AT 42 str. 1 d.).

Pastato vidus ir privati teritorija

Pastato savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti savo turtą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 str. 1 d.). Mūsų vertinimu, autorių teisių išimtis dėl viešųjų vietų savininko teisės spręsti, kas patenka į jo patalpas, neriboja. Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.).

Mūsų vertinimu, iš to išplaukia praktinė taisyklė. Į pastato vidų, ant stogo ar į aptvertą teritoriją patenkate savininko ar valdytojo leidimu ir jo nustatytomis sąlygomis. Jeigu tos sąlygos draudžia fotografuoti ar filmuoti, jų reikia laikytis. Todėl filmuoti biurų pastato vestibiulyje, prekybos centro viduje ar gamykloje reikia gauti savininko ar valdytojo sutikimą. Rekomenduojame jį turėti raštu, nurodant, kur bus naudojami vaizdai.

Viduje yra ir kitas autorių teisių klausimas. AT 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas kalba apie architektūros kūrinius ir skulptūras, sukurtus nuolat stovėti viešosiose vietose. Paveikslai, freskos, vitražai ar kiti dailės kūriniai (AT 4 str. 2 d. 7 p.) šioje išimtyje neišvardyti. Parodose ir muziejuose eksponuojamiems kūriniams išimtis netaikoma. Todėl interjero kadre, kuriame aiškiai matyti tokie kūriniai, reikia atskirai įvertinti, ar nereikia jų autorių leidimo.

Trumpas patikrinimo sąrašas

• Ar vaizdas darytas iš viešosios vietos, ar iš vidaus ar privačios teritorijos? Jeigu iš vidaus, laikykitės savininko ar valdytojo sąlygų; komerciniam filmavimui gaukite jo sutikimą.
• Ar pastatas ar skulptūra yra pagrindinis vaizdavimo objektas? Jeigu taip ir naudojimas komercinis, reikia autoriaus leidimo.
• Ar architekto turtinės teisės dar galioja?
• Ar Jūsų sutartyje su rangovu ar užsakovu yra sąlygų dėl objekto nuotraukų?
• Ar turite teises į pačias nuotraukas ar vaizdo medžiagą?
• Ar nurodėte autorių, kai tai įmanoma?

Kaip pradėti

Atsiųskite nuotraukas ar klipo scenarijų, nurodykite, kur jie bus naudojami, ir pridėkite sutartį su rangovu ar užsakovu, jeigu ji yra. Įvertinsime, kuriems kadrams reikia leidimo, ir parengsime licencinę sutartį ar sutikimo tekstą.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: dažni klausimai apie mokesčius, sutartis ir prekių ženklus.