Darbuotojų iš užsienio įteisinimas

Padedame greitai ir efektyviai sutvarkyti imigracijos reikalus. Paslaugos aktualios darbdaviams – tiek darbdaviams užsieniečiams, tiek darbdaviams iš Lietuvos ar verslo partneriams, kurie nori padėti kitiems savo partneriams atvykti į Lietuvą. Šiomis paslaugomis taip pat domisi darbuotojai ir asmenys, kurie į šalį atvyksta individualiai – susiradę darbą arba nori čia perkelti egzistuojantį ar sukurti naują verslą.

Dažni klausimai

Ar ES valstybės narės piliečiui reikia leidimo dirbti Lietuvoje?

Ne. ES valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai turi teisę dirbti Lietuvoje (Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 103 str. 1 d.), todėl leidimo dirbti jiems nereikia. ES pilietis, atvykęs gyventi į Lietuvą ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų ir atitinkantis bent vieną iš įstatyme nurodytų pagrindų, gauna teisės laikinai gyventi Lietuvoje pažymėjimą (UTPĮ 99 str. 1 d.). Jo šeimos nariai, kurie nėra ES piliečiai, tokiu atveju privalo gauti leidimo gyventi šalyje kortelę (UTPĮ 99 str. 2 d.).

Ar galima įdarbinti užsienietį, kol jis dar neturi vizos ar leidimo gyventi?

Dažniausiai ne. Darbdavys gali sudaryti darbo sutartį su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti sezoninį darbą, arba su užsieniečiu, turinčiu teisę dirbti pagal UTPĮ 58 straipsnį (UTPĮ 62 str. 3 d.). Kai užsienietis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi pagal UTPĮ 44 straipsnį (darbdavio įsipareigojimas jį įdarbinti), jis gali pradėti dirbti tik tada, kai jam išduodamas leidimas laikinai gyventi (UTPĮ 44 str. 6 d.). Yra išimčių. Lietuvoje teisėtai esantis užsienietis, pateikęs prašymą išduoti ES mėlynąją kortelę, turi teisę pradėti dirbti pas įsipareigojusį darbdavį nuo prašymo pateikimo dienos (UTPĮ 44¹ str. 2 d.). Užsienietis, perkeliamas įmonės viduje, tokiu atveju gali pradėti dirbti priimančiojoje įmonėje nuo prašymo pateikimo (UTPĮ 44² str. 4 d.). Be to, beviziu režimu ar su viza Lietuvoje teisėtai esantis užsienietis gali dirbti, jeigu atitinka tam tikras UTPĮ 58 straipsnyje išvardytas sąlygas (UTPĮ 62 str. 2 d.). Kokį dokumentą ir kokia eilės tvarka gauti, aprašėme atskirame straipsnyje.

Kada užsieniečiui reikia Užimtumo tarnybos leidimo dirbti ir per kiek laiko nagrinėjamas prašymas?

Leidimą dirbti užsienietis privalo įsigyti dviem atvejais: kai atvyksta dirbti sezoninio darbo, arba kai jis yra ne ES ir ne ELPA valstybėje įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvą ir apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje (UTPĮ 57 str. 1 d.). Leidimą dirbti išduoda Užimtumo tarnyba (UTPĮ 57 str. 3 d.). Prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 28 kalendorines dienas nuo jo gavimo Užimtumo tarnyboje (UTPĮ 60 str.). Leidimas dirbti užsieniečiui, atvykstančiam dirbti sezoninio darbo, išduodamas atsižvelgiant į Lietuvos darbo rinkos poreikius (UTPĮ 59 str. 1 d.). Kitais atvejais leidimo dirbti nereikia: užsienietis turi turėti teisę dirbti pagal UTPĮ 58 straipsnį (UTPĮ 62 str. 3 d.). Mūsų praktikoje dažniausiai tai leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu (žr. straipsnį).

Ar JAV, Jungtinės Karalystės, Japonijos ar Kanados piliečiui reikia leidimo dirbti Lietuvoje ir kada jis taptų Lietuvos mokesčių rezidentu?

Australijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos piliečiai, kurie atvyksta į Lietuvą dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla, turi teisę dirbti Lietuvoje. Tai apima ir atvejus, kai tokio piliečio valstybėje įsteigta įmonė jį komandiruoja laikinai dirbti į įmonę Lietuvoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo (UTPĮ 58 str. 13 p.). Tai neatleidžia nuo reikalavimo turėti teisėtą buvimo pagrindą: beviziu režimu galima būti Lietuvoje ir kitose Šengeno valstybėse ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, o jeigu to reikalaujama pagal ES teisę, – turint galiojantį kelionės leidimą (UTPĮ 11 str. 2 d.). Mokesčių požiūriu fizinis asmuo, be kita ko, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu per mokestinį laikotarpį Lietuvoje išbūna ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 str. 1 d. 3 p.). Įstatyme yra išimčių, kada toks asmuo nuolatiniu gyventoju nelaikomas (GPMĮ 4 str. 2 d.).

Daugiau atsakymų: Dažni klausimai apie migraciją.