Dažni klausimai apie migraciją

Klausimai, kuriuos dažniausiai gauname apie užsieniečių įdarbinimą, leidimus gyventi ir verslo migraciją Lietuvoje.

Dažni klausimai

Kiek laiko ES pilietis gali gyventi Lietuvoje be jokio leidimo?

Europos Sąjungos valstybės narės pilietis gali atvykti ir būti Lietuvoje iki 3 mėnesių nuo pirmos atvykimo dienos – jokio papildomo dokumento nereikia. Jei jis atvyksta gyventi ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų, jo teisei gyventi patvirtinti išduodamas teisės laikinai gyventi Lietuvoje pažymėjimas. (Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 97 ir 99 str.)

Per kiek laiko išduodamas ES piliečio teisės laikinai gyventi Lietuvoje pažymėjimas ir kokių dokumentų reikia?

Sprendimas priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo Migracijos departamentui. Paprastai reikia užpildyto prašymo, galiojančio ES piliečio paso arba tapatybės kortelės ir buvimo pagrindą patvirtinančio dokumento, pavyzdžiui, darbo sutarties. Užsienyje išduoti dokumentai paprastai turi būti legalizuoti arba patvirtinti apostile ir išversti į lietuvių kalbą. (Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 99-1 str.)

Kaip įrodyti, kad užsienietis nepertraukiamai gyveno Lietuvoje 5 metus, kai kreipiasi dėl leidimo nuolat gyventi?

Leidimas nuolat gyventi gali būti išduotas, kai užsienietis teisėtai be pertraukos pragyveno Lietuvoje pastaruosius 5 metus. Gyvenimo laikotarpio nepertraukia išvykimai, jei vienas jų trunka ne ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės, o iš viso per 5 metus jie nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių. Paprastai taip pat reikia išlaikyti valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus. Praktikoje gyvenimą pagrindžia darbdavio pažymos ir darbo sutartys, paties asmens pareiškimas su išvykų datomis, pažymos apie sveikatos priežiūrą ar gaunamas išmokas. (Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 53 str.)

Turiu ES mėlynąją kortelę. Kaip skaičiuojami 5 metai ilgalaikio gyventojo statusui ir kokie išvykimai jį nutraukia?

Leidimas nuolat gyventi gali būti išduotas, jei asmuo be pertraukos pragyveno ES 5 metus, iš kurių ne mažiau kaip 2 metus be pertraukos – Lietuvoje, turėdamas leidimą laikinai gyventi (ES mėlynąją kortelę). Šiuo pagrindu gyvenimo laikotarpio nenutraukia išvykimai, jei vienas jų trunka trumpiau kaip 12 mėnesių iš eilės, o iš viso per 5 metus jie nesudaro daugiau kaip 18 mėnesių. (Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 53 str.)

Kiek laiko trunka leidimo laikinai gyventi nagrinėjimas ir ar galima atvykti į Lietuvą jo belaukiant?

Bendra taisyklė – sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi priimamas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo; dalimi pagrindų (pavyzdžiui, aukštos profesinės kvalifikacijos darbui) terminai trumpesni – 2 mėnesiai arba vienas mėnuo. Prašymą galima nagrinėti skubos tvarka, tuomet terminai trumpinami per pusę. Atvykti galima ir laukiant sprendimo, bet beviziu režimu Šengeno erdvėje leidžiama būti ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, todėl atvykimą verta planuoti arčiau asmeninio prašymo pateikimo datos. (Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 11, 33 ir 34-1 str.)

Ar leidimo gyventi kortelę reikia atsiimti asmeniškai?

Taip. Leidime gyventi elektroniniu būdu fiksuojami užsieniečio biometriniai duomenys – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, todėl prašymą reikia pateikti ir kortelę atsiimti asmeniškai. Prieš tai buvimas Lietuvoje turi būti teisėtas. (Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 24 str. 2 d.)

Per kiek laiko reikia įdarbinti užsienietį, gavusį leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu?

Praktikoje Migracijos departamentas reikalauja įdarbinti asmenį per 10 darbo dienų nuo sprendimo dėl leidimo gyventi priėmimo – terminas skaičiuojamas nuo sprendimo, ne nuo kortelės atsiėmimo. Jei bendrovė laiku neįdarbina, apie tai reikia pranešti Migracijos departamentui internetu. Darbo sutarties nesudarymas yra pagrindas leidimą gyventi panaikinti.

Kaip atsisakyti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, jei negaliu atvykti asmeniškai?

Praktikoje prašymą panaikinti leidimą gyventi galima pateikti nuotoliniu būdu, jei asmuo turi Lietuvos elektroninį parašą – tuomet pranešimas apie darbo santykių pasibaigimą siunčiamas Migracijos departamentui elektroniniu paštu. Jei elektroninio parašo turi tik darbdavio vadovas, pranešimą gali pateikti darbdavys. Kitu atveju pasirašytą pranešimą galima siųsti paštu.

Kas yra apostilė ir ką ji patvirtina?

Apostilė – tai dokumento kilmės valstybės institucijos išduodama pažyma. Ji patvirtina parašo tikrumą, dokumentą pasirašiusio asmens pareigas ir antspaudo tapatumą, bet ne dokumento turinio teisingumą. Apostilė dedama tik ant oficialių dokumentų: valstybės institucijų išduotų dokumentų, notarinių aktų ir oficialių privačių parašų patvirtinimų. (Hagos 1961 m. konvencijos 1, 3 ir 5 str.)

Kur Lietuvoje gauti dokumento apostilę?

Apostilę Lietuvoje deda notarai – tai vienas iš įstatyme išvardytų notarinių veiksmų, atliekamų Vyriausybės nustatyta tvarka. Praktikoje galima kreiptis į bet kurį notarų biurą su originaliu dokumentu. Apostilė dedama tik toje valstybėje, kurioje dokumentas išduotas. (Notariato įstatymo 26 str.)

Ar užsienyje pas notarą pasirašytą įgaliojimą reikia apostilinti, kad jis galiotų Lietuvoje?

Taip, paprastai reikia. Lietuvos notarai priima užsienyje išduotus oficialius dokumentus, jei jie patvirtinti apostile arba legalizuoti, nebent tarptautinė sutartis ar ES teisės aktas numato kitaip. Apostilę išduoda tos valstybės, kurioje dokumentas pasirašytas, kompetentinga institucija. Prieš siunčiant dokumentą verta patikrinti, ar su ta valstybe nėra sutarties, panaikinančios šį reikalavimą. (Notariato įstatymo 54 str.)

Ar dokumentams iš Latvijos, Estijos ar Ukrainos reikia apostilės?

Ne. Su Latvija ir Estija galioja trišalė teisinės pagalbos sutartis, su Ukraina – dvišalė. Pagal jas vienos valstybės teismo ar oficialaus asmens (pvz., notaro) su antspaudu surašyti ar paliudyti dokumentai kitoje valstybėje priimami be jokio papildomo patvirtinimo. Kitų valstybių atveju reikia pasitikrinti, ar tokia sutartis yra.