Ką būtina žinoti apie netesybas sutartyse?

Vienas iš dažniausiai verslo praktikoje taikomų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų – sutarties sąlygos, numatančios, kad pažeidusi atitinkamus sutartinius įsipareigojimus šalis privalės sumokėti kitai šaliai netesybas. Netesybos gali būti išreišktos fiksuota suma (bauda) arba procentine atitinkamos vertės išraiška (delspinigiais).

Nustatant sutartyje netesybų dydį reikia nepamiršti, kad jos turi būti protingos ir negali būti nepagrįstai didelės. Priešngu atveju, šalis, iš kurios reikalaujama priteisti netesybas gali teismo prašyti jas sumažinti. Kasacinis teismas, vienodindamas teismų praktiką bylose dėl netesybų (baudos ar delspinigių) taikymo bei jų dydžio mažinimo, yra išaiškinęs, jog vienintelio protingo netesybų dydžio (pavyzdžiui, 0,02 proc.) negali būti, todėl teismai nagrinėdami bylas turi atsižvelgti į aplinkybių visumą ir netesybas mažinti tik tokiu atveju, jei jos yra neprotingai didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine išraiška ar fiksuota suma) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu.

Teismas gali pasiūlyti ieškovui pagrįsti prašomų priteisti netesybų dydžio atitiktį protingumo kriterijui ir pateikti įrodymų, kokio dydžio nuostolių jis realiai patyrė. Atitinkamai ieškovas, siekdamas pagrįsti, kad jo prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio, gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės. Kartu pažymėtina tai, kad teismas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog ieškovas tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl atsakovo pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį, kai reikalavimas pareikštas tik dėl netesybų, neprašant nuostolių atlyginimo.

Neretai praktikoje kyla ginčai, ar  sutartyje numatyta procentinė delspinigių išraiška turi būti skaičiuojama nuo sutarties vertės pridėjus PVM ar be PVM. Taip pat kyla klausimas, ar nuo netesybų sumos reikia mokėti PVM

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išaiškino, jog sutarties vertė, kai sprendžiamas netesybų dydžio klausimus, vertintina be PVM. LAT nurodė, kad sutarties kaina ir sutarties vertė yra skirtingos sąvokos.

Kaina yra tam tikro objekto galutinė vertė pinigais – tai, ką sumoka pirkėjas, o vertė yra to paties objekto naudingumo, gerumo piniginė išraiška, skaičiuojama be PVM.

Taigi, patartina sutartyse aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti nuostatas dėl netesybų dydžio apskaičiavimo, aiškiai apsibrėžti sutarties vertę ir aiškiai išskirti jos PVM dalį.

Nuo sumokėtos netesybų sumos PVM neskaičiuojamas. Netesybos nėra atlygis už prekių ar paslaugų tiekimą, todėl jos nėra laikomos PVM objektu. Netesybos tėra civilinės atsakomybės forma, viena iš žalos atlyginimo priemonių, o ne savarankiška ekonominė veikla.

Itin svarbu atkreipti dėmesį, kad reikalavimams dėl netesybų taikomas sutrumpintas – 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad netesybas teismas priteis tik už 6 mėnesių iki kreipimosiį teismą laikotarpį, todėl tais atvejais, kai skolininkas atsiskaito dalimis, patartina jo sumokėtą skolos dalį užskaityti pirmiausia netesyboms padengti ir tik likusią dalį užskaityti kaip pagrindinę skolą.