Transportuojamų naujų automobilių apgadinimas, pareiga apie tai informuoti pirkėją bei potencialių nuostolių atlyginimo problema
Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) papildymas 6.4311 str., pagal kurį transporto priemonės pardavėjas yra įpareigotas informuoti pirkėją apie eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininkas 2015-10–26 įsakymu Nr. 2B-231 patvirtino motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą. Minėto įsakymo 1.6. punkte irgi numatyta, kad pardavėjas privalo nurodyti eismo, ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.
Paminėtos nuostatos gal ir nekelia per daug klausimų, kai kalbama apie parduodamą naudotą transporto priemonę ir yra deklaruojama, kad ji parduodama naudota. Situacija atrodo kiek kitaip, kai kalbama apie iš transporto priemonių autorizuotų pardavėjų (autosalonų) parduodamas naujas transporto priemones.
Deja, ne visi automobiliai gabenant juos iš gamyklų autovežiais pasiekia savo tikslą (parduotuvę) visiškai be jokių apgadinimų/defektų. Tokie apgadinimai gali būti padaryti tiek autovežių patirtų eismo įvykių metu, tiek dėl kitų priežasčių, pvz.: akmenuku įskeltas stiklas, pakraunant/iškraunant padaryti smulkūs kėbulo įbrėžimai ir pan.
Smulkūs tokių atgabentų transporto priemonių apgadinimai dažniausiai sutvarkomi paties užsakovo ir kaip taisyklė nuostolius atlygina vežėjas/CMR draudikas (jei nebuvo gamyklinio broko) ir tokia prekė vėliau parduodama kaip „nauja“, nes ji formaliai kaip ir atitinka naujos transporto priemonės sąvoką.
Tačiau kiekvienas naujos transporto priemonės atžvilgiu atliktas remonto darbas/detalės keitimas šiuo metu nelieka be pėdsako ir esant šiuolaikinėms duomenų bazėms, pagal transporto priemonės identifikavimo numerį, (VIN) galima atsekti visą transporto priemonės istoriją nuo pat surinkimo gamykloje.
Deja, kol kas naujų transporto priemonių pardavėjai nelinkę duomenis apie paminėtus smulkius remonto darbus atskleisti pirkėjams, kadangi, akivaizdu, jog pirkėjui žinant tokią informaciją, daugiau negu tikėtina, kad pastarasis nemokės už remontuotą transporto priemonę naujos transporto priemonės kainos.
Tačiau, atsižvelgdamas į gaunamų nusiskundimų dėl tokių pardavėjų veiksmų skaičių, esu tikras, kad tokia praktika ilgai negyvuos ir artimiausiu metu, vadovaujantis mano paminėtais teisės aktais, bus priimti pirkėjų teises ginantys teismų sprendimai.
Savo ruožtu, gali iš esmės kisti nuostolių už tokias apgadintas transporto priemones atlyginimo mechanizmas, kadangi atsakingas už žalos padarymą asmuo turės atlyginti ne tik faktinius remonto darbus, bet ir padarytą žalą dėl transporto priemonės prekinės vertės netekimo, ar net pirkėjo neturtinę žalą dėl jam neatskleistos visos informacijos.
Dėl šių priežasčių, rekomenduočiau naujus automobilius gabenantiems vežėjams ypatingą dėmesį skirti vairuotojų mokymams, kuriuose jie būtų tinkamai apmokyti fiksuoti visus savo dispozicijon priimamų transporto priemonių smulkiausius pažeidimus, bet kokį matomą gamyklinį broką, iškrovimo metu itin atidžiai stebėti procesą neleidžiant nepagrįstai įrašyti bent menkiausio transporto priemonės apgadinimo.
Priešingu atveju tikėtina, kad bus sunku prognozuoti numatomus nuostolius, kadangi pretenzijos dėl mano minėto transporto priemonės prekinės vertės netekimo, ar pirkėjams padarytos žalos, gali pasiekti vežėją ne iš karto ir reikalavimų sumos ženkliai viršys stiklo keitimo, ar bamperio dažymo darbus.
Atitinkamai, reikėtų įsivertinti ir būtinybę informuoti savo CMR draudiką ir apie smulkesnius įvykius, kadangi vėliau gali paaiškėti, kad nuostoliai ženkliai viršija išskaitą (franšizę), tačiau dėl pavėluoto pranešimo tokie įvykiai bus pripažįstami nedraudiminiais.
