Ar reikia leidimo prekiauti atliekomis, jų nesandėliuojant ir nevežant

Įmonė, kuri atliekas, pavyzdžiui, metalo laužą, tik perka ir parduoda arba organizuoja jų sutvarkymą kitų vardu, pati jų neapdoroja, nesandėliuoja ir neveža, paprastai taršos leidimo neprivalo gauti. Tačiau ji nėra laisva nuo atliekų teisės. Atliekų tvarkymo įstatymas tokią įmonę laiko atliekų tvarkytoja. Ji turi registruotis Atliekų tvarkytojų registro informacinėje sistemoje, vesti atliekų apskaitą ir teikti ataskaitas. Jeigu atliekos pavojingosios, papildomų reikalavimų atsiranda Jūsų vežėjui, o jei atliekų turėtoju tampate Jūs, – ir Jums. Žemiau – kaip tai atrodo pagal įstatymą.

Šiame straipsnyje kalbame apie atliekų prekybos modelį. Kitų verslo leidimų (maisto, alkoholio) klausimus aptariame reguliacinių paslaugų puslapyje.

Prekiautojas atliekomis ir tarpininkas: kuo jie skiriasi

Įstatymas skiria dvi veiklas. Prekiautojas atliekomis yra „už atliekų pirkimą ir pardavimą atsakinga įmonė, įskaitant įmones, kurios atliekų neįsigyja fiziškai“ (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 56 dalis, ATĮ 2 str. 56 d.). Tarpininkas yra „atliekų naudojimą ar šalinimą kito vardu organizuojanti įmonė, įskaitant įmones, kurios atliekų neįsigyja fiziškai“ (ATĮ 2 str. 63 d.).

Praktinis skirtumas toks. Jeigu atliekas perkate ir parduodate savo vardu, esate prekiautojas. Jeigu tik suvedate atliekų turėtoją su jų naudotoju ar šalintoju ir organizuojate sutvarkymą jo vardu, esate tarpininkas. Kaip įmonė save vadina, statuso nelemia. Lemia tai, ar atliekas perkate ir parduodate savo vardu (prekiautojas, ATĮ 2 str. 56 d.), ar organizuojate jų naudojimą ar šalinimą kito vardu (tarpininkas, ATĮ 2 str. 63 d.).

Abiem atvejais svarbu tai, kad fizinis atliekų turėjimas nebūtinas. Abu yra priskiriami atliekų tvarkytojams: „Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą“ (ATĮ 2 str. 20 d.). Atliekų tvarkymo sąvoka taip pat apima atvejus, kai veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas (ATĮ 2 str. 18 d.).

Pagrindinės pareigos, apie kurias rašome toliau, – registracija, apskaita ir priežiūra – įstatyme nustatytos abiem vienodai.

Registracija Atliekų tvarkytojų registre

Tai pirmoji ir svarbiausia pareiga. Įmonės, „ketinančios vykdyti atliekų surinkimą, vežimą, atliekų apdorojimą, prekiavimą atliekomis, tarpininkavimą“, turi registruotis Atliekų tvarkytojų registro informacinėje sistemoje (ATĮ 4 str. 10 d.). Įstatymas kalba apie įmones, kurios veiklą „ketina“ vykdyti, todėl registruotis reikia prieš pradedant.

To paties straipsnio išimtis taikoma tik įmonėms, kurioms atliekų surinkimas ir (ar) vežimas nėra profesinė veikla ir kurios teikia nepavojingųjų atliekų surinkimo ir (ar) vežimo paslaugą Lietuvoje kitoms įmonėms ne dažniau kaip tris kartus per kalendorinius metus (ATĮ 4 str. 10 d.). Prekybai ir tarpininkavimui ši išimtis nenustatyta.

Registro objektai yra ir įmonės, vykdančios „prekybą atliekomis ir (ar) tarpininkavimą“ (Atliekų tvarkymo įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalies 3 punktas, ATĮ 6¹ str. 1 d. 3 p.). Registro ir jo duomenų valdytoja yra Aplinkos ministerija (ATĮ 6¹ str. 4 d.). Registruoja Aplinkos apsaugos agentūra. Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintos Atliekų tvarkymo taisyklės nustato, kad prekiautojo atliekomis ir tarpininko veikla gali verstis įmonė, atitinkanti įstatymo reikalavimus, kurią Agentūra yra užregistravusi Registre (Atliekų tvarkymo taisyklių 68 punktas; Agentūra įvardyta 22 punkte). Tos pačios taisyklės patvirtina, kad prekiautojais atliekomis ir tarpininkais gali būti įmonės, neįsigyjančios atliekų fiziškai (Atliekų tvarkymo taisyklių 67 punktas). Registro duomenys yra vieši, išskyrus registro nuostatuose nurodytus asmens duomenis (ATĮ 6¹ str. 3 d.). Taigi Jūsų partneriai galės patikrinti, ar esate registruoti, o Jūs galite patikrinti juos.

