Į advokatus ar teisininkus dažnai yra kreipiamasi įvairiais teisiniais klausimais, kurių vienas dažniausių yra skolų išieškojimas. Tokia situacija, kai viena šalis neatsiskaito su kita sandorio šalimi yra būdinga tiek santykiuose tarp fizinių asmenų, tiek santykiuose tarp juridinių asmenų. Nors skolos išieškojimo procesas pats savaime nėra itin sudėtingas, dažnai gali kilti įvairių sunkumų dėl paties skolos fakto įrodymo. Pagrindinė to priežastis – neišsaugoti arba nepasirašyti atitinkami dokumentai.

Itin dažnai asmenys siekiantis išieškoti skolas iš savo skolininkų neturi dokumentų, kuriais būtų įmanoma pagrįsti pačios skolos egzistavimo faktą, t.y. gali pateikti tik skolininkui išrašytą sąskaitą, kuri dažnu atveju nėra pasirašyta paties skolininko, nes sąskaita-faktūra buvo siunčiama elektroniniu paštu.

Nors versle pasitikėjimo pagrindais tokia praktika, kai jokie sandorio faktą lydintis dokumentai nėra pasirašomi, yra ganėtinai plačiai paplitusi, ypač tarp smulkių ir vidutinių įmonių, teismui sprendžiant klausimą dėl skolos priteisimo nelieka nieko kito kaip atsisakyti priimti tokį ieškinį kaip nepagrįstą. Taigi, norint efektyviai išieškoti skolas iš savo skolininkų yra labai svarbu surinkti visus įmanomus dokumentus. Tai yra svarbu ne tik išieškant skolas, bet ir bet kuriuo kitu atveju, kai yra siekiama teisingumo ieškoti teisme.

Taigi, siekiant, išsiieškoti skolą svarbu surinkti ir išsaugoti šiuos dokumentus:

  • Jeigu skola atsirado dėl neapmokėtos sąskaitos už suteiktas paslaugas ar atliktus darbus, abi sutarties šalys turėtų pasirašyti darbų atlikimo-priėmimo aktą ar paslaugų suteikimo-priėmimo aktą, kuriame būtų aiškiai nurodyta, kokie darbai buvo atlikti ar kokios paslaugos suteiktos, skolininko pareiškimas, kad dėl atliktų darbų ar suteiktų paslaugų jis pretenzijų neturi bei tiksli darbų ar paslaugų kaina, jeigu darbai ar paslaugos buvo suteikiamos nepasirašius jokios sutarties;
  • Jeigu skola atsirado dėl neapmokėtos sąskaitos už parduotas prekes, abi sutarties šalys turėtų pasirašyti prekių priėmimo-perdavimo aktą, kuriame būtų detaliai nurodoma kokios prekės buvo perduotos skolininkui, skolininko pareiškimas, kad dėl perduotų prekių kokybės pretenzijų nėra ir nurodyta tiksli prekių kaina, jei nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Taip pat, tinkamu dokumentu gali būti prekių pristatymo važtaraštis;
  • Jeigu skola atsirado dėl neapmokėtos sąskaitos ir nebuvo pasirašytas nė vienas iš aukščiau minėtų dokumentų, derėtų gauti pirkėjo, ar paslaugų gavėjo pasirašytą sąskaitą.

Visi šie minėti dokumentai gali būti pasirašomi ne tik ranka, bet ir elektroniniu parašu, kas iš verslo pusės tikrai sumažintų veiksmų naštą abiems pusėms.

Svarbu paminėti, kad dar vienas svarbus įrodymas yra šalių susirašinėjimas. Lietuvos teismai palankiai žiūrį į jam pateiktus šalių susirašinėjimus, todėl bet kokio susirašinėjimo išsaugojimas, kuriame skolininkas pripažįsta skolos egzistavimo faktą, taip pat būtų tinkamas veiksmas norint ateityje išieškoti skolą.

Taigi, apibendrinant galima teigti, kad vienu svarbiausiu dalykų išieškant skolas, o taip pat, ir kreipiantis į teismą kitais klausimais, yra dokumentų, sugebančiu pagrįsti Jūsų reikalavimą, surinkimas ir išsaugojimas.