Darbuotojas dirba iš užsienio: ar keisti sutartį ir kokia teisė taikoma
Jeigu Lietuvos įmonės darbuotojas nuolat dirbs iš kitos šalies, reikia rašytinio susitarimo – darbo sutarties pakeitimo arba susitarimo dėl nuotolinio darbo – ir atnaujinto pranešimo apie darbo sąlygas. Perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su jo rašytiniu sutikimu. Šalys gali pasirinkti, kurios valstybės darbo teisė taikoma. Tačiau toks pasirinkimas neatima darbuotojo apsaugos pagal imperatyvias normas šalies, kurioje jis paprastai nuolat dirba. Užsienio darbdavio į Lietuvą komandiruotiems darbuotojams pagrindinės Lietuvos darbo sąlygos taikomos nepriklausomai nuo sutarčiai taikomos teisės, su DK 108 straipsnyje nustatytomis išimtimis. Socialinis draudimas ir mokesčiai – atskiras klausimas, kurio darbo teisė neišsprendžia.
Kokie reikalavimai taikomi nuotoliniam darbui ir kas nutinka darbo santykiams perduodant verslą, jau atsakėme darbo teisės konsultacijų dažnų klausimų skiltyje. Čia – kas pasikeičia, kai darbuotoją ir darbdavį skiria valstybės siena.
Laikinai ar nuolat: tai lemia viską
Pirmas klausimas visada tas pats: ar darbuotojas užsienyje dirbs laikinai, ar ten bus jo nuolatinė darbo vieta.
Laikinas darbas kitoje vietoje yra komandiruotė. Darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalis (DK 107 str. 1 d.) ją apibrėžia kaip darbo pareigų atlikimą kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Laikinai į užsienį išsiųstam darbuotojui Lietuvos darbo teisės normos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja priimančios valstybės imperatyvios nuostatos (DK 9 str. 1 d.).
Jeigu komandiruotė į kitą valstybę trunka ilgiau negu dvidešimt aštuonias dienas, prieš išvykimą darbuotojui įteikiama informacija apie darbo sąlygas su papildomais duomenimis. DK 107 straipsnio 6 dalis (DK 107 str. 6 d.) išvardija juos: valstybė ir komandiruotės trukmė, valiuta, kuria bus mokamas užmokestis, išmokos už darbą kitoje valstybėje ir grąžinimo sąlygos, jeigu jos taikomos.
Nuolatinis darbas iš kitos šalies yra ne komandiruotė, o darbo sąlygų pakeitimas.
Kai darbo vieta persikelia į kitą šalį
DK 45 straipsnio 1 dalis (DK 45 str. 1 d.) leidžia darbdavio iniciatyva perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Neretai persikelti nori pats darbuotojas. Tada, darbdaviui sutikus, darbo sąlygos laikomos pakeistomis, padarius atitinkamą darbo sutarties pakeitimą (DK 46 str. 4 d.). Pakeitimai daromi raštu (DK 43 str. 2 d.).
Naują vietą reikia įrašyti ir į pranešimą apie darbo sąlygas. DK 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas (DK 44 str. 1 d. 2 p.) reikalauja nurodyti darbo funkcijos atlikimo vietą. Apie pasikeitusias sąlygas darbuotojas informuojamas prieš joms įsigaliojant (DK 44 str. 4 d.).
Jeigu darbuotojas dirbs iš namų užsienyje, tai yra nuotolinis darbas. DK 52 straipsnio 1 dalis (DK 52 str. 1 d.) jį apibrėžia kaip darbą sulygtoje kitoje, negu yra darbovietė, vietoje. Jam taikomi tie patys reikalavimai, kuriuos aprašėme dažnų klausimų skiltyje. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. dvi DK 52 straipsnio taisyklės keičiasi. Dabar darbdavys gali netenkinti tam tikrų darbuotojų prašymo dirbti nuotoliniu būdu tik įrodęs per dideles sąnaudas; nuo tos dienos – kai to neleidžia darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumai, nebent kolektyvinėje sutartyje susitarta kitaip (DK 52 str. 2 d., redakcija nuo 2026-11-01). Pareiga kompensuoti papildomas nuotolinio darbo išlaidas lieka, nebent kolektyvinėje sutartyje susitarta kitaip (DK 52 str. 4 d., redakcija nuo 2026-11-01). Užsienyje prie šių reikalavimų prisideda ir tos šalies taisyklės – apie tai kitame skyriuje.
Vienu atveju klientas klausė, ar darbo vietą sutartyje galima nurodyti užsienyje, nors realiai daug dirbama Lietuvoje, nes taip būtų paprasčiau dėl mokesčių. Mūsų atsakymas: sutartis ir pranešimas apie darbo sąlygas turi atitikti tikrovę. Mokestines pasekmes darbuotojui ir bendrovei reikia įvertinti atskirai su mokesčių patarėju, dar prieš keičiant sutartį.
Kokia teisė taikoma
Taisyklę nustato DK 12 straipsnis. Jeigu darbo santykiai susiję su daugiau negu viena valstybe, šalys gali pasirinkti taikytiną teisę – visiems santykiams arba atskiriems jų aspektams (DK 12 str. 1 d.). Jeigu nepasirinko, taikoma valstybės, kurioje nuolat dirbama, teisė (DK 12 str. 2 d.). Jeigu darbuotojas nuolat nedirba vienoje valstybėje, taikoma valstybės, kurioje yra darbdavys ar jo darbovietė, teisė. Šios taisyklės netaikomos, jeigu darbo santykiai glaudžiau susiję su kita valstybe (DK 12 str. 3 d.).
Svarbiausia yra 4 dalis. Pasirinkta teisė nepaneigia imperatyvių normų tos valstybės, kurios teisė būtų taikoma, jeigu šalys nebūtų rinkusios (DK 12 str. 4 d.). Tą patį ES mastu nustato Reglamento (EB) Nr. 593/2008 (Roma I) 8 straipsnio 1 dalis (Roma I 8 str. 1 d.): teisės pasirinkimas negali atimti iš darbuotojo apsaugos, kurią jam teikia nuostatos, nuo kurių negalima nukrypti susitarimu. Reglamento 8 straipsnio 2 dalis (Roma I 8 str. 2 d.) priduria, kad valstybė, kurioje įprastai dirbama, nepasikeičia, jeigu darbuotojas laikinai dirba kitoje valstybėje.
Ką tai reiškia praktiškai. Jeigu darbuotojas nuolat dirba iš kitos šalies, sutartyje galima palikti Lietuvos teisę. Tačiau tos šalies imperatyvios normos jam vis tiek gali būti taikomos. Kokios jos, reikia patikrinti pagal tos šalies teisę.
Įdarbinti žmogų, kuris gyvena užsienyje
Klientai dažnai klausia, ar sutartyje galima nurodyti užsienio gyvenamosios vietos adresą. Mūsų atsakymas: nėra skirtumo, kuris adresas nurodytas. Migracijos nuostatų į pačią darbo sutartį įrašyti nereikia.
Pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai (Sodrai) turi vieną išimtį, kurią verta žinoti. DK 42 straipsnio 2 dalis (DK 42 str. 2 d.) pareigą pranešti prieš darbo pradžią netaiko, jeigu sutartyje nurodyta, kad darbo vieta yra ne Lietuvoje, ir jeigu pagal ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus ar tarptautines sutartis asmeniui taikomi ne Lietuvos socialinio draudimo teisės aktai. Kurios šalies socialinio draudimo teisė taikoma konkrečiam darbuotojui, reikia patikrinti atskirai. Tai sprendžia ne darbo teisė.
Jeigu darbuotojas yra trečiosios šalies pilietis ir atvyks dirbti į Lietuvą, jam reikės migracijos dokumentų. Juos aprašėme straipsnyje apie leidimą laikinai gyventi.
Užsienio darbdavio darbuotojai, komandiruojami į Lietuvą
DK 108 straipsnio 1 dalis (DK 108 str. 1 d.) numato tris atvejus, kai užsienio darbdavio darbuotojas komandiruojamas laikinai dirbti Lietuvoje:
- pagal paslaugų teikimo ar darbų atlikimo sutartį su Lietuvoje veikiančiu užsakovu;
- dirbti darbdavio filiale, atstovybėje, grupės įmonėje ar kitoje darbovietėje;
- dirbti kaip laikinasis darbuotojas.
Tokiam darbuotojui, neatsižvelgiant į sutarčiai taikomą teisę, taikomos Lietuvos normos dėl pagrindinių darbo sąlygų (DK 108 str. 2 d.). Tarp jų: maksimalusis darbo ir minimalusis poilsio laikas, minimalių kasmetinių mokamų atostogų trukmė, darbo užmokestis, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandžius, darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis, darbuotojų sauga ir sveikata, draudimas diskriminuoti. Jeigu darbo sutarčiai taikomos valstybės teisė darbuotojui palankesnė, taikoma ji (DK 108 str. 8 d.).
Kai komandiruotė trunka ilgiau negu 12 mėnesių, taikomos beveik visos Lietuvos darbo teisės normos. Išimtis – normos dėl darbo sutarties sudarymo ir pasibaigimo bei susitarimų dėl nekonkuravimo (DK 108 str. 4 d.). Jeigu darbdavys pateikia Valstybinei darbo inspekcijai motyvuotą pranešimą, kol faktinė komandiruotės trukmė neviršija 12 mėnesių, šis laikotarpis pratęsiamas, bet neviršijant 18 mėnesių (DK 108 str. 5 d.). Trumpoms komandiruotėms, kurios neviršija trisdešimties dienų, taisyklės dėl darbo užmokesčio pirmaisiais dviem atvejais netaikomos (DK 108 str. 10 d.). Atskira išimtis taikoma gaminio pradiniam surinkimui ar pirmajam įdiegimui, kai komandiruotė neviršija aštuonių dienų, išskyrus statybos darbus (DK 108 str. 11 d.).
Du formalumai, kuriuos verta atsiminti. DK 109 straipsnio 1 dalis (DK 109 str. 1 d.) įpareigoja informuoti Valstybinę darbo inspekciją iki darbo Lietuvoje pradžios, jeigu komandiruotė ilgesnė kaip trisdešimt dienų arba dirbami statybos darbai. DK 109 straipsnio 2 dalis (DK 109 str. 2 d.) reikalauja, kad su komandiruotu darbuotoju susiję dokumentai visą laiką būtų darbo vietoje.
Jeigu darbdavys nėra ES ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės darbdavys, jo komandiruotas darbuotojas turi gauti leidimą Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka (DK 108 str. 9 d.). Ar leidimo reikia konkrečiu atveju, mūsų praktikoje priklausė nuo buvimo Lietuvoje trukmės. Tai migracijos teisės klausimas, kurį vertiname kartu.
Socialinis draudimas ir mokesčiai – atskiras patikrinimas
Darbo teisė atsako, kokios darbo sąlygos taikomos ir kaip įforminti sutartį. Ji neatsako, kurioje šalyje mokamos socialinio draudimo įmokos ir kur apmokestinamos pajamos. Tai sprendžia kiti teisės aktai. Rekomenduojame tai patikrinti su buhalteriu ar mokesčių patarėju prieš pasirašant sutarties pakeitimą, o ne po jo.
Kaip pradėti
Parašykite, kurioje šalyje darbuotojas gyvena ir dirbs, kiek laiko ir kokia darbo sutartis jau pasirašyta. Pasakysime, ar sutartį reikia keisti, kokia teisė taikoma ir kokius pranešimus pateikti.
Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt
Plačiau apie šią paslaugą: darbo teisės konsultacijos.