Kada reikia taršos leidimo

Įstatyme „leidimas“ reiškia „taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas“ (ATĮ 2 str. 46 d.). Leidimus turi gauti įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, taip pat įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus (Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, ATĮ 6 str. 1 d.).

Atliekų apdorojimas – tai „atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti“ (ATĮ 2 str. 7 d.). Prekyba ir tarpininkavimas be apdorojimo 6 straipsnio 1 dalies sąraše nenurodyti. Todėl įmonei, kuri atliekų nerūšiuoja, nesmulkina, nelaiko savo aikštelėje ir kitaip jų neapdoroja, leidimo pagal šią nuostatą nereikia.

Padėtis keičiasi, kai prekybos modelis apima nuosavą aikštelę ar sandėlį. Atliekų laikymas iki apdorojimo turi savo apibrėžimą ir ribas (ATĮ 2 str. 10 d.), o atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, ATĮ 8 str. 1 d.). Mūsų praktikoje tokiu atveju pirmiausia aiškinamės vietą, jos paskirtį, planuojamus kiekius ir atliekų rūšis. Nuo to priklauso, kokio lygio leidimo ir kokių kitų aplinkosauginių vertinimų prireiks.

Aplinkos ministras konkrečioms ekonominėms veikloms nustato apdorojamų atliekų rūšis ir kiekius, kuriuos įmonė gali apdoroti be leidimo. Tokia teisė gali būti nustatyta tik įstatyme išvardytoms apdorojimo veikloms, pavyzdžiui, atliekų pradiniam apdorojimui (ATĮ 6 str. 2 d.). Tai išimtis apdorojimui, ne prekybai, ir ją reikia tikrinti pagal konkrečią veiklą.

Apskaita, dokumentai ir partnerių patikra

Registracija nėra vienintelė pareiga. Atliekų apskaitą tvarko ir ataskaitas per Vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą teikia, be kita ko, „prekiautojai atliekomis ir tarpininkai“ (Atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas, ATĮ 7 str. 1 d. 1 p.).

Kiekvienas perdavimas turi būti įformintas. Atliekų turėtojas, perdavęs atliekas prekiautojui atliekomis, tarpininkui, atliekų naudotojui ar šalintojui, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą (ATĮ 4 str. 9 d.). Taisyklės reikalauja rašytinio dokumento ir nurodo pavyzdžius: sąskaitą faktūrą, atliekų perdavimo–priėmimo aktą ar atliekų vežimo lydraštį, kuriame nurodomas atliekų pavadinimas, kodas pagal atliekų sąrašą, svoris ir perdavimo data. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu atliekų turėtojas taisyklėse nustatytais atvejais tvarko apskaitą GPAIS sistemoje (Atliekų tvarkymo taisyklių 9 punktas). Atliekas vežant Lietuvos viduje, atliekų darytojas ar atliekų tvarkytojas rengia atliekų vežimo lydraštį (ATĮ 4 str. 8 d.). Atliekų turėtojas atliekas perduoda teisę jas tvarkyti turintiems atliekų tvarkytojams pagal rašytinę sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo. Perdavęs atliekas, jis privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą. Išimtis taikoma komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų perdavimui pagal ATĮ 30¹ straipsnį (Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ATĮ 4 str. 1 d.).

Dokumentus reikia saugoti. Pavojingųjų atliekų tvarkymo dokumentai saugomi ne trumpiau kaip penkerius metus, nepavojingųjų – ne trumpiau kaip trejus metus (Atliekų tvarkymo įstatymo 9 straipsnis, ATĮ 9 str.).

Svarbiausia rizika – partneris be teisės tvarkyti atliekas. Sutartis dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, sudaryta su asmenimis, neturinčiais teisės tvarkyti šias atliekas, yra niekinė (ATĮ 4 str. 14 d.). Be to, asmuo, neturintis teisės pats apdoroti atliekų, kuris perdavė atliekas prekiautojui, tarpininkui, naudotojui ar šalintojui neturėdamas teisėto perdavimą patvirtinančio dokumento, laikomas apdorojusiu atliekas neturint tam teisės (ATĮ 4 str. 13 d.). Todėl prieš sandorį verta patikrinti, ar pardavėjas, vežėjas ir pirkėjas yra registruoti ir turi reikiamus leidimus.

Prekiautojus atliekomis ir tarpininkus prižiūri ir tikrina Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kitų įgaliotų institucijų pareigūnai (Atliekų tvarkymo įstatymo 11¹ straipsnio 1 dalis, ATĮ 11¹ str. 1 d.). Pažeidę įstatymo reikalavimus asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka (Atliekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 1 dalis, ATĮ 35 str. 1 d.).

Pavojingosios atliekos

Nepavojingosios atliekos yra „visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingosioms atliekoms“ (ATĮ 2 str. 49 d.). Pavojingosios – tos, kurios pasižymi viena ar keliomis ES teisės aktuose nurodytomis pavojingomis savybėmis (ATĮ 2 str. 54 d.). Todėl atliekų rūšį pagal atliekų sąrašą verta nustatyti prieš sandorį, ne po jo. Identifikuodamas atliekas, atliekų turėtojas turi vadovautis atliekų sąrašu (Atliekų tvarkymo įstatymo 7¹ straipsnio 1 dalis, ATĮ 7¹ str. 1 d.). Atliekos, kurios sąraše pažymėtos žvaigždute (*), priskiriamos pavojingosioms (Atliekų tvarkymo taisyklių 73 punktas).

Su pavojingosiomis atliekomis reikalavimų daugėja:

• pavojingas atliekas ketinančios surinkti ir vežti įmonės turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją (Atliekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, ATĮ 12 str. 1 d.). Licencija išduodama, jeigu atsakingų darbuotojų kompetencija atitinka įstatymo reikalavimus ir įmonės civilinė atsakomybė apdrausta (ATĮ 12 str. 4 d.);
• pavojingąsias ir (ar) padangų atliekas surenkančios, vežančios ar apdorojančios įmonės turi apdrausti civilinę atsakomybę (Atliekų tvarkymo įstatymo 4² straipsnio 1 dalis, ATĮ 4² str. 1 d.);
• už pavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą ir apdorojimą atsakingi darbuotojai privalo turėti kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą (Atliekų tvarkymo įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 2 punktas, ATĮ 11² str. 2 d. 2 p.);
• pavojingųjų atliekų turėtojas privalo jas identifikuoti ir deklaruoti (Atliekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnis, ATĮ 13 str.);
• pavojingųjų atliekų negalima maišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, kai maišymą atlieka leidimą gavusi įmonė ir laikomasi kitų sąlygų (Atliekų tvarkymo įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalys, ATĮ 14 str. 1 d., 2 d.);
• jos turi būti supakuotos ir paženklintos (Atliekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnis, ATĮ 15 str.) ir vežamos pagal pavojingųjų krovinių vežimo reikalavimus (Atliekų tvarkymo įstatymo 17 straipsnis, ATĮ 17 str.).

Licencijos pareiga 12 straipsnyje susieta su surinkimu ir vežimu. Jeigu atliekas surenka ir veža Jūsų pasitelktas vežėjas, licenciją turi turėti jis. Atliekų turėtojas – tai atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalis, ATĮ 2 str. 17 d.). Jeigu pavojingąsias atliekas perkate savo vardu, įvertinkite, ar netampate jų turėtoju; tada identifikavimo ir deklaravimo pareiga (ATĮ 13 str.) tenka ir Jums. Mūsų praktikoje tai vertiname pagal konkretų sandorio modelį.

Biologinės atliekos ir šalutiniai gyvūniniai produktai

Biologinės atliekos įstatyme turi savo apibrėžimą: tai biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, restoranų, prekybos ir viešojo maitinimo įstaigų bei panašios maisto perdirbimo įmonių atliekos. Prie jų nepriskiriamos miškų ar žemės ūkio atliekos, nuotekų dumblas, natūralių audinių, popieriaus ir kartono, medienos atliekos (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 24³ dalis, ATĮ 2 str. 24³ d.). Maisto tvarkymo subjektuose susidarančių biologinių atliekų (išskyrus biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas) tvarkymą jų susidarymo vietose prižiūri Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (Atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsnio 2 dalis, ATĮ 24 str. 2 d.).

Šalutiniams gyvūniniams produktams, kuriems taikomas ES šalutinių gyvūninių produktų reglamentas, Atliekų tvarkymo įstatymas netaikomas tiek, kiek jiems taikomi kiti teisės aktai, kuriais įgyvendinami ES teisės aktai, ar tiesiogiai taikomi ES teisės aktai (ATĮ 1 str. 3 d.). Išimtis – tokie produktai, skirti sudeginti, pašalinti sąvartyne arba panaudoti biologinių dujų ar komposto gamybos įmonėje: jiems įstatymas taikomas (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 2 punktas, ATĮ 1 str. 3 d. 2 p.). Todėl prekybą šalutiniais gyvūniniais produktais reikia vertinti atskirai, pagal jų paskirtį.

Ar svarbu, iš ko perkate: įmonių ar gyventojų

Atliekų tvarkymo įstatymas registracijos, apskaitos ir leidimo pareigų nesieja su tuo, ar atliekas perkate iš įmonių, ar iš fizinių asmenų. Pareigos kyla iš veiklos: prekybos, tarpininkavimo, surinkimo, vežimo ar apdorojimo (ATĮ 4 str. 10 d.). Kai metalo laužas perkamas iš gyventojų, gali būti taikomi papildomi atsiskaitymų ir pranešimų reikalavimai pagal kitus teisės aktus. Šiame straipsnyje jų nenagrinėjame.

Kai atliekos kerta sieną arba veikla vyksta kitoje valstybėje

Jeigu atliekos vežamos tranzitu, išvežamos iš Lietuvos ar įvežamos į ją, tai reglamentuoja Lietuvos ir ES teisės aktai bei tarptautinės sutartys, o reikalavimų vykdymą kontroliuoja aplinkos ministro įgaliota institucija (Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, ATĮ 4 str. 5 d.). Nuo 2026 m. gegužės 21 d. taikomas Reglamentas (ES) 2024/1157 dėl atliekų vežimo (Reglamento (ES) 2024/1157 86 straipsnio 2 dalis); kai kurioms jo nuostatoms nustatytos kitos taikymo datos (86 straipsnio 3 dalis). Jis tiesiogiai taikomas visose ES valstybėse narėse. Nuo 2026 m. spalio 1 d. ATĮ 4 straipsnio 5 dalis bus su juo suderinta. Ji tiesiogiai nurodys šį reglamentą ir išankstinių sutikimų išdavimą (ATĮ 4 str. 5 d., red. nuo 2026-10-01).

Mūsų praktikoje, jeigu atliekas perkate ir parduodate kitoje ES valstybėje, rekomenduojame atskirai patikrinti tos valstybės reikalavimus prekiautojams ir tarpininkams. ES taisyklės bendros, bet jų įgyvendinimas ir vietinė tvarka valstybėse skiriasi. Registracija Lietuvoje gali neatstoti registracijos ten, kur veikla faktiškai vyksta.

Kada metalo laužas nebelaikomas atliekomis

Dalis metalo laužo gali būti nebelaikoma atliekomis, jeigu, jį perdirbus ar kitaip panaudojus, įvykdomos įstatyme nustatytos sąlygos: jis skirtas konkrečiam tikslui, jam egzistuoja rinka ar paklausa, jis atitinka produktams taikomus reikalavimus ir nedaro neigiamo poveikio aplinkai ar sveikatai (Atliekų tvarkymo įstatymo 3² straipsnio 1 dalis, ATĮ 3² str. 1 d.). Kai atskiriems srautams kriterijai nenustatyti ES teisės aktuose, juos gali nustatyti aplinkos ministras (ATĮ 3² str. 2 d.). Todėl metalo laužo atveju pirmiausia patikrinkite, ar tam srautui kriterijai jau nustatyti ES teisės aktuose, pavyzdžiui, tiesiogiai taikomame ES reglamente. Kriterijai turi apimti ir atitikties įrodymų pateikimo reikalavimus, ir atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo, laikymo ir saugojimo reikalavimus (Atliekų tvarkymo įstatymo 3² straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktai, ATĮ 3² str. 3 d. 4 ir 5 p.). Asmuo, kuris pirmą kartą panaudoja ar pirmą kartą patiekia rinkai medžiagą ar daiktą, nebelaikomą atliekomis, turi užtikrinti, kad jis atitiktų cheminėms medžiagoms ir produktams taikomus reikalavimus (ATĮ 3² str. 5 d.).

Kaip pradėti

Atsiųskite trumpą aprašymą: kokias atliekas planuojate pirkti (atliekų kodus, jei juos žinote), ar perkate savo vardu, ar tik tarpininkaujate, kas veš atliekas, ar turėsite savo aikštelę ir kuriose valstybėse vyks sandoriai. Pasakysime, kokios registracijos ir leidimų Jums reikia, ir parengsime dokumentus.

Tel. +370 5 212 1506, el. paštas info@linden.lt

Plačiau apie šią paslaugą: reguliacinės paslaugos.