Naujausi įstatymų pakeitimai susiję su prastovomis karantino laikotarpiu

Šis 2020 m. įrašas aprašo tuo metu galiojusią tvarką. Atnaujinta 2026-10-22: pataisyti Valstybinės darbo inspekcijos informavimo ir nuotolinio darbo sakiniai pagal dabartinį Darbo kodeksą. Aprašyta 2020 m. subsidijų tvarka (70 arba 90 proc.) nebetaikoma. Dabar Užimtumo įstatymo 41 str. 3 d. numato subsidiją tik Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną: 100 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 1,5 minimaliosios mėnesinės algos.

Nuo balandžio 8 d. įsigaliojo Darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymas (priimtas kovo 31 d.), kuris pakeitė prastovos dėl karantino reguliavimą. Palyginus su iki šiol galiojusiu reguliavimo atsiranda tokios naujovės:

• Prievolė informuoti Valstybinę darbo inspekciją apie paskelbtas prastovas (tik jei jos paskelbtos dėl ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu nustatytų veiklos ribojimų). Dabar darbdavys apie prastovos paskelbimą ir atšaukimą informuoja Valstybinę darbo inspekciją per Sodros informacinę sistemą ne vėliau kaip prieš darbuotojo darbo dieną (pamainą) iki prastovos paskelbimo arba atšaukimo. Kai prastova pratęsiama ar keičiasi pateikti duomenys, jie patikslinami ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną (DK 47 str. 3 d. 1 p.).
• Papildomi reikalavimai prastovos paskelbimui. Prieš paskelbiant prastovą reikalaujama išnaudoti galimybes dirbti nuotoliniu būdu (jei tokių yra) ir pasiūlyti kitus darbus (vėlgi, jei tokių yra ir darbuotojas sutinka). Prastova dėl karantino gali būti skelbiama, tik jei dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Atkreiptinas dėmesys, kad paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Jeigu darbuotojas nesutinka arba neatsako, darbdavys jį nušalina nuo darbo nemokėdamas darbo užmokesčio (DK 49 str. 3¹ d.). Atsižvelgiant į šiuos naujus reikalavimus, rekomenduotina prastovos paskelbimo dokumento įžanginėje dalyje (preambulėje) atskleisti šių reikalavimų įvykdymą, t.y. trumpai aprašyti, kodėl nėra galimybių dirbti nuotoliniu būdu (jei tai neakivaizdu, kaip, pvz., pardavėjų atveju), o taip pat, kad įmonė neturi kitų darbų, kuriuos galėtų pasiūlyti darbuotojams arba darbuotojai atsisakė tokius darbus dirbti.

Šiandien Seimas taip pat priėmė Užimtumo įstatymo nr. xii-2470 51, 13, 24, 35, 37, 38, 39, 41, 42, 44, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymą. Jis įsigalios, kai jį pasirašys Prezidentas ir kai jis bus viešai paskelbtas, tikėtina balandžio 9 – 10 dienomis. Šiuo įstatymu pakeistos subsidijos prastovų apmokėjimo kompensavimui sąlygos:

• Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu darbo sutartyje iki Lietuvos karantino paskelbimo dienos nustatytas darbo užmokestis. Šiuo atveju darbo užmokestis yra suprantamas kaip visos su darbo santykiais susijusios darbuotojo pajamos prieš mokesčius (ant popieriaus), įskaitant ir apmokėjimą už prastovą. Dėl tokios formuluotės iškils problemų įmonėms, kurios darbo sutartyse nustato tik bazinį darbo užmokestį, o papildomą darbo užmokesčio dalį (kintamą dalį, priedus, premijas už rezultatus ir pan.) moka pagal įmonės darbo apmokėjimo sistemą. Pavyzdžiui, jei darbo sutartyje numatytas 800 EUR mėnesinis darbo užmokestis, o kintama dalis mokama priklausomai nuo darbo rezultatų svyruoja nuo 400 iki 600 EUR, subsidijos skaičiavimo tikslais maksimalų užmokestį vis tiek lems tik sutartyje numatytas, kas savo ruožtu apribos tokių įmonių galimybes mokėti didesnį užmokestį už prastovas. Pateikto pavyzdžio atveju, įmonės subsidijuojamos dalies dydis negalės viršyti 800 EUR.
• Įmonė savo nuožiūra kiekvienam darbuotojui atskirai gali pasirinkti vieną iš dviejų subsidijos apskaičiavimo metodų: 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 MMA arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1 MMA. Konkrečiam darbuotojui norimas taikyti metodas („70“ arba „90“), nurodomas prašymo subsidijai formoje atitinkamoje grafoje.

Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.

Dabar prastovos dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino metu darbdavys moka ne mažiau kaip minimaliąją mėnesinę algą, kai sulygta visa darbo laiko norma (DK 47 str. 3 d. 3 p.).

Plačiau apie šią paslaugą: darbo teisės dokumentų rengimas.