Komandiruočių apmokėjimo sudėtinės dalys

Šis 2017 m. įrašas aprašo tuo metu galiojusią tvarką. Atnaujinta 2026-10-22: dienpinigių skyrius suderintas su Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo redakcija, galiojančia nuo 2026 m. spalio 1 d. (nuo 2027 m. liepos 1 d. įsigalios kita, jau paskelbta redakcija); papildyta DK 107 str. 6–7 d. ir 139 str. 3 d. pareigomis.

Darbo teisės tikslais skirtinos šios komandiruotės apmokėjimo sudėtinės dalys yra šios:

• darbo užmokestis;
• kelionės laiko kompensavimas;
• dienpinigiai;
• papildomų sąnaudų kompensavimas (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų).

Darbo užmokestis

Darbo užmokestis komandiruotės metu yra mokamas kaip įprastinis darbo užmokestis pagal komandiruojamo darbuotojo darbo grafiką. Komandiruotės metu darbuotojas turi dirbti įprastu darbo laiko režimu, jeigu darbdavys nėra nustatęs kitokių įpareigojimų. (DK 107 str. 1, 2 ir 5 d.)

Kelionės laiko kompensavimas

Naujasis Darbo kodeksas numato specialią komandiruoto darbuotojo kelionės apmokėjimo/kompensavimo tvarką: „Į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.“ (DK 107 str. 4 d.) T.y. nustatytas dvejopas apmokėjimas/kompensavimas priklausomai nuo to, ar kelionė (jos dalis) vyko darbuotojo darbo grafike numatytu darbo laiku:

• jei kelionė vyko darbuotojo darbo laiku, už šį laiką mokamas darbo užmokestis be jokių kitų kompensavimų;
• jei kelionė (jos dalis) vyko ne darbuotojo darbo laiku („po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną“), už šį laiką darbo užmokestis nepriklauso (nes darbo užmokestis mokamas už darbo laiką), o darbuotojui suteikiama: (a) tokios pačios trukmės poilsis pirmą darbo dieną už šį laiką mokant įprastinį darbo užmokestį (kaip už darbą) arba (b) šis laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl komandiruotės kelionės laiko įstatymas numato būtent specialią tvarką, t.y. šiuo atveju nėra taikomos DK 144 str. bendros sąlygos dėl viršvalandžių, darbo poilsio ir/ar švenčių dienomis apmokėjimo. Taip pat nėra jokio pagrindo už kelionės laiką ne darbo laiku mokėti darbo užmokestį, nes tai reikštų dvigubą apmokėjimą (plius poilsio laiką), o kelionės laikas, nepaisant tam tikrų nepatogumų darbuotojui, vis dėl to negali būti kokybiškai prilygintas darbui poilsio dieną.

Mūsų vertinimu, atskirai vertintinas kompensavimas darbuotojams, kurie patys tvarko savo darbo laiką, pavyzdžiui, įmonės vadovui, jeigu jis pats nustato savo darbo laiką. Tokiems darbuotojams neturi prasmės sąvokos „po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną“, nes jiems darbo laikas yra tada, kai jie patys nusprendžia dirbti. Atitinkamai (nesant specialaus susitarimo) tokiems darbuotojams kelionės laiko kompensavimas nėra taikomas, o už kelionės laiką mokamas darbo užmokestis.

Atsižvelgiant į tai, kad DK 107 str. 4 d. numato būtent darbuotojo teisę į kelionės laiko kompensavimą, kai kelionė vyksta ne darbo laiku, teigtina, kad ir teisę pasirinkti vieną ar kitą kompensavimo būdą priklauso darbuotojui. Darbuotojo pasirinkimas gali būti realizuojamas bet kokiu būdu, su sąlyga, kad aiškiai išreiškiama darbuotojo valia, pvz.: bendru prašymu, pvz., visada pridėti komandiruotės laiką prie kasmetinių atostogų, individualiu prašymu, pvz., pridėti konkrečios komandiruotės poilsio laiką prie kasmetinių atostogų, bendru ar individualiu susitarimu su darbdaviu ir t.t. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenumato, kiek už kiek valandų kompensuotino laiko kiek darbo ar kalendorinių kasmetinių atostogų dienų suteikti. Taigi darbuotojas, norėdamas pasinaudoti būtent kompensavimu papildomomis atostogų dienomis, pirmiausia turėtų sužinoti darbdavio siūlymą, kiek dienų už kiek valandų siūloma suteikti. Alternatyviai darbdavys gali deklaruoti savo siūlymą šiuo aspektu vidaus dokumentuose, pvz., darbo tvarkos taisyklėse.

Nors DK 107 str. 4 d. numato tik du kelionės laiko ne darbo laiku kompensavimo metodus, darbo kodeksas visais atvejais leidžia darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl kitokių sąlygų, o taip pat, darbdaviui pasinaudojant savo teise organizuoti pavaldžių darbuotojų darbą vienašališkai jas nustatyti (DK 3 str. 7 d.), kiek tai nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų ir neblogina darbuotojo padėties. Šiuo atveju darbuotojas ir darbdavys vietoje DK 107 str. 4 d. nurodytų kompensavimo metodų gali susitarti dėl bet kokio kitokio metodo, jei jo taikymas nepablogins darbuotojo padėties. Pavyzdžiui, kompensuojant poilsio laiku ne pirmą darbo dieną, o vėliau. Nors šiuo atveju darbdavys pasinaudojant savo teise organizuoti pavaldžių darbuotojų darbą negali vienašališkai paneigti darbuotojo teisės į DK 107 str. 4 d. numatytus kompensavimo metodus, tačiau gali pasiūlyti alternatyvius metodus, nebloginančius darbuotojo padėties.

Dienpinigiai

Dienpinigių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė (DK 107 str. 3 d.). Pagal Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašą (redakcija, galiojanti nuo 2026 m. spalio 1 d.):

• Dienpinigiai apskaičiuojami pagal Vyriausybės nustatytus maksimalius dydžius. Mažesnius dydžius galima nustatyti kolektyvine sutartimi (ne mažesnius kaip 50 proc. maksimalių), o jos nesant ir kai komandiruotė trunka ne trumpiau kaip 7 dienas – vietiniu norminiu teisės aktu (ne mažesnius kaip 65 proc.). Su mažesniais dydžiais darbuotojas raštu supažindinamas iki komandiruotės pradžios (Aprašo 2 p.);
• Kai pirmoji ir (arba) paskutinė komandiruotės diena trunka trumpiau negu 4 valandas, už ją mokama 20 proc. nustatyto dydžio (Aprašo 2¹ p.);
• Už komandiruotę Lietuvos Respublikos teritorijoje dienpinigiai mokami, jeigu ji trunka ilgiau negu 1 komandiruotės dieną (Aprašo 2² p.);
• Vykstant į užsienį, už išvykimo dieną mokama pagal valstybei (miestui), į kurią vykstama, nustatytą dydį, o už grįžimo dieną – pagal valstybei (miestui), iš kurios grįžtama, nustatytą dydį (Aprašo 3 p.);
• Kai dalį dienpinigių apmoka renginio organizatorius, darbdavio ir organizatoriaus mokami dienpinigiai kartu negali būti mažesni už apskaičiuotus dienpinigius. Kai organizatorius apmoka visus, darbdavys dienpinigių mokėti neprivalo (Aprašo 2 p.);
• Jeigu kolektyvinėje ar darbo sutartyje nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas ne mažesnis kaip 50 procentų apskaičiuotų dienpinigių avansas, o likusi dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną (Aprašo 9–10 p.).

Dienpinigiai mokami ne didesni už Vyriausybės nustatytus maksimalius dydžius (DK 107 str. 3 d.; Aprašo 2 p.). Kitos komandiruotės sąlygos (ne dienpinigių dydis), pagerinančios komandiruotės apmokėjimą palyginus su teisės aktų nustatyta, gali būti numatytos darbo tvarkos taisyklėse, darbo apmokėjimo sistemoje ar individualiame darbdavio sprendime. Prieš nustatant dienpinigių dydžius ar jų mokėjimo tvarką vietiniu norminiu teisės aktu, įvykdomos informavimo ir konsultavimo procedūros (Aprašo 2 p.). Avanso terminą galima pakeisti kolektyvine ar darbo sutartimi (Aprašo 9 p.).

2017 m. Aprašo redakcijoje buvo vartojamos neapibrėžtos sąvokos, pvz., „iki 50 proc.“. Dabartinė redakcija nustato konkrečius dydžius.

Kai darbuotojas komandiruojamas į kitą valstybę ilgiau negu dvidešimt aštuonioms dienoms, prieš išvykimą jam įteikiami DK 44 str. 1 ir 2 d. nurodyti dokumentai. Juose papildomai nurodoma valstybė ir komandiruotės trukmė, darbo užmokesčio valiuta, išmokos už darbą kitoje valstybėje ir grąžinimo sąlygos (DK 107 str. 6 d.). Jeigu toks darbuotojas komandiruojamas į ES ar EEE valstybę dirbti pagal paslaugų ar darbų sutartį, į filialą, grupės įmonę ar kaip laikinasis darbuotojas, papildomai nurodomas darbo užmokestis pagal tos valstybės teisę, dienpinigiai ir išlaidų kompensacijos bei nuoroda į tos valstybės oficialią svetainę apie komandiruojamus darbuotojus (DK 107 str. 7 d.). Dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą sąskaitą (DK 139 str. 3 d.).

Papildomų sąnaudų kompensavimas

DK 107 str. 2 d. numato, kad „Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti.“ Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas ir kiti darbdavio pareigas numatantys dokumentai šiuo aspektu nenumato jokio papildomo reguliavimo. Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklės nereguliuoja darbuotojo ir darbdavio tarpusavio teisių ir pareigų, o reguliuoja mokestinius klausimus, todėl jos, kaip specialusis teisės aktas, netaikomos kalbant apie darbdavio pareigas kompensuoti darbuotojo patirtas komandiruotės išlaidas (DK 4 str. 3 d.).

Esant tokiam reguliavimo trūkumui, darbdavys, pasinaudodamas teise organizuoti pavaldžių darbuotojų darbą, (DK 3 str. 7 d.) turėtų pats nustatyti taisykles kokiais atvejais ir kokios išlaidos kompensuotinos. To nepadarius darbdavys turėtų kompensuoti visas darbuotojo patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo jų mokestinio vertinimo. Tiesa, darbdavio rizika šiuo aspektu vertintina kaip nedidelė, nes Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklės pripažįsta leistinomis sąnaudomis labai plačias sąnaudų kategorijas. Darbdavio nustatytas reguliavimas šiuo aspektu leistų spręsti tik ekonomiškumo aspektus (važiavimai taksi, leistinos viešbučių ir bilietų išlaidos ir pan.).

Plačiau apie šią paslaugą: darbo teisės dokumentų rengimas.