Taikos sutartis kaip alternatyvus ginčų sprendimo būdas
Šiandieninėje visuomenėje ir verslo pasaulyje nepavyksta išvengti ginčų, kurie neretai persikelia į teismo posėdžių salę. Bylų skaičiui teismuose nuolat augant, o visuomenės nuomonei apie teisingumo vykdymą teismuose prastėjant, taikos tarp ginčo šalių atkūrimas įgyja vis didesnę reikšmę. Teisminio proceso užbaigimo taikiu susitarimu nauda neabejotina – toks susitarimas taupo ginčo šalių ir teismo laiką, sumažina bylinėjimosi išlaidas, ugdo derybų kultūrą, formuoja teigiamą ginčo šalių nuomonę apie ginčo sprendimo procedūros teisingumą.
Taikos sutartis gali tapti patogia priemone skolų susigrąžinimo reguliavimui – kreditorius, siekdamas išvengti ilgo ginčo nagrinėjimo teisme, gali suteikti tam tikrų nuolaidų skolininkui, pavyzdžiui, atsisakyti dalies delspinigių ar nustatyti palankesnį skolininkui skolos grąžinimo grafiką ir tokiu būdu užsitikrinti galimybę skolą atgauti greičiau.
Taikos sutartis – bendra šalių valia pagrįstas sprendimas, todėl sudarius tokį susitarimą, ieškovo ir atsakovo interesai yra suderinami ir teismui tvirtinti pateikiamas derybų būdu rastas kompromisinis ginčo sprendimas. Sudaryti taikos sutartį CPK leidžia bet kurioje proceso stadijoje.
Galimos šios taikos sutartys:
- Taikos sutartis gali būti sudaroma iškilus ginčui iki bylos iškėlimo teisme, vadinamoji neteisminė taikos sutartis. Tokia sutartimi yra išsprendžiamas iškilęs ginčas užkertant kelią kilti teisminiam ginčui ateityje arba išsprendžiami kiti ginčytini klausimai. Tokia sutartis gali būti teikiama tvirtinti teismui. Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negali būti tvirtinama.
- Tuo tarpu, jeigu tarp šalių iškilęs ginčas jau yra sprendžiamas teisme, gali būti sudaroma teisminė taikos sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, yra priverstinai vykdytinas dokumentas (LR CK 6.985 straipsnis) ir vykdoma LR civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
- Taikos sutartis vykdymo procese. Vykdymo procesas yra viena iš civilinio proceso stadijų, kurios pagrindinis tikslas – įvykdyti teismo sprendimą, todėl šio proceso metu išieškotojas ir skolininkas taip pat gali sudaryti taikos sutartį. Taikos sutarties sudarymo vykdymo proceso metu tvarką nustato LR civilinio proceso kodeksas. Skolininkas ir išieškotojas, sutarę dėl taikos sutarties sąlygų, raštu sudarytą taikos sutartį privalo pateikti išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kadangi teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi teismo sprendimo galią, jeigu taikos sutarties sąlygos nevykdomos, gali būti išduodamas vykdomasis raštas dėl taikos sutarties vykdymo.
Svarbu žinoti, jog teismui patvirtinus taikos sutartį, byla nutraukiama. Taikos sutarties sudarymo civilinės bylos nagrinėjimo metu pasekmė yra ir ta, kad sudaręs taikos sutartį, ieškovas laikomas išnaudojusiu savo galimybę kreiptis į teismą, taigi taikos sutarties patvirtinimas teisme užkerta kelią pateikti ieškinį dėl to paties reikalavimo.
Be to, paminėtina, kad sudarius taikos sutartį, ieškovui yra grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos. Kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą šalys privalo aptarti taikos sutartyje.
